Ri utz taq noticias xutzʼibʼaj Juan 3:1-36

  • Ri Jesús y ri Nicodemo (1-21)

    • Kalax chi jumul jun winaq (3-8)

    • «Ri Dios sibʼalaj xuloqʼoqʼej ri uwach ulew» (16)

  • Kʼisbʼal mul ktzijon ri Juan chrij ri Jesús (22-30)

  • «Ri kpe chikaj» (31-36)

3  Kʼo jun achi Nicodemo ubʼiʼ jun chke ri fariseos, ri yaʼtal chke ketaqan pa kiwiʼ ri judíos. 2  Xbʼe kʼu chaqʼabʼ che rilik ri Jesús y xubʼij che: «Rabí, qetaʼm oj che ri at at jun maestro taqom lo rumal ri Dios, rumal che kʼo ta jun winaq kkowinik kubʼan ri milagros kabʼan at we kʼo ta ri Dios rukʼ ri areʼ». 3  Ri Jesús xubʼij che: «Qastzij wi kinbʼij chawe, che we jun winaq kalax ta chi jumul,* kkowin ta riʼ kril ri Uqʼatbʼal tzij ri Dios».* 4  Ri Nicodemo xubʼij che: «¿Jas modo kalax chi jumul jun winaq we riʼj chik? ¿La ma ta qastzij che kkowin taj kok chi chupam ri unan y kalax chi jumul?». 5  Ri Jesús xubʼij che: «Qastzij wi kinbʼij chawe, che we jun winaq kalax ta rumal jaʼ y rumal espíritu, kkowin taj kok pa ri Uqʼatbʼal tzij ri Dios. 6  Ri xalax rumal winaq, winaq riʼ y ri xalax rumal espíritu, espíritu riʼ. 7  Mamayo* che xinbʼij chawe: ‹Ri ix rajawaxik kixalax chi na jumul›. 8  Ri kaqiqʼ kxukʼuw apawchiʼ taneʼ ri kraj wi, y paneʼ katkowinik kato, awetaʼm taj jawiʼ petinaq wi ni jawiʼ kbʼe wi. Jeriʼ kbʼantaj rukʼ ri winaq ri xalax rumal espíritu». 9  Tekʼuriʼ ri Nicodemo xutaʼ che: «¿Jas ubʼanik riʼ che kebʼantaj waʼ we jastaq?». 10  Xubʼij kʼu ri Jesús che: «At maestro yaʼ re Israel, ¿jas kʼu che awetaʼm ta we jastaq riʼ? 11  Qastzij wi kinbʼij chawe che kojtzijon chrij ri qetaʼm y kqaqʼalajisaj ri qilom, pero kikoj ta ri xqabʼij chiwe. 12  We in chʼawinaq chrij jastaq re ri uwach ulew y kikoj ta ri kinbʼij chiwe, ¿la kikoj riʼ we kinchʼaw chrij jastaq re ri kaj? 13  Xuqujeʼ nijun winaq paqal bʼi pa ri kaj xaq xiw kʼu ri qajinaq lo pa ri kaj, are ri Ralkʼwal Winaq. 14  Y junam rukʼ ri xubʼan ri Moisés che uxekebʼaxik ri kumatz cho jun cheʼ pa ri desierto, jelaʼ kkibʼan na ri winaq che uxekebʼaxik ri Ralkʼwal Winaq 15  rech ri winaq ri kkojon chrij ri areʼ kuriq kʼaslemal kʼo ta ukʼisik. 16  »Rumal che ri Dios sibʼalaj xuloqʼoqʼej ri uwach ulew* xuya ri Ukʼojol ri xa jun kʼolik rech kʼo ta jun chke ri kukubʼsaj ukʼuʼx chrij* ksach uwach, xaneʼ kuriq kʼaslemal kʼo ta ukʼisik. 17  Rumal che ri Dios xutaq ta lo ri Ukʼojol pa ri uwach ulew rech kuqʼat tzij puwiʼ ri uwach ulew, xaneʼ rech ri uwach ulew kubʼan salvar ribʼ rumal ri areʼ. 18  Ri winaq che kukubʼsaj ukʼuʼx chrij kqʼat ta tzij puwiʼ. Y ri winaq ri kukubʼsaj ta ukʼuʼx chrij, qʼatom chi tzij puwiʼ, rumal che ukubʼsam ta ukʼuʼx chrij ri xa jun Ukʼojol ri Dios. 19  Y ri kbʼanowik chi kqʼat tzij pa kiwiʼ are waʼ: are taq chiʼ xpe ri luz pa ri uwach ulew, are más loqʼ xkil wi ri qʼequʼm chuwach ri luz, rumal ri itzel taq jastaq kkibʼano. 