Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

 ITALANOA NI NONA BULA

E Rawarawa Vei Jiova na ka Kece

E Rawarawa Vei Jiova na ka Kece

“Sa na sega tale na mate, o ira mada ga na mate era na vakaturi.” E rogoca na vosa qori na watiqu, o Mairambubu ni vodo basi tiko. E lomatarotaro kina qai via kila e levu tale na ka. Ni kele na basi mera sobu na pasidia, e cicimuria sara na marama e tukuna na vosa qori. Na yaca ni marama qori o Apun Mambetsadykova, e iVakadinadina i Jiova. E dau ririkotaki na vosa vei ira na iVakadinadina i Jiova ena gauna ya, ia na ka keirau vulica vei Apun e veisautaka neirau bula.

CAKACAKA NI KIDA NA MATAKA INA DROMU NI SIGA

Au a sucu ena 1937 ena vanua ni teitei e kilai me kolkhoz, volekati Tokmok, mai Kyrgyzstan. Keitou lewe i Kyrgyz, keitou dau vosa gona vaKyrgyz. Rau dau cakacaka ena iteitei na noqu itubutubu, rau cakacaka ni kida na mataka ina dromu ni siga. E dau vakarautaki na kedra na cakacaka ena iteitei, ia dau vakadua ga ena veiyabaki era qai taura na kedra isau. E cakacaka vakaukaua o tinaqu me qaravi au kei ganequ. Ni cava ga e lima na yabaki na noqu vuli, au sa tekivu cakacaka ena iteitei.

Ulunivanua o Teskey Ala-Too

E levu na dravudravua ena vanua keitou tiko kina, e vakavu lomaocaoca tale ga na cakacaka me rawa kina na bula. Niu se cauravou, au sega ni kauaitaka na gauna se bera mai kei na inaki ni noda bula. Au sega ni vakabauta ni na veisautaka noqu bula na ka dina baleti Jiova kei na nona inaki. E vakasakiti dina na sala e yaco kina i Kyrgyzstan na itukutuku vinaka. E tekivu ena noqu tauni ena vualiku kei Kyrgyzstan.

KAUTA MAI NA KA DINA O IRA NA VESU

Sa qai matata tiko ga mai na ka dina baleti Jiova e Kyrgyzstan ena veiyabaki ni 1950. Me yaco qori ena sagai me veisau mada e liu na rai se vakasama vaKominisi e takalevu tu. Na vuna? Baleta ni a qali tu o Kyrgyzstan ena gauna ya ina matanitu makawa na Matanitu Cokovata kei Rusia. Era kilai na iVakadinadina i Jiova ena matanitu cokovata qo mera tawaveitovaki ena veika vakapolitiki. (Joni 18:36) Era okati mera kedra meca na  matanitu qo ra qai vakacacani. Ia e sega ni dua na sasaga vakatamata ena rawa ni tarova na kena vakatetei na itukutuku vinaka vei ira na yalomalumalumu. Dua na ka bibi au vulica ena noqu veiqaravi voli mai, oya ni “rawarawa” vei Jiova na “ka kece.”—Mari. 10:27.

Emil Yantzen

Nodra vakacacani na iVakadinadina i Jiova e Kyrgyzstan e vakavuna me tubu tiko ga na kedra iwiliwili. Na vuna? Baleta ni sa okati tale ga o Siberia ena matanitu cokovata qo, na vanua qo era lai vesu kina na meca ni matanitu. Ena gauna era sereki mai kina na vesu tu, levu era kauta mai Kyrgyzstan na ka dina. Dua vei ira qo o Emil Yantzen, e sucu e Kyrgyzstan ena 1919. E sotavi ira na iVakadinadina i Jiova ena keba. E ciqoma na dina qai suka tale i vale ena 1956. Ni lesu mai qori e vakaitikotiko e Sokuluk, volekata na tauni keitou tiko kina. Qo na vanua e tauyavu kina na imatai ni ivavakoso e Kyrgyzstan ena 1958.

Victor Vinter

Oti e dua na yabaki e toki tale ga mai ena tauni qo o Victor Vinter. Levu na ka dredre e sotava na tacida qo. E curu vakarua i valeniveivesu me yabaki tolu ni tawaveitovaki, oti e curu tale me tini na yabaki qai vakatalai mai na nona vanua me lima na yabaki. E sega ni tarova na tete ni itukutuku vinaka na veivakacacani.

YACO MAI NA KA DINA

Eduard Varter

Ena yabaki 1963 rauta ni 160 na iVakadinadina era tiko e Kyrgyzstan, levu era lako mai Jamani, Ukraine, kei Rusia. Dua o Eduard Varter, e papitaiso mai Jamani ena 1924. Ena veiyabaki ni 1940 ratou a kauti koya na Nazi ena keba ni veivakararawataki, ni oti tale e vica na yabaki era vakatalai koya mai na nona vanua o ira na veiliutaki tiko vaKominisi ena matanitu cokovata e Rusia. Ena 1961 a toki ena tauni o Kant volekata na neitou yasayasa.

Elizabeth Fot; Aksamai Sultanalieva

O Elizabeth Fot e dausokalou yalodina e vakaitikotiko e Kant. E dauculacula me bula kina. Ni kenadau ena nona cakacaka, levu na vuniwai kei na qasenivuli era volivoli vua. Dua vei ira na marama qori o Aksamai Sultanalieva e watina e dua na vakailesilesi ni valenivolavola ni dauveibeitaki ni matanitu. A gole mai o Aksamai vei Elizabeth me mai kauta eso na isulu, ia e levu nona taro. E taroga na inaki ni bula kei na kedra ituvaki na mate. E sauma kece vakaivolatabu o Elizabeth. E qai dua na dauvunau gugumatua o Aksamai.

Nikolai Chimpoesh

Ena gauna vata qori a lesi o Nikolai Chimpoesh mai Moldova, me ivakatawa ni tabacakacaka, e veiqaravi me rauta ni 30 na yabaki. E qarava na tabaki ni ivola kei na kena veisoliyaki. Era kila na vakailesilesi na ka e cakava tiko. E vakauqeti Nikolai o Eduard Varter, ni kaya: “Ke ra vakatarogi iko na ovisa vakalecaleca, mo tukuna ga vakadodonu ni vakau mai na itikotiko liu mai Brooklyn na noda ivola. Raica matua na matana. Kua ni rere.”—Maciu 10:19.

Ni oti ga na veivosaki qo, e vakaroti me lako ena nodra itikotiko liu na ovisa vakalecaleca mai Kant. E vakamacalataka na veika e yaco tarava: “E taroga na vakailesilesi na vanua e kau mai kina na noda ivola. Au tukuna vua mai Brooklyn. E tukuna meu lako, sega tale ni kacivi au.” Na doudou va qo e uqeti ira na iVakadinadina mera tomana tiko ga na kena tukuni na itukutuku vinaka ena vualiku kei Kyrgyzstan. Na watiqu o Mairambubu e kila e liu  na ka dina ena neitou vuvale ena neitou yasayasa ena 1980.

KILA O WATIQU NI QO NA KA DINA

E cavutu mai Naryn o Mairambubu ena dua na yasayasa kei Kyrgyzstan. Dua na siga ena Okosita 1974 e gade ena vale nei ganequ, qo na vanua keirau a sota kina. Dua na ka noqu taleitaki koya, keirau mani vakawati ena siga tiko ga ya.

Apun Mambetsadykova

Ena Janueri 1981 e vodo basi tiko me gole ena makete o Mairambubu, qo na vanua e rogoca kina na veivosaki sa tukuni oti mai. Levu tale na ka e via rogoca o watiqu, mani kerea na yaca i koya na marama qo kei na vanua e vakaitikotiko kina. E kaya ni yacana o Apun, ia e qaqarauni tale ga baleta ni veiyabaki ni 1980 e sega ni vakatarai nodra cakacaka na iVakadinadina i Jiova ena vanua ya. Koya gona, mani kerei watiqu ga me vakamacalataka na vanua e vakaitikotiko kina. E lesu yani i vale o watiqu ena marau.

E kaya o watiqu: “Au rogoca e levu na itukutuku marautaki. E vakamacalataka vei au e dua na marama ni sa voleka ni oti na mate. Era na manoa mada ga na manumanu kila.” Au nanuma ni vaka ga na italanoa buli. Au kaya: “Daru waraka ga me lako mai, daru qai rogoca na veika e vakamacalataka.”

