Ri utz taq noticias xutzʼibʼaj Lucas 1:1-80
-
Ri kbʼix che ri Teófilo (1-4)
-
Ri Gabriel kubʼij che kkʼojiʼ na ri Juan Bautista (5-25)
-
Ri Gabriel kubʼij che kkʼojiʼ na ri Jesús (26-38)
-
Ri María kbʼe che uchʼabʼexik ri Elisabet (39-45)
-
Ri María kuya uqʼij ri Jehová (46-56)
-
Kkʼojiʼ ri Juan y kkoj ri ubʼiʼ (57-66)
-
Ri Zacarías kubʼij jun profecía (67-80)
1 E kʼi kʼu xeʼok che ubʼanik investigar y che utzʼibʼaxik juntir ri xebʼantajik, y ri oj qas kqakubʼsaj qakʼuʼx chkij,
2 junam rukʼ ri xkiya ubʼixik chqe ri qas xeʼilow rukʼ kibʼaqʼwach ri xbʼantaj lo nabʼe y xechakun chrij ri utzij ri Dios.
3 Tat Teófilo, ri in kʼut xuqujeʼ qas tzʼaqat nubʼanom che ubʼanik investigar juntir ri xbʼantaj nabʼe loq, xwaj xintzʼibʼaj bʼi chawe rukʼ cholajil ri qas xebʼantajik,
4 rech kawetaʼmaj che ri jastaq kʼutum chawach qas kbʼanik kkubʼsax kʼuxaj chrij.
5 Pa taq uqʼij ri Herodes* ri rey re Judea, kʼo jun sacerdote re kan ri u grupo ri Abías, Zacarías ubʼiʼ. Elisabet ubʼiʼ ri rixoqil, jun chke ri u familia ri Aarón.
6 Ri e kebʼ utz ri kikʼaslemal* chuwach ri Dios y kkinimaj juntir ri utaqanik ri Jehová* y ri utoʼm chke che rajawaxik kkibʼano.
7 Pero kʼo ta kalkʼwal rumal che ri Elisabet kekʼojiʼ ta ral, y ri e kebʼ e rijabʼ taq winaq chik.
8 Are chiʼ ri Zacarías tajin kubʼan ri uchak re sacerdote chuwach ri Dios pa ri turno re ri u grupo
9 y, junam rukʼ ri kkibʼan ri sacerdotes, xok pa ri santuario re ri Jehová che ukʼatisaxik incienso.
10 Y are chiʼ xuriq ri hora kkʼatisax ri incienso, e juntir ri winaq re ri tinamit tajin kkibʼan orar pa taq ri patios re ri templo.
11 Xukʼut kʼu ribʼ ri u ángel ri Jehová chuwach chilaʼ. Takʼal pa ri uwikiqʼabʼ ri altar re incienso.
12 Are taq chiʼ ri Zacarías xrilo, sibʼalaj xuxiʼj ribʼ y xuchʼobʼ ta chik jas xubʼano.
13 Pero ri ángel xubʼij che: «Maxiʼj awibʼ Zacarías, xuta kʼu ri Dios ri xataʼ che. Kkʼojiʼ na jun akʼojol rukʼ ri Elisabet ri awixoqil, y rajawaxik Juan kakoj che ri ubʼiʼ.
14 Kanaʼ na jun nimalaj kikotemal, y qas kqʼalajin na chawe che katkikotik, y e kʼi kekikot na are chiʼ kalax ri akʼal;
15 rumal che ri areʼ nim kil na rumal ri Jehová. Pero man kutij ta vino y nijun chi uwach tzam. Nojinaq chi che espíritu santo are chiʼ majaʼ kalaxik.
16 Ktobʼan na rech e kʼi chke ri israelitas ketzalij rukʼ ri Jehová ri ki Dios.
17 Xaq uwiʼ chik, kbʼe na chuwach ri areʼ* che kitoʼik ri tataxelabʼ rukʼ ri espíritu y poder* junam rukʼ ri xkʼojiʼ rukʼ ri Elías, rech kjunamataj ri kanimaʼ ri tataxelabʼ kukʼ kech ri kalkʼwal y rech keʼutoʼ ri keniman taj rech kkibʼan jastaq rukʼ nojibʼal y rech kkibʼan ri utzilal, jeriʼ kubʼan apan ubʼanik jun tinamit che ri Jehová».