20  Rumal che ri kubʼan itzel taq jastaq itzel kril ri luz y kbʼe ta cho ri luz, rech kqʼalajisax ta* ri kubʼano. 21  Pero ri kubʼan ri utzilal kbʼe cho ri luz, rech qas kilitajik chi ri jastaq kubʼano kʼo ubʼanik rukʼ ri kraj ri Dios». 22  Are taq chiʼ bʼantajinaq chi riʼ, ri Jesús e rachiʼl ri u discípulos xeʼok bʼi pa ri alaj taq tinamit re Judea ri kʼo pa ri juyubʼ, xkʼojiʼ na jun tiempo chilaʼ e rachiʼl ri u discípulos y xubʼan ki bautismo ri winaq. 23  Pero xuqujeʼ ri Juan tajin kubʼan ki bautismo ri winaq, pa Enón, chunaqaj Salim, rumal che xaq apawchiʼ kʼo wi jaʼ chilaʼ, y ri e winaq kepetik y kkibʼan ki bautismo rukʼ. 24  Rumal che pa riʼ ri tiempo kʼa majaʼ na ktzʼapix ri Juan pa cárcel. 25  Tekʼuriʼ ri u discípulos ri Juan xkimaj uyajik kibʼ rukʼ jun judío chrij ri uchʼajchʼobʼisaxik ibʼ. 26  Tekʼuriʼ xebʼek y xekibʼij che ri Juan: «Rabí, chawilampeʼ, ri achi ri xkʼojiʼ na awukʼ pa ri jun chi lado che ri Jordán, ri xatchʼaw chrij chkiwach ri e winaq, tajin kubʼan ki bautismo ri e winaq y e juntir tajin kebʼe rukʼ». 27  Xubʼij kʼu ri Juan: «Man kkowin ta jun winaq kʼo kubʼano we man are ri Dios kyaʼow che. 28  Qas ix testigos che ri xinbʼij chiwe ‹In ta ri in Cristo, xaneʼ xaq xiw xintaq lo chuwach ri areʼ›. 29  Ri ajchaqʼe ri novia are ri novio. Pero are chiʼ ri ramigo ri novio naqaj kʼo wi che y kuta ri uchʼabʼal, sibʼalaj kkikotik. Rumal riʼ, sibʼalaj kinkikot chanim. 30  Ri areʼ rajawaxik kpaqiʼ na más, pero ri in rajawaxik xa kinqaj na más». 31  Ri kpe chikaj kʼo pa kiwiʼ e juntir ri nikʼaj chik. Ri rech ri uwach ulew rech ri uwach ulew y kchʼaw chrij jastaq rech ri uwach ulew. Ri kpe pa ri kaj kʼo pa kiwiʼ e juntir ri nikʼaj chik. 32  Y kchʼaw chrij ri rilom y ri utom, pero nijun kukoj ri kutzijoj. 33  Ri ukojom ri xutzijoj, ukʼutum* che ri Dios qas kubʼij ri qastzij. 34  Ri taqom lo rumal ri Dios kubʼij ri e utzij ri Dios, rumal che ri Dios xa ta kupaj ri espíritu kuyaʼo.* 35  Ri Tataxel loqʼ kril wi ri Kʼojolaxel y ujachom juntir ri jastaq pa uqʼabʼ. 36  Ri winaq kukubʼsaj ukʼuʼx chrij ri Kʼojolaxel kʼo ukʼaslemal kʼo ta ukʼisik, pero ri kniman ta che ri Kʼojolaxel kril ta uwach ri kʼaslemal, xaneʼ kkʼojiʼ na ri royowal ri Dios puwiʼ.

Notas

O weneʼ «kalax ta che ri chikaj».
O «u Reino ri Dios». Chawilaʼ ri diccionario.
Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «Majiqʼaj».
Waral riʼ «uwach ulew» are kchʼaw chkij ri winaq.
O «ri kʼo u fe chrij».
O «rech kqʼil ta rumal».
Pa ri idioma griego, «ubʼanom sellar».
Pa nik’aj chi lugar jewa’ kb’ix che: «xa ta kukʼekʼej ri espíritu kuyaʼo».