Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

Vakatotomuria na Vakabauta kei na Talairawarawa i Noa, Taniela, kei Jope

Vakatotomuria na Vakabauta kei na Talairawarawa i Noa, Taniela, kei Jope

“O Noa, o Taniela kei Jope, eratou na vakabulai ratou ga ena dodonu ni nodratou ivalavala.”​—ISIK. 14:14.

SERE: 89, 119

1, 2. (a) E vakayaloqaqataki keda vakacava na ivakaraitaki i Noa, Taniela kei Jope? (b) A vakacava tu na ituvaki ni bula ni volai na Isikeli 14:14?

VAKACAVA o vakatovolei tiko ni o tautauvimate, leqa vakailavo, se tusaqati? E dau dredre ena so na gauna mo marau tiko ga ena nomu qaravi Jiova? Ke vaka kina, ena vakayaloqaqataki iko na nodratou ivakaraitaki o Noa, Taniela kei Jope. Eratou sega ni uasivi, levu na ka eratou sotava eda vakatovolei kina nikua, so mada ga e rivarivabitaki kina nodratou bula. Ia ratou yalodina tiko ga, ratou ivakaraitaki gona ni vakabauta kei na talairawarawa vua na Kalou.—Wilika Isikeli 14:12-14.

2 E vola o Isikeli e Papiloni ena 612 B.G.V. * na tikinivolatabu e yavutaki kina noda ulutaga. (Isik. 1:1; 8:1) Sa voleka sara ni yaco na ka e parofisaitaki me baleