Ri nabʼe carta xtaq bʼi chke ri aj Corinto 10:1-33

  • Kʼo kqetaʼmaj chrij ri xkibʼan ri israelitas (1-13)

  • Ri kkiriq na ri kkiqʼijilaj dioses (14-22)

    • Ri u mesa ri Jehová y ri ki mesa ri demonios (21)

  • Kojkowinik kqatij ri kqaj pero chojchoman chrij ri kuya utzilal chke ri e nikʼaj chik (23-33)

    • «Apastaneʼ ri tajin kibʼano, chibʼanaʼ rech kiya uqʼij ri Dios» (31)

10  Qachalal, kwaj kiwetaʼmaj che ri qatiʼt qamam xkʼojiʼ ri sutzʼ pa kiwiʼ y xekowinik xeqʼax pa ri mar. 2  Y are chiʼ xkʼam kibʼe rumal ri Moisés, jetaneʼ xbʼan ki bautismo are chiʼ xkʼojiʼ ri sutzʼ pa kiwiʼ y xeqʼax pa ri mar. 3  E juntir xkitij ri wa ri xuya ri Dios chke 4  y e juntir xkitij ri joron ri xuya ri Dios chke. Kʼi taq mul xkesaj joron pa ri nimalaj abʼaj ri kʼo chkinaqaj, ri abʼaj riʼ are ri Dios xyaʼow chke y are kukʼutunisaj ri Cristo. 5  Pero e kʼi chke xkibʼan ta ri utz kril ri Dios, rumal laʼ xekam kan pa ri desierto. 6  Ri xkikʼulmaj ri e areʼ, are jun ejemplo chqawach oj rech kqarayij ta ubʼanik ri itzelal je jas xkibʼan ri e areʼ. 7  Maqaqʼijilaj dioses je jas xkibʼan jujun chke ri e areʼ. Are waʼ ri xtzʼibʼax kan chrij ri xkibʼano: «Ri winaq xewaʼik, xkitij vino tekʼuriʼ xkibʼan nimaqʼij». 8  Maqabʼan tzʼilalaj taq makaj* je jas ri xkibʼan ri e areʼ. Rumal ri tzʼilalaj taq makaj xkibʼano, xa pa jun qʼij xekam 23 mil chke. 9  Maqabʼan jun jastaq rech kqilo we ri Jehová* kojutoʼo, rumal che ri e areʼ jelaʼ xkibʼano, rumal laʼ xetaq lo kumatz chkij rech kekamik. 10  Xuqujeʼ xaq ta kojchʼachʼatik je jas ri xkibʼan jujun chke ri e areʼ y xekamisax rumal jun ángel. 11  Ri xkikʼulmaj are jun ejemplo chqawach oj, rech ri oj kʼo pa ri kʼisbʼal re waʼ we tiempo riʼ kqabʼan ta qe ri xkibʼano. 12  Rumal laʼ, ri kuchomaj che qas ko takʼalik chuchajij ribʼ rech ktzaq taj. 13  Ri kʼax* ri kiriq ix xuqujeʼ kkiriq juntir ri winaq. Pero ri Dios kixuya ta kanoq y kuya ta bʼe che ri kʼax kiriqo ma ta kixkowin che uchʼijik, xaneʼ are chiʼ kiriq ri kʼax, ri areʼ kixutoʼ rech kiriqo jas kibʼan che uchʼijik ri kʼax. 14  Rumal laʼ loqʼalaj taq wachalal, chixutuj kiqʼijilaxik ri dioses. 15  Ri in kwilo che ri ix qas kixchomanik, rumal laʼ chiwilaʼ we ri xinbʼij chiwe are ri qastzij o are taj. 16  ¿La ma ta qastzij che ri copa re vino ri kqamaltyoxij oj che ri Dios are kukʼutunisaj ri ukikʼel ri Cristo? Y ¿la ma ta qastzij che ri kaxlanwa ri kqapaʼij* y ri kqatijo are kukʼutunisaj ri u cuerpo ri Cristo? 