Ni oti tale e tolu na vula sa qai sikovi keirau mai o Apun. E sikovi keirau tale vakavica, toso na gauna keirau qai sotava ena imatai ni gauna na iVakadinadina keitou lewenivanua vata. Era vakamacalataka vei keirau na tacida yalewa qo, na ka dina me baleti Jiova kei na nona inaki vei keda. Era wilika vei keirau na ivola From Paradise Lost to Paradise Regained. * Ni tiko ga e dua na ivola qo e Tokmok, keitou dui vola ga neitou ilavelave.

Na imatai ni ka keitou vulica na parofisai ena Vakatekivu 3:15. Ena vakayacori vei Jisu na parofisai qo me Tui vakaMesaia ni Kalou. Qo e itukutuku bibi e dodonu mera rogoca na tamata kece! Meda gumatua gona ni vakaitavi kina vakalevu. (Maciu 24:14) E veisautaka neirau bula na ka dina keirau kila qo.

VAKATABUI NA SOQONI KEI NA PAPITAISO

E sureti keirau ena dua na vakamau e dua na tacida tagane mai Tokmok. Keirau raica ni duidui sara nodra itovo na iVakadinadina. A sega ni caka  na gunu ena vakamau, e tuvanaki vinaka tale ga na soqo. E duidui sara qo mai na soqo keirau dau tiko kina, ni levu era sureti era dau mateni, sega ni vinaka nodra itovo, era dau vosavosa ca.

Keirau dau tiko tale ga ena vica na soqoni ena ivavakoso e Tokmok. E vakayacori na soqoni va qo e veikau, ke vinaka na draki. Era qaqarauni na tacida baleta nira dau via kila na ovisa na ka kece e caka tiko. Ni batabata na draki keitou soqoni ga ena dua na vale. Levu na gauna era lako yani i vale na ovisa nira via kila na ka e caka tiko. Keirau papitaiso kei Mairambubu ena Julai 1982 ena Uciwai na Chüy, ni vinakati me keimami qaseqase. (Maciu 10:16) Era le lailai ga na tacida keimami mai sota e veikau. Keimami lagasere, rogoci sara na ivunau ni papitaiso.

VAKARABAILEVUTAKA NEIRAU CAKACAKA VAKAITALATALA

Ena yabaki 1987 a kerei au e dua na taciqu meu sikova e dua na tataleitaki ena tauni o Balykchy. Au na vodo sitimanivanua me va na aua. Oti e vica na neirau cakacaka vakavunau e kea, keirau raica ni levu na tataleitaki e kea. Qo e gauna vinaka me keirau vakarabailevutaka kina neirau cakacaka vakaitalatala.

Keirau dau lako vakalevu e Balykchy kei Mairambubu. Keirau dau tiko tale ga ena muanimacawa, keirau vunau, vakayacori tale ga na soqoni. Tubu na iwiliwili era taleitaka noda ivola. Keirau tawana na mekesini ena taga ni pateta e vakatokai me mishok. E lailai mada ga e rua na taga ivola ena dua na vula. Ni keirau lako i Balykchy se keirau lesu, keirau dau vunau vei ira na pasidia ni sitimanivanua.

E tauyavu na ivavakoso e Balykchy ena 1995, ni oti e walu na yabaki neirau dau sikova tiko na vanua qo. E levu na ilavo e vakayagataki ena neirau dau veilakoyaki mai Tokmok i Balykchy. E sega ni levu neirau ilavo, ia keirau qai cakava vakacava? E dua na tacida e dau solia vei keirau eso na ilavo me vukei keirau. E kila o Jiova ni keirau via vakalevutaka neirau cakacaka vakaitalatala, e dolava gona vei keirau na “matamata ni lomalagi.” (Mala. 3:10) Io, na ka kece e rawarawa vei Jiova!

