1-3. (a) Eda na yalodina tiko ga vakacava vua na Kalou ena iotioti ni veisiga qo? (b) Na cava eda na veivosakitaka ena ulutaga qo?

NI SA vakarau cava na iotioti ni veisiga, era na ‘kadre tiko ga na daucaka ca me vaka na co ca.’ (Same 92:7) Eda sega ni kurabuitaka kina na levu ni ivakarau ca nikua. Ena rawa vakacava nida “gone ena ka ca” da qai ‘tamatabula ena ivakarau ni noda vakasama’?—1 Kor. 14:20.

² E laurai na kena isau ena tikinivolatabu e yavutaki kina na ulutaga qo, e kaya na ikarua ni cegu: “O ira na qarai Jiova era kila na ka kece,” oya na ka kece e vakamarautaki koya. (Vkai. 28:5) E tautauvata qori kei na vakasama ena Vosa Vakaibalebale 2:7, 9, e kaya ni “maroroya o [Jiova] na vuku me nodra na yalododonu.” Oya na vuna e rawa kina nira “kila na ibalebale ni yalododonu kei na lewadodonu kei na cakadodonu, io, na ivalavala vinaka kece.”

³ E rawata na vuku qori o Noa, Taniela kei Jope. (Isik. 14:14) Qori tale ga na ka mera cakava na tamata ni Kalou nikua. Vakacava o iko, o “kila na ka kece” e vakamarautaki Jiova? E bibi  na kilaka dodonu me baleti koya. Nida vakasamataka tiko qori, meda veivosakitaka mada (1) nodratou kilai Jiova o Noa, o Taniela, kei Jope, (2) na kena yaga vei ratou na kilaka qori, kei na (3) na sala meda bucina kina na nodratou vakabauta.

4. E kilai Jiova vakacava o Noa? E yaga vakacava vua na kilaka dodonu?

⁴ Nona kilai Jiova o Noa. Ni tekivu na bula ni kawatamata, e tolu na sala era kila kina na Kalou na tagane kei na yalewa: oya nira raica na ibulibuli, era vuli vei ira na qaravi Jiova, era vakalougatataki tale ga nira muria na ivakatagedegede dodonu kei na ivakavuvuli ni Kalou. (Aisea 48:18) Ni sarava o Noa na ibulibuli, e raica kina e levu na ivakadinadina ni bula tiko na Kalou, e kila tale ga e levu na nona itovo me vaka na “nona kaukaua e sega ni vakaiyalayala, vaka kina ni o koya dina ga na Kalou.” (Roma 1:20) Oya na vuna e vakabauta kina na Kalou o Noa, e dei tale ga nona vakabauta.

5. E kila vakacava o Noa na inaki ni Kalou me baleta na kawatamata?

⁵ Ena “vakabauti ga na ka ke rogoci na vosa.” (Roma 10:17) E rogoci Jiova vakacava o Noa? E macala ni vulica e levu na ka vei ira na wekana. Qo e wili kina o Lemeki na tamana, e turaga vakabauta, e bula donuya na gauna i Atama. (Raica na imatai ni iyaloyalo.) E wili tale ga kina o Mecusela na tukana, kei na tukana vakatolu o Jereti, ni a bula donuya na gauna i Noa ena loma ni 366 na yabaki. * (Luke 3:36, 37) De dua ratou vukei Noa na turaga qori se o watidratou me kila na itekitekivu ni bula ni kawatamata, na inaki ni Kalou mera vakasinaiti vuravura na yalododonu kei na talaidredre mai Iteni. E vakadinadinataka sara ga o Noa na ka kece qori. (Vkte. 1:28; 3:16-19, 24) Eda rawa gona ni tukuna, ni tara na lomana na ka e vulica, e uqeti koya me qarava na Kalou.—Vkte. 6:9.

6, 7. E vakadeitaka vakacava na vakabauta i Noa na inuinui?

⁶ E vakadeitaka na vakabauta na inuinui. Raitayaloyalotaka mada na marau i Noa ni kila na ka e rairai vakaibalebaletaka na yacana, oya na “Vakacegu” se “Vakayalovinakataka,” e dusia na inuinui! (Vkte. 5:29, vmr.) E uqeti vakalou o Lemeki me cavuta: “O koya qo ena vakacegui keda mai na . . . oca ni ligada ena vuku ni qele e cudruva o Jiova.” A nuitaka na Kalou o Noa. Me vakataki Epeli kei Inoki rau bula e liu vua, e vakabauta na “kawa” ena qaqia na ulu ni gata.—Vkte. 3:15.

