Ri utz taq noticias xutzʼibʼaj Lucas 4:1-44
-
Ri Itzel kubʼan tentar ri Jesús (1-13)
-
Ri Jesús kumaj ubʼanik predicar pa Galilea (14, 15)
-
Kkʼulax ta ri Jesús pa Nazaret (16-30)
-
Ri Jesús kʼo pa ri sinagoga re Capernaúm (31-37)
-
Kukunaj ri unan ri rixoqil ri Simón y kukunaj e nikʼaj winaq chik (38-41)
-
Ri winaq kekiriqaʼ ri Jesús pa jun najalaj lugar (42-44)
4 Tekʼuriʼ ri Jesús nojinaq che espíritu santo, naj xbʼe wi che ri Jordán, xkʼam ubʼe rumal ri espíritu pa ri desierto
2 pa 40 qʼij, y xbʼan tentar rumal ri Itzel. Kʼo ta xutij pa ri e qʼij riʼ, rumal riʼ chukʼisbʼal xpe unumik.
3 Tekʼuriʼ ri Itzel xubʼij che: «We qas at ukʼojol ri Dios, chabʼij che we abʼaj riʼ kubʼan wa* che ribʼ».
4 Pero ri Jesús xubʼij che: «Tzʼibʼatalik: ‹Xaq xiw ta rumal wa kkʼasiʼ wi ri winaq›».
5 Tekʼuriʼ ri Itzel xukʼam bʼi pa jun takʼatikalaj lugar, xukʼutula konojel ri qʼatbʼal tzij re ri uwach ulew chuwach.
6 Xubʼij kʼu ri Itzel che: «Kinya chawe ri unimal kiqʼij waʼ we e qʼatbʼal taq tzij riʼ, y kinya chawe chi kattaqan pa kiwiʼ, rumal che yaʼom waʼ we taqanik riʼ pa nuqʼabʼ y ri in kinya che apachin ri kwaj.
7 Rumal laʼ, we kinaqʼijilaj paneʼ xa jun mul, kinya juntir ri e jastaq riʼ chawe».
8 Xubʼij kʼu ri Jesús che: «Tzʼibʼatal kʼut: ‹Chaqʼijilaj ri Jehová* ri a Dios y xaq xiw ri areʼ chanimaj›».*
9 Ri Itzel xukʼam bʼi pa Jerusalén, y xuyaʼ kʼa puwiʼ ri templo* y xubʼij che: «We qas at ukʼojol ri Dios, chakʼaqaʼ bʼi awibʼ,
10 rumal che tzʼibʼatalik: ‹Keʼutaq na lo ri u ángeles awukʼ rech katkitoʼo›,
11 y ‹Katkukʼaj na bʼik rech kuriq ta kʼax ri awaqan chuwach nijun abʼaj›».
12 Ri Jesús xubʼij che: «Bʼital kʼut: ‹Mabʼan jun jastaq chuwach ri Jehová ri a Dios xa rumal che kawaj kawilo we katutoʼo›».*
13 Rumal riʼ, are chiʼ utanabʼam chi ubʼanik tentar, xel bʼi ri Itzel rukʼ ri Jesús rech kreyeʼj chi na jun tiempo kubʼan tentar.
14 Tekʼuriʼ ri Jesús, kʼamom ubʼe rumal ri espíritu, xtzalij bʼi pa Galilea. Xel kʼu utzijol pa taq ri tinamit ri e kʼo naqaj.
15 Xuqujeʼ xumaj kitijoxik ri winaq pa taq ri ki sinagogas, y e juntir ri winaq nim kkil wi.
16 Tekʼuriʼ xbʼe pa Nazaret jawiʼ xkʼiy wi, y junam rukʼ ri kubʼan pa taq sábado, xok pa ri sinagoga, xtakʼiʼ kʼu che usikʼixik uwach ri Tzʼibʼatalik.
17 Xqʼaxex kʼu apan ri rollo re ri profeta Isaías che, ri areʼ xusolo y xuriqo jawiʼ tzʼibʼatal wi kan ri e tzij riʼ:
18 «Ri u espíritu ri Jehová kʼo pa nuwiʼ, rumal che xinuchaʼo rech kinqʼalajisaj ri utz taq noticias chke ri e powr. Xinutaq loq rech kinya ubʼixik ri kitorotajik ri e tzʼapim y ri utorik ri kibʼaqʼwach ri moyabʼ,* rech ketzoqopitaj ri winaq ri kbʼan kʼax chke,
19 rech kintzijoj ri junabʼ are chiʼ ri e winaq kekowinik keqaj chuwach ri Jehová».
20 Tekʼuriʼ xubʼot chi kan ri rollo, xutzalijisaj che ri tobʼanel pa ri sinagoga y xtʼuyiʼk. E juntir kʼu ri e kʼo chilaʼ kkesaj ta wi ri kibʼaqʼwach chrij.
21 Xumaj kʼu tzijonem kukʼ, xubʼij: «Kamik tajin kbʼantaj waʼ we kubʼij pa ri Tzʼibʼatalik ri kʼateʼ xito».
22 E juntir kʼu ri winaq utz xechʼaw chrij y sibʼalaj kkimay ri jeʼlalaj taq tzij ri kel lo pa uchiʼ. Kkibʼij kʼut: «¿La ma ta are waʼ ri ukʼojol ri José?».
23 Xubʼij kʼu ri Jesús chke: «Qas wetaʼm che kibʼij na waʼ we tzij chwe: ‹Doctor, chakunaj awibʼ›. Y kibʼij na: ‹Chabʼanaʼ pa ri atinamit ri e jastaq ri xqato che xabʼan pa Capernaúm›».