18 Ri Zacarías xubʼij che ri ángel: «¿Jas* kinbʼan che retaʼmaxik we qastzij ri kabʼij? Rumal che ri in in riʼj chik y ri wixoqil nim chi ujunabʼ».
19 Xubʼij kʼu ri ángel che: «In ri in Gabriel, ri takʼal chuwach ri Dios, xintaq loq rech kintzijon awukʼ y rech kinya ubʼixik waʼ we utz taq noticias chawe.
20 Pero katkanaj na kan mem y katkowin ta chik kabʼij nijun tzij kʼa kopan na ri qʼij che kbʼantaj ri xinbʼij chawe, rumal che xakoj ta ri nutzij, che qas kbʼantaj na pa ri tiempo chʼikom chik».*
21 Pero ri winaq keyeʼm ri Zacarías y kkimayo che tajin kbʼeyetaj pa ri santuario.
22 Are chiʼ xel loq, kkowin ta chik kchʼawik rumal riʼ ri winaq xkichʼobʼo che xa xril jun visión pa ri santuario. Rumal che mem chik, xaq uqʼabʼ chik kukojo.
23 Are chiʼ xtzʼaqat ri tiempo che ubʼanik ri uchak pa ri templo, xtzalij bʼi cho rachoch.
24 Qʼaxinaq chi kʼu kebʼ oxibʼ qʼij xkanaj yawabʼ winaq ri Elisabet ri rixoqil, y cinco ikʼ xel ta bʼi pa ri rachoch. Kubʼij kʼut:
25 «Are waʼ ri ubʼanom ri Jehová chwe in. In rilom kʼut rech kinresaj pa ri nukʼixbʼal».
26 Are chiʼ seis ikʼ chik yawabʼ winaq ri Elisabet, ri Dios xutaq bʼi ri ángel Gabriel pa jun tinamit re Galilea, Nazaret ubʼiʼ,
27 rech ketzijon rukʼ jun qʼapoj ali* ri uyaʼom chi utzij che kʼulanem rukʼ jun achi José ubʼiʼ, re ri u familia ri David. María ubʼiʼ ri qʼapoj ali.
28 Are chiʼ xok bʼi ri ángel rukʼ, xuya rutzil uwach y xubʼij che: «Sibʼalaj katqaj chuwach ri Jehová y at utewchiʼm».
29 Pero ri areʼ xuriq ta chik jas xubʼano rumal ri xubʼij ri ángel, xraj kʼut xuchʼobʼo jas kraj kubʼij ri e tzij xbʼix che.
30 Rumal riʼ ri ángel xubʼij che: «Maxiʼj awibʼ María, katqaj kʼu chuwach ri Dios.
31 ¡Chawilampeʼ!,* katkanaj na yawabʼ winaq y kkʼojiʼ na jun awal, rajawaxik kʼut Jesús kakoj che ri ubʼiʼ.
32 Ri areʼ knimar na uqʼij y kbʼix na Ukʼojol ri Nimalaj Dios che. Ri Jehová Dios kuya na ri u trono ri David che, ri utat,
33 ri areʼ kuqʼat na tzij puwiʼ ri rachoch ri Jacob ronojel tiempo. Kʼo ta ukʼistajik ri Uqʼatbʼal tzij».
34 Pero ri María xutaʼ che ri ángel: «¿Jasche* riʼ kkʼojiʼ na jun wal, we ri in in kʼolinaq ta rukʼ jun achi?».*
35 Ri ángel xubʼij che: «Kpe na espíritu santo pawiʼ at, y ri u poder ri Nimalaj Dios katuchʼuq na rukʼ ri umuʼjal. Rumal kʼu riʼ ri akʼal kkʼojiʼk kbʼix na chʼajchʼoj* y Ukʼojol ri Dios che.
36 Xaq xiw ta kʼu at xuqujeʼ ri Elisabet ri a familiar, ri riʼj winaq chik, kkʼojiʼ na jun ral. Seis ikʼ yawabʼ winaq chi ri areʼ, paneʼ nabʼe kanoq etaʼmatal uwach che kekʼojiʼ ta ral,
37 rumal che kʼo ta jun jastaq ri kubʼij ri Dios ma ta ne kbʼantajik».
38 Rumal kʼu riʼ ri María xubʼij: «¡In kʼolik riʼ, in rajchak ri Jehová! Chbʼantaj bʼaʼ wukʼ jas ri xabʼij». Rumal riʼ, xyaʼ kanoq y xbʼe ri ángel.
39 Are taq chiʼ qʼaxinaq chi jubʼiqʼ* tiempo, ri María xumaj* bʼi bʼinem y aninaq xbʼe pa jun tinamit re Judá, ri kʼo pa taq juyubʼ,
40 xok kʼu bʼi pa ri rachoch ri Zacarías y xuchʼabʼej apan ri Elisabet.
41 Are taq chiʼ ri Elisabet xuta ri uchʼabʼal ri María, xsilabʼ ri alaj akʼal ri kʼo chupam. Xqaj kʼu espíritu santo puwiʼ ri Elisabet
42 rumal riʼ ko xubʼij ri e tzij riʼ: «¡At tewchiʼm chkixoʼl ri ixoqibʼ y tewchiʼm ri kʼo chapam!
43 ¿La nim nubʼanik in che ri unan ri Wajaw kpe che wilik?
44 Rumal che are taq chiʼ xinta ri achʼabʼal, rukʼ kikotemal xsilabʼ ri alaj akʼal ri kʼo chnupam.
45 Xuqujeʼ utz* re ri xukoj ri xbʼix che, rumal che qas kbʼantaj na ronojel ri xbʼix che rumal ri Jehová».
46 Ri María xubʼij: «Ri in* kinnimarisaj uqʼij ri Jehová,
47 ri in sibʼalaj kinkikot rumal ri Dios, ri nu Salvador,
48 rumal che are xril wajun rajchak, ri sibʼalaj powr. ¡Kumaj kʼu bʼi kamik, juntir ri winaq kkibʼij na chwe che utz wech!
49 Rumal che ri kʼo u Poder ubʼanom nimaʼq taq jastaq pa nuwiʼ, y chʼajchʼoj* ri ubʼiʼ.
50 Amaqʼel kutoqʼobʼisaj kiwach ri winaq ri kkixiʼj kibʼ chuwach.
51 Ri areʼ ukʼutum ri u poder rukʼ ri uqʼabʼ; ujabʼum kiwach ri kkichomaj che sibʼalaj nim kibʼanik.
52 E resam pa ri ki trono ri kʼo ki poder y e uwalijisam ri kkimachʼ kibʼ;
53 rukʼ utz taq jastaq utzuqum ri kenumik y kʼo ta nijun jastaq uyaʼom bʼi chke ri e qʼinomabʼ* are chiʼ e resam bʼik.
54 Petinaq kʼu che utoʼik ri Israel, ri rajchak. Rumal che amaqʼel knaʼtaj che ri toqʼobʼisal wachaj
55 ri xukʼut che ri Abrahán y chke ri ralkʼwal,* junam rukʼ ri xubʼij kan chke ri qatiʼt qamam».
56 Oxibʼ ikʼ xkʼojiʼ na ri María rukʼ ri Elisabet tekʼuriʼ xtzalij bʼi cho rachoch.
57 Xuriqaʼ kʼu ri qʼij xkʼojiʼ ri ral ri Elisabet, jun alaj ala ri xkʼojik.
58 Ri u vecinos y ri u familiares xekikot rukʼ are chiʼ xketaʼmaj che ri Jehová sibʼalaj xutoqʼobʼisaj uwach.
59 Y are taq xtzʼaqat ocho qʼij xkʼam bʼi ri akʼal rech kbʼan circuncidar,* y raj* xkikoj Zacarías che ri ubʼiʼ, rumal che are ri ubʼiʼ ri utat.
60 Pero ri unan xubʼij: «¡Zacarías taj! Juan kkoj che ri ubʼiʼ».
61 Ri e areʼ xkibʼij che: «Kʼo ta jun pa ri a familia jelaʼ ubʼiʼ».
62 Rumal kʼu riʼ xaq rukʼ kiqʼabʼ xkichʼabʼej ri utat ri akʼal y xkitaʼ che jas bʼiʼaj kraj ri areʼ kkoj che ri akʼal.
63 Ri areʼ xutaʼ jun alaj tzʼalam chke y xutzʼibʼaj: «Juan ri ubʼiʼ». E juntir sibʼalaj xkimayo.
64 Aninaq xtzalij ri uchʼabʼal, xsilabʼ ri raqʼ y xumaj uyaʼik uqʼij ri Dios.
65 E juntir kʼu ri ki vecinos sibʼalaj xkimayo;* y e juntir taq ri winaq re Judea ri e kʼo pa taq juyubʼ xkimaj utzijoxik waʼ we jastaq riʼ.
66 Ri e winaq ri xkita ri xbʼantajik, xkikʼol pa kanimaʼ ri xkito y xkibʼij: «¿Jas kel na wajun akʼal riʼ?». Jeriʼ xkibʼij rumal che qas kʼo ri Jehová rukʼ ri akʼal.
67 Tekʼuriʼ ri Zacarías, ri utat, xqaj espíritu santo puwiʼ y xubʼij jun profecía, ri kubʼij:
68 «Nim uqʼij ri Jehová, ri Dios re Israel, rumal che resam lo ri utinamit y utoqʼobʼisam uwach.
69 Xuwaʼlijisaj kʼu lo jun salvador kʼo u poder pa ri rachoch ri David, ri rajchak, rech xuya chqe,
70 junam rukʼ ri e utzij xkiya ubʼixik ri tastalik taq profetas re ojer kanoq,
71 rech kojubʼan salvar pa kiqʼabʼ taq ri e qakʼulel y pa kiqʼabʼ e juntir ri itzel kojkilo,
72 rech kutoqʼobʼisaj qawach kumal ri e qatiʼt qamam y rech knaʼtaj che ri santolaj pacto xubʼano,
73 ri xubʼan jurar che ri Abrahán, ri qamam,
74 xubʼij kʼut che are chiʼ oj resam chi pa kiqʼabʼ taq ri e qakʼulel, kuya na ri eqeleʼn chqe rech rukʼ ta xiʼn ibʼ kqaqʼijilaj,
75 kʼo ta kojqʼaten che ubʼanik y utz ri qakʼaslemal chuwach ri areʼ ronojel taq qʼij re ri qakʼaslemal.
76 Y ri at, alaj akʼal, kbʼix na profeta re ri Nimalaj Dios chawe, rumal che katnabʼej na bʼi chuwach ri Jehová rech kabʼanaʼ ubʼanik ri e ubʼe,
77 rech kakʼut chkiwach ri winaq re ri utinamit che rajawaxik kkuyutaj na ri kimak rech kkiriq ri salvación
78 rumal che ri qa Dios chʼuchʼuj ri ranimaʼ che utoqʼobʼisaxik wachaj. Rumal riʼ ri utoqʼobʼisabʼal wachaj, ri luz re saqiribʼal kel na lo chikaj kul* na qukʼ
79 rech ktunun pa kiwiʼ ri e tʼuyul pa qʼequʼm y chuxeʼ ri rinochʼ* ri kamikal, y rech kukʼam kibʼe ri qaqan pa ri bʼe rech jororibʼal».
80 Xkʼiy kʼu ri akʼal y koʼalaj ala xelik,* xkanaj kʼu kan pa ri desierto* kʼa pa ri qʼij are chiʼ xukʼut ribʼ chi saq chkiwach ri e kʼo pa Israel.
Notas
^ Chawilaʼ ri diccionario.
^ O «e justos».
^ Chawilaʼ ri tema A5.
^ Waral chrij ri Dios tajin kchʼaw wi.
^ O «rukʼ ronojel ranimaʼ y uchuqʼabʼ».
^ Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «Su».
^ O «bʼim chik».
^ O «ali kʼolinaq ta rukʼ jun achi», «virgen».
^ Chawilaʼ ri diccionario.
^ Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «Sutan».
^ O «kʼolinaq ta nu relaciones sexuales rukʼ jun achi».
^ O «santo».
^ Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «sqeʼn».
^ Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «xujeq».
^ O «kikotemal».
^ O «Rukʼ ri nu alma». Chawilaʼ ri diccionario.
^ O «santo».
^ Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «bʼiʼomabʼ».
^ Pa ri idioma griego, «rijaʼlil».
^ Chawilaʼ ri diccionario.
^ O «ya mer».
^ Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «xkijiqʼaj».
^ Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «keqaj».
^ Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «umuʼjal».
^ Pa ri idioma griego, «ko pa espíritu xelik».
^ Chawilaʼ ri diccionario.