⁷ A rairai sega ni kila vakamatailalai o Noa na parofisai ena Vakatekivu 3:15, ia e vakadeitaka ni qo na inuinui ni veivakabulai. Kena ikuri, na vosa ni yalayala mai Iteni e salavata kei na itukutuku e kacivaka o Inoki, a parofisaitaka tale ga na nodra lewai na daucaka ca. (Juta 14, 15) Ena qai vakayacori vakaoti ena Amaketoni na itukutuku a kacivaka o Inoki, e macala ga ni a vakadeitaka na vakabauta i Noa kei na nona inuinui!

8. E taqomaki Noa vakacava na kilaka dodonu me baleta na Kalou?

⁸ Yaga vei Noa na kilaka dodonu me baleta na Kalou. E rawata o Noa na vuku vakalou kei na vakabauta ena kilaka dodonu. E taqomaki koya, vakabibi vakayalo. Kena ivakaraitaki, ni “dau lako vata kei na Kalou dina,” e sega kina ni lako se vakailala kei ira na tamata ca. Era sega ni  vakacalai koya na timoni era liatamata mai, nira dau siwati ira na tawayalodina, era rawai rawarawa ena nodra kaukaua me rawa nira qaravi. (Vkte. 6:1-4, 9) E kila tale ga o Noa ni a tukuni mera vakawa na tamata, mera vakasinaiti vuravura. (Vkte. 1:27, 28) Koya gona, e rairai kila ni cala qai sega ni inaki ni Kalou na nodra veiyacovi na yalewa kei ira na timoni qori. E vakadeitaki na tikina qo nira sucu kina na gone lelevu. Toso na gauna, e vakasalataki Noa o Jiova ni na luvuca na vuravura. Nona vakabauta o Noa na ivakasala qori, e taya na waqa me ratou bula kina nona vuvale.—Iper. 11:7.

9, 10. Eda na muria vakacava na ivakaraitaki i Noa?

⁹ Bucina na vakabauta me vakataki Noa. E bibi meda vulica na Vosa ni Kalou, vakasamataka vakatitobu na ka eda vulica, me qai dusimaki keda. (1 Pita 1:13-15) Na vakabauta kei na vuku vakalou ena taqomaki keda ena ilawaki qaseqase i Setani kei na yalo ni vuravura. (2 Kor. 2:11) Ena uqeta na yalo qori na ivalavala voravora kei na itovo vakasisila. Eda na vakabibitaka ga na gagadre ni yagoda. (1 Joni 2:15, 16) E rawa mada ga nira vakalecalecava kina na malumu vakayalo na ivakatakilakila ni sa voleka sara na siga levu i Jiova. Dikeva ni vakatauvatana o Jisu na noda gauna kei na gauna i Noa, e sega ni vakabibitaka na ivalavala voravora se vakasisila, e vakabibitaka ga na rerevaki ni wele vakayalo.—Wilika Maciu 24:36-39.

¹⁰ Meda taroga gona: ‘E laurai ena noqu bula niu kilai Jiova vinaka? E uqeti au noqu vakabauta meu muria na ivakatagedegede dodonu ni Kalou, meu vakarogoya tale ga?’ Me laurai mada ga ena nomu isaunitaro ni drau “lako vata [tiko] kei na Kalou dina.”

11. (a) Na cava eda vulica ena isususu i Taniela nida raica nona ivakarau ni qaravi Kalou? (b) Na itovo cava i Taniela o na via vakatotomuria?

¹¹ Nona kilai Jiova o Taniela. E macala ni rau vakavulici Taniela vinaka na nona itubutubu, rau vakavulici koya me lomani Jiova kei na nona Vosa. E lomani Jiova tiko ga ena nona bula taucoko. E vulica tiko ga na Vosa ni Kalou ni sa qase. (Tani. 9:1, 2) Nona veiwekani vinaka o Taniela kei Jiova, vaka kina na ka e cakava na Kalou vei ira na Isireli, e vakavotui ena nona masu kei na nona vakatutusa mai vu ni lomana, e volai ena Taniela 9:3-19. Vakacava mo wilika mada na masu ya qai vakasamataka vakatitobu mo kila kina se turaga vakacava o Taniela?