24 Y xubʼij chi chke: «Qas kinbʼij chiwe che nijun profeta utz kbʼan che ukʼulaxik pa ri qas utinamit.
25 Kinkoj jun ejemplo, qas kinbʼij chiwe che pa taq uqʼij ri Elías xekʼojiʼ e kʼi malkaʼn taq ixoqibʼ pa Israel, are taq chiʼ oxibʼ junabʼ rukʼ nikʼaj xtzʼapiʼ ri kaj, y ri e winaq xkiriq nimalaj numik pa ronojel riʼ ri ulew.
26 Pero ri Elías xtaq ta bʼi kukʼ nijun chke riʼ ri ixoqibʼ, xaneʼ xaq xiw rukʼ jun malkaʼn ixoq aj Sarepta, pa taq ri ulew re Sidón.
27 Xuqujeʼ, pa taq ri uqʼij ri profeta Eliseo xekʼojiʼ e kʼi winaq pa Israel ri kʼo lepra chkij. Pero nijun chke xeʼukunaj, xaq xiw xukunaj ri Naamán ri kel pa Siria».
28 Xtakʼiʼ kʼu koyowal e juntir ri e kʼo pa ri sinagoga are taq chiʼ xkita ri xubʼij.
29 Rumal riʼ xewalij chrij, aninaq xkesaj bʼi pa ri tinamit y xkikʼam bʼi kʼa puwiʼ ri juyubʼ ri yakom wi ri tinamit rech kekikʼaqaʼ lo chilaʼ.
30 Pero ri Jesús xqʼax lo chkixoʼl ri e areʼ y xumaj chi bʼi jumul ri ubʼe.
31 Tekʼuriʼ xqaj bʼi pa Capernaúm, jun tinamit re Galilea. Pa taq sábado xkʼojiʼ chilaʼ che kitijoxik ri winaq,
32 sibʼalaj kʼu xkimay ri xubʼan che kitijoxik, rumal che rukʼ ri Dios petinaq wi ri kukʼutu.
33 Pa ri sinagoga kʼo jun achi ri okinaq jun espíritu che, jun demonio, ko xuraq uchiʼ, xubʼij:
34 «¡Ah! ¿Jas awe chqe Jesús aj Nazaret? ¿La xa at petinaq che usachik qawach? Qas wetaʼm at jachinoq: ri Chʼajchʼoj* rajchak ri Dios».
35 Pero ri Jesús xuyaj ri demonio y xubʼij che: «Chatzʼapij upachiʼ y chatel bʼi che ri achi». Tekʼuriʼ ri demonio xukʼaq ri achi cho ri ulew chkixoʼl ri winaq y xel bʼi che, pero kʼo ta kʼax xuriq kan ri achi.
36 Are taq chiʼ ri winaq xkil wariʼ, e juntir sibʼalaj xkimayo, xkimaj ubʼixik chbʼil taq kibʼ: «¡Chitampeʼ! ¡Kʼo utaqanik y kʼo u poder ri utzij are chiʼ ktzijonik! Xuqujeʼ ne ri itzel taq espíritus kkinimaj ri ktaqan wi y keʼel bʼi chke taq ri winaq».
37 Rumal riʼ xel utzijol ri Jesús pa juntir taq ri tinamit re ri ulew riʼ.
38 Are chiʼ elenaq chi bʼi ri Jesús pa ri sinagoga, xbʼe pa ri rachoch ri Simón. Ri unan ri rixoqil ri Simón kjilow pa qʼaqʼ, y xkitaʼ toqʼobʼ* che chi kutoʼo.
39 Rumal riʼ xqebʼ rukʼ ri ixoq y xuyaj ri qʼaqʼ kʼo chrij, xel kʼu bʼi ri qʼaqʼ chrij. Aninaq kʼut xwalij ri ixoq y xumaj kilixik.
40 Are chiʼ qajinaq chi bʼi ri qʼij, e juntir ri e kʼo kiyawabʼ, ri kʼo jalajoj taq uwach yabʼil chke, xekikʼam bʼi rukʼ. Y ri areʼ xuya ri uqʼabʼ pa kiwiʼ chkijujunal rech xeʼukunaj.
41 Xuqujeʼ keʼel bʼi demonios chke e kʼi winaq, kkiraq kichiʼ kkibʼij: «¡At riʼ ri Ukʼojol ri Dios!». Pero ri areʼ keʼuyajo y kuya ta bʼe* chke kechʼawik, rumal che ketaʼm che ri areʼ are ri Cristo.
42 Are chiʼ xsaqirik, ri areʼ xel bʼi chilaʼ y xbʼe pa jun lugar ktzʼinowik. Pero ri winaq xkimaj utzukuxik, xeʼopanik jawiʼ kʼo wi y xkaj xkiqʼatej rech keʼuya ta kanoq.
43 Pero ri areʼ xubʼij chke: «Xuqujeʼ rajawaxik kinqʼalajisaj ri utz taq noticias re ri Uqʼatbʼal tzij Dios* pa nikʼaj chi tinamit, rumal che are waʼ ri in taqom lo che ubʼanik».
44 Rumal riʼ xutanabʼa ta utzijoxik ri utz taq noticias pa taq ri sinagogas re Judea.
Notas
^ Pa ri idioma griego, «kaxlanwa».
^ Chawilaʼ ri tema A5.
^ O «xaq xiw ri areʼ chabʼanaʼ servir».
^ O «ri más takʼatik che ri templo».
^ O «Makʼambʼejaj ri Jehová ri a Dios».
^ Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «e potzʼ».
^ O «ri Santo».
^ Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «xkitaʼ utzil».
^ Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «kuya ta alaj».
^ O «ri u Reino ri Dios». Chawilaʼ ri diccionario.