QARAVI NA ITAVI E VALE KEI NA CAKACAKA VAKAITALATALA

Au lesi meu qase ni ivavakoso ena 1992, imatai ni qase ena vanua o Kyrgyz. Ena ivavakoso keitou lewena e Tokmok, e tiko eso tale na taba ni veiqaravi e rawa ni keitou vakaitavi kina. E levu neitou vuli ivolatabu itabagone era vosa vaKyrgyz era se vuli torocake tiko. Dua gona sa lewe tiko ni Komiti ni Tabana ena gauna qo, kei na rua tale erau painia lavotaki. Keirau vukei ira tale ga eso tale ena ivavakoso. Ena itekitekivu ni veiyabaki ni 1990, dau caka neitou soqoni ena vosa vakaRusia, e vakaRusia tale ga na ivola. E tubu tiko ga na kedra iwiliwili na vosa vaKyrgyz ena ivavakoso. Niu vakadewa gona ena vosa vaKyrgyz e levu era kila totolo kina na ka dina.

O keirau vakaveiwatini kei ratou na walu na luvei keirau ena 1989

Keirau oga tale ga kei Mairambubu ena nodra susugi na luvei keirau. Keirau kauti ratou ena cakacaka vakavunau kei na soqoni kece. Na luvei keirau yalewa o Gulsayra, sa yabaki 12, e dau  marautaka na vosa vei ira na tavali ni wasea vei ira na itukutuku mai na iVolatabu. Ratou dau taleitaka tale ga na luvei keirau me ratou wiligusutaka na tikinivolatabu. Qo e dua na sala ratou oga kina vakalevu na luvei keirau kei ira na makubui keirau ena veika vakaivavakoso. E 9 na luvei keirau kei na 11 na makubui keirau era se bula tiko, ia e 16 ga era qaravi Jiova se ra dau tiko ena soqoni kei na nodra itubutubu.

VEISAU VAKAIROGOROGO

Era na marau na tacida era tekivutaka na cakacaka vakasakiti qo ena veiyabaki ni 1950 nira raica na veiveisau e yaco. Tekivu ena veiyabaki ni 1990, keimami sa marautaka tiko qo na galala ni vunau kei na neimami dau soqo vata vakalewelevu.

Keirau cakacaka vakavunau tiko kei watiqu

Ena 1991 keirau tiko vakaveiwatini ena imatai ni neimami soqo ni veiwasewase e Alma-Ata, nikua sa o Almaty, e Kazakhstan. Ena 1993 era tuvanaka na tacida e Kyrgyzstan na imatai ni soqo ni veiwasewase ena raraniqito o Spartak, e Bishkek. E dua na macawa nodra sasamaki tiko na dautukutuku ni bera na soqo. E marautaka vakalevu qori na dairekita mani vakadonuya me keimami vakayagataka na rara, me kua ni saumi.

E dua tale na cavuikalawa vakasakiti ena 1994, ni tabaki kina na imatai ni ivola ena vosa vaKyrgyz. Nikua sa tiko e dua na timi ena valenivolavola ni tabana e Bishkek me vakadewataka tiko na ivola ena vosa qori. Ena 1998 e vakadonui vakalawa na noda cakacaka na iVakadinadina i Jiova e Kyrgyzstan. Sa toso tiko na isoqosoqo, e sivia ni 5,000 na dautukutuku. Nikua, sa 83 taucoko na ivavakoso, e 25 na iwasewase ena vosa vakaJaina, vakavalagi, vaKyrgyz, vakaRusia, vosa vagalu ni Rusia, vakaTaki, vakaUighur, kei na vakaUzbek. Era qaravi Jiova ena duavata na tacida duikaikai qo. E rawa ga na veisau vakairogorogo qo ena nona veitokoni.

O Jiova tale ga e veisautaka noqu bula. Au a susu ena dua na vuvale dravudravua, dauteitei, au vuli ga me lima na yabaki. Ia e lesi au o Jiova meu qase ni ivavakoso, meu vakavulica tale ga na ka dina ena iVolatabu vei ira na vuli vinaka sara vei au. Io, e vakatubuqoroqoro na ka e dau cakava o Jiova. E uqeti au na ka au vulica meu vakadinadinataki koya tiko ga, ni “rawarawa” vei Jiova “na ka kece.”—Maciu 19:26.

^ para. 21 Tabaka na iVakadinadina i Jiova, ia sa sega ni tabaki nikua.