12-14. (a) E vakaraitaka vakacava o Taniela na vuku vakalou? (b) E vakalougatataki vakacava na nona yalodina?

¹² Yaga vei Taniela na kilaka dodonu me baleta na Kalou. E ka ni sasaga vua na Jiu yalodina qo me bula ena vanua lotu butobuto o Papiloni. Kena ivakaraitaki, e kaya o Jiova vei ira na Jiu: “Moni saga me tikovakacegu na koro au lewa moni kau vakavesu kina.” (Jere. 29:7) Ia e vinakata tale ga o Jiova me qaravi duadua ga. (Lako 34:14) E cakava vakacava o Taniela na rua na ka qori? E uqeti koya na vuku vakalou me kila kina na ivakavuvuli ni vakamalumalumu vei ira na veiliutaki vakatamata. Oti tale e vica na senitiuri, e vakavulica o Jisu na ivakavuvuli vata ga qori.—Luke 20:25.

¹³ Raica mada na ka e cakava o Taniela ni vakaroti ena lawa me kua ni dua e masu vua na nona kalou se dua tale na tamata, ia me masu ga vua na tui ena loma ni 30 na siga. (Wilika Taniela 6:7-10.) A rawa  ni ulubaletaka o Taniela: ‘E lekaleka ga na 30 na siga!’ Ia e sega ni vinakata me vakalatilati na lawa ni tui ena nona itavi lesi vakalou. A rawa ni qaseqasetaka nona masu me kua ni laurai, ni sa kilai levu tu na nona ituvatuva ena veisiga. E bolemate ga o Taniela ni sega ni via vakaraitaka ni cakitaka nona vakabauta.

¹⁴ E vakalougatataka o Jiova na yaloqaqa i Taniela kei na dei ni lomana ni vakabulai koya vakacakamana me kua ni mate vakararawa. Oya na vuna e rogovaki kina na yaca i Jiova ina veivanua yawa e Mitia kei Perisia!—Tani. 6:25-27.

15. Eda na bucina vakacava na vakabauta me vakataki Taniela?

¹⁵ Bucina na vakabauta me vakataki Taniela. Me dei noda vakabauta, e sega ni vinakati ga meda wilika na Vosa ni Kalou, e bibi meda “kila sara na kena ibalebale.” (Maciu 13:23) Eda vinakata na rai nei Jiova, okati kina noda kila vinaka na ivakavuvuli vakaivolatabu. Koya gona, meda dau vakasamataka vakatitobu na ka eda wilika. E bibi tale ga meda masu wasoma mai vu ni lomada, vakauasivi nida vakatovolei se ni dredre na bula. Nida masulaka ena vakabauta na vuku kei na kaukaua, ena lomasavu vei keda o Jiova.—Jeme. 1:5.

16, 17. E rawata vakacava o Jope na kilaka dodonu me baleta na Kalou?

¹⁶ Nona kilai Jiova o Jope. E sega ni Isireli o Jope. E sega ni wekai Eparama voleka, Aisake kei Jekope, ia e vakatakila vei ratou qori o Jiova na veika matailalai me baleti koya kei na nona inaki me baleta na kawatamata. E sega ga ni tukuni se kila vakacava o Jope e levu na ka dina qori. (Jope 23:12) E kaya: “Na daligaqu sa dau rogoca tu me baleti kemuni.” (Jope 42:5) Kena ikuri, e tukuna o Jiova ni o Jope e dau tukuna na ka dina me baleti koya.—Jope 42:7, 8.

¹⁷ E kila tale ga o Jope e levu na itovo ni Kalou ena veikabuli. (Jope 12:7-9, 13) Erau cavuta tale ga o Ilaiu kei Jiova na veikabuli me vakasamataka kina o Jope na keda somidi ni vakatauvatani kei na cecere ni Kalou. (Jope 37:14; 38:1-4) E uqeti Jope na vosa i Jiova ni kaya ena yalomalumalumu: ‘Au sa qai kila qo ni oni rawata na ka kece, e sega tale ga ni dredre moni cakava na ka oni vakasamataka. Au  qai veivutuni ena kuvuniqele kei na dravusa.’—Jope 42:2, 6.

