Te faatiaraa a Luka 17:1-37

  • Hapa, faaore i te hara e faaroo (1-6)

  • Tavini faufaa ore (7-10)

  • Faaorahia ahuru taata lepera (11-19)

  • Te taeraa mai te Faatereraa arii a te Atua (20-37)

    • “Tei rotopu te Faatereraa arii a te Atua ia outou nei” (21)

    • “A haamanaˈo i te vahine a Lota” (32)

17  Na ô atura Iesu i ta ˈna mau pǐpǐ: “Te vai ra iho â te tahi mau faaturoriraa. Ua ati râ te taata no ˈna e turori ai vetahi ê!  Mea maitai aˈe ia taamu i te hoê ofai oro i nia i to ˈna aˈî, a huri atu ai ia ˈna i raro i te moana, eiaha râ hoê ia turori o teie feia e au i te tamarii no ˈna.+  A haapao maitai ia outou iho. Ia hara mai to oe taeae ia oe, a aˈo atu ia ˈna+ e ia tatarahapa oia, a faaore ïa i ta ˈna hapa.+  Ia hitu noa ˈtu taime i te mahana to ˈna hararaa mai ia oe e ia hitu atoa taime to ˈna haereraa mai ia oe ra, a na ô mai ai: ‘Te tatarahapa nei au,’ e faaore oe i ta ˈna hapa e tia ˈi.”+  Na ô maira te mau aposetolo i te Fatu: “A faarahi mai i to matou faaroo.”+  Na ô atura te Fatu: “Ahiri to outou faaroo mai te huero sinapi te rahi, e parau ïa outou i teie tumu sukamino: ‘Ia iriti-tumu-hia oe e ia tanuhia oe i roto i te miti!’ E faaroo oia ia outou.+  “O vai o outou e tavini ta ˈna e arote ra i te faaapu aore ra e tiai ra i te nǎnǎ, e na ô atu i ta ˈna tavini ia hoˈi mai: ‘Haaviti, parahi mai e tamaa’?  Eita anei oia e na ô atu: ‘A tunu mai i te tahi maa na ˈu, a taamu mai i to oe pareu tûtu maa e a afai mai i te maa e ia paia roa vau, e i muri iho oe e tamaa ˈi’?  E mauruuru anei oia i te tavini no te mea ua rave oia i tei faauehia ˈtu? Eita. 10  Oia atoa, ua oti anaˈe ia outou i te rave i tei faauehia ˈtu, a na ô: ‘E tavini faufaa ore matou. Ua rave noa matou i tei faauehia mai.’”+ 11  A haere ai oia i Ierusalema, na roto atura oia ia Samaria e ia Galilea. 12  A tomo atu ai oia i roto i te hoê oire iti, farerei maira ahuru taata lepera ia ˈna, a tia noa ˈi râ i te atea ê.+ 13  Tuô maira ratou: “E Iesu e, Orometua, aroha* mai ia matou!” 14  I to Iesu iteraa ˈtu ia ratou, na ô atura oia: “Haere a faaite ia outou i te mau tahuˈa.”+ A haere noa ˈi ratou, ora ihora to ratou lepera.+ 15  Ite ihora hoê o ratou e ua ora to ˈna maˈi, hoˈi maira a faahanahana ˈi i te Atua ma te reo puai. 16  Tipapa ihora oia i to Iesu pae avae e haamauruuru maira ia ˈna. Hau atu â, e taata Samaria oia.+ 17  Na ô atura Iesu: “E ere anei hoê ahuru tei ora to ratou maˈi? Teihea roa ïa na iva? 18  Aita ˈtu anei taata i hoˈi mai no te faahanahana i te Atua, o teie anaˈe râ taata nunaa ê?” 19  Na ô atura oia: “A tia e a haere, no to oe faaroo i ora ˈi oe.”+ 20  I te hoê mahana, ua ui mai te mau Pharisea ia ˈna afea te Faatereraa arii a* te Atua e tae mai ai.+ Pahono atura oia: “Eita te Faatereraa arii a te Atua e tae mai a ite atu ai te taata, 21  eita atoa e parauhia: ‘A hiˈo na, tei ǒ nei!’ aore ra: ‘A hiˈo na, tei ǒ atu!’ Inaha, tei rotopu te Faatereraa arii a te Atua ia outou nei.”+ 22  Na ô atura oia i ta ˈna mau pǐpǐ: “E tae mai te mau mahana e hinaaro ai outou e ite i te tau e hoˈi mai ai te Tamaiti a te taata nei, eita râ outou e ite atu i te reira. 23  E na ô atoa mai te taata ia outou: ‘A hiˈo na, tei ǒ atu!’ aore ra: ‘A hiˈo na, tei ǒ nei!’ Eiaha e haere atu, eiaha atoa e pee ia ratou.+ 24  Mai te uira hoi e anapa mai te hoê pae raˈi i te tahi atu pae raˈi, mai tera atoa ïa i to ˈna mahana+ e faaitehia mai ai te Tamaiti a te taata nei.+ 25  Ia roohia râ oia na mua i te mauiui rahi e ia vahavahahia e teie nei uˈi e tia ˈi.+ 26  E mai i te tau o Noa,+ oia atoa ïa i te tau o te Tamaiti a te taata nei:+ 27  Te tamaa ra te taata, te inu ra, te faaipoipo ra te tane, te horoahia ra te vahine ia faaipoipo e tae roa i te mahana i tomo ai Noa i roto i te araka,+ tae maira te diluvi e mou aˈera ratou pauroa.+ 28  Mai i te tau atoa o Lota:+ Te tamaa ra te taata, te inu ra, te hoo mai ra, te hoo atu ra, te tanu ra, te patu ra. 29  I te mahana râ i faarue ai Lota ia Sodoma, topa maira te auahi e te mau ofai ura mai te raˈi mai e mou aˈera ratou pauroa.+ 30  Mai tera atoa ïa ia tae i te mahana e faaitehia mai ai te Tamaiti a te taata nei.+ 31  “I taua mahana ra, te taata i nia iho i to ˈna fare e to roto ta ˈna mau taoˈa i te fare, eiaha ïa e pou atu e tii i ta ˈna mau taoˈa, e oia atoa te taata i roto i te faaapu, eiaha ïa e hoˈi i muri. 32  A haamanaˈo i te vahine a Lota.+ 33  O tei tapea i to ˈna ora,* e ere ïa oia i te reira. O tei ere râ i to ˈna ora,* e noaa faahou mai ïa ia ˈna te reira.+ 34  Te parau atu nei au: I taua po ra, e piti taata to nia i te hoê â roˈi. E ravehia hoê, e vaiihohia râ te tahi.+ 35  E piti vahine te taviri ra i te ofai oro. E ravehia hoê, e vaiihohia râ te tahi.” 36  *—— 37  Na ô maira ïa ratou ia ˈna: “Ihea ïa, e te Fatu?” Pahono atura oia: “I te vahi e tino pohe to reira, e amui atoa mai te mau aeto.”+

Nota i raro i te api

Aore ra “aroha hamani maitai.”
Aore ra “Basileia o.”
Heleni pusuke. Hiˈo i te titionare.
Heleni pusuke. Hiˈo i te titionare.
Hiˈo i te tuhaa hau A3.