17  Xa jun ri kaxlanwa kʼolik, rumal laʼ xa jun ri cuerpo kʼolik paneʼ oj kʼi, pero oj juntir kqatij wajun kaxlanwa riʼ. 18  ¿La ma ta qastzij che are chiʼ ri israelitas kkitij ke ri sacrificios ri kyaʼ chuwach ri altar jetaneʼ tajin kewaʼ rukʼ ri Dios? 19  Pero, ¿jas kwaj kinbʼij rukʼ waʼ? ¿La kwaj kinbʼij che ri sacrificios ri kyaʼ chkiwach ri dioses nim kibʼanik o che ri dioses nim kibʼanik? 20  Are ta waʼ ri kwaj kinbʼij, ri kwaj kinbʼij are che ri sacrificios ri kkiya ri man e judíos taj, chkiwach ri demonios kkiya wi y chuwach ta ri Dios. Y kwaj taj che ri ix kibʼan jastaq ri kʼo ubʼanik kukʼ ri demonios. 21  Utz taj katij ri kʼo pa ri u copa ri Jehová y katij ri kʼo pa ri ki copa ri demonios, xuqujeʼ utz taj katwaʼ chuwach ri u mesa ri Jehová y katwaʼ chuwach ri ki mesa ri demonios. 22  ¿O la xa kqaj kqayak royowal* ri Jehová? ¿La xa más kʼo qachuqʼabʼ chuwach ri areʼ? 23  Juntir yaʼtal ubʼanik, pero juntir taj kuya utzilal. Juntir yaʼtal ubʼanik, pero juntir taj kuya qachuqʼabʼ. 24  Chatchoman chrij ri kuya utzilal chke nikʼaj chik y xaq xiw ta katchoman chrij ri kuya utzilal chawe at. 25  Chitijaʼ juntir ri kkʼayix pa ri carnicería y kitaʼ taj jawiʼ petinaq wi ri tiʼj, jeriʼ kinaʼ taj* che utz taj ri tajin kibʼano, 26  rumal che «ri uwach ulew rech ri Jehová y juntir ri kʼo chuwach rech ri areʼ». 27  We jun winaq cristiano taj kixubʼan invitar rech kitijaʼ jun iwa y ri ix kiwaj kixbʼek, chitijaʼ juntir ri kuya chiwe y kibʼan ta preguntas chrij ri rikil rech kubʼan ta kʼax ri i conciencia. 28  Pero we kʼo jun kubʼij chiwe «ri tiʼj riʼ xyaʼ che sacrificio», mitijo rech kubʼan ta kʼax ri u conciencia ri xbʼin chiwe y rech kibʼan ta kʼax che ri ki conciencia ri e nikʼaj chik. 29  Are ta tajin kinchʼaw chrij ri a conciencia, xaneʼ ri rech ri jun chi winaq. Rumal che we ri kwaj in kinbʼano kubʼan kʼax che ri u conciencia ri jun chik, are utz laʼ we kinbʼan taj. 30  Ri in kinwaʼik y kinmaltyoxij ri nuwa, pero ¿la utz riʼ kinwaʼik we ri e nikʼaj chik utz ta kkil ri kinbʼano? 31  Rumal laʼ, paneʼ tajin kixwaʼik o apas taneʼ ri tajin kibʼano, chibʼanaʼ rech kiya uqʼij ri Dios. 32  Mibʼan jun jastaq ri utz ta kkil* ri judíos, ri griegos y ri e kʼo pa ri u congregación ri Dios. 33  Are waʼ ri tajin kinkoj nuchuqʼabʼ in che ubʼanik, are ta kinbʼan ri utz kwil in, xaneʼ are kinchoman chrij ri kuya utzilal chke ri nikʼaj chik rech jeriʼ ri areʼ kebʼan kan salvar.

Notas

Chawilaʼ ri tema A5.
O «tentación».
Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «kqapiro», «kqachʼaqapij».
O «u celos».
O «kubʼan ta kʼax ri i conciencia».
O «Miya latzʼ pa ri kibʼe».