18, 19. E vakaraitaka vakacava o Jope ni kilai Jiova vinaka?

¹⁸ Yaga vei Jope na kilaka dodonu me baleta na Kalou. E kila vinaka o Jope na ivakavuvuli vakalou. E kilai Jiova vinaka tale ga qai vakayagataka na ka e kila. Kena ivakaraitaki: E kila o Jope ni na sega ni rawa ni tukuna ni lomana na Kalou qai cati ira na kainona. (Jope 6:14) E sega ni dau vakalevulevui koya, ia e lomani ira vakatautauvata na vutuniyau kei na dravudravua. E kaya: “Sega ni o koya ga e buli au ena katonigone e buli rau tale ga?” (Jope 31:13-22) E macala ni sega ni vakalaiva o Jope na nona rogo se vutuniyau me cala kina nona rai me baleti koya kei ira na kena vo. Ia era duidui sara o ira na vakaitutu se rogo e vuravura!

¹⁹ E cata mai vu ni lomana o Jope na qaravi matakau. E kila ni sokalou lasu, okati kina na lomani ni iyau ena beci kina na “Kalou dina mai cake.” (Wilika Jope 31:24-28.) E kila ni vakawati erau vauci vata kina e dua na tagane kei na dua na yalewa ena mata ni Kalou. A veiyalayalati mada ga kei na matana me kua ni domona e dua tale na goneyalewa. (Jope 31:1) Nanuma tiko, qo na gauna e vakatara kina na Kalou me levu na watidra. Ke vinakata o Jope, a rawa ni rua na watina. * E macala ni a vuli ena vakawati e tauyavutaka na Kalou mai Iteni, e okata qori me nona lawa. (Vkte. 2:18, 24) Ena rauta na 1,600 na yabaki sa oti, e vakavulici ira na vakarorogo o Jisu Karisito mera muria na ivakatagedegede dodonu me baleta na vakawati kei na veiyacovi.—Maciu 5:28; 19:4, 5.

20. Ena yaga vakacava na kilaka dodonu me baleti Jiova kei na nona ivakatagedegede nida digia na noda ilala kei na ka ni veivakamarautaki?

²⁰ Bucina na vakabauta me vakataki Jope. E vinakati tale ga na kilaka dodonu me baleti Jiova me dusimaka na noda ivakarau ni bula kece. Kena ivakaraitaki, e kaya na daunisame o Tevita ni o Jiova e “cati ira kece era taleitaka na itovo kaukaua.” E veivakasalataki tale ga meda kua ni vakailala kei ira na “daucaka ca.” (Wilika Same 11:5; 26:4.) Na cava o kila me baleta na rai ni Kalou ena tikinivolatabu qori? Ena yaga vakacava qori ena ka o vakaliuca, nomu vakayagataka na Internet, nomu digia nomu ilala kei na ka ni veivakamarautaki? Ena laurai ena nomu isaunitaro na nomu kilai Jiova vinaka. Meda yalododonu tiko ga ena vuravura ca qai veilecayaki qo, e bibi meda vakavulica na noda “vakasama” me vakaduiduitaka na ka e donu mai na ka e cala.—Iper. 5:14; Efeso 5:15.

21. Ena rawa vakacava nida “kila na ka kece” meda vakamarautaka kina na Tamada vakalomalagi?

²¹ Eratou kilai Jiova vinaka o Noa, Taniela kei Jope ni ratou vakasaqarai koya mai vu ni lomadratou. E rawa kina ni ratou “kila na ka kece” e vakamarautaki koya. Oya na vuna eratou ivakaraitaki vinaka kina ni yalododonu, e vuavuaivinaka tale ga na ka eratou cakava. (Same 1:1-3) Meda taroga, ‘Au kilai Jiova vinaka me vakataki Noa, Taniela kei Jope?’ Ni o vakayagataka vinaka gona na veivakararamataki vakayalo, o na kilai koya vinaka kina! (Vkai. 4:18) Vakekeli ena nona Vosa, vakasamataka vakatitobu, kerea tale ga nona yalo tabu. Drau na veivolekati kei na Tamada vakalomalagi. O na vuku, o na yalomatua tale ga ena vuravura ca qo.—Vkai. 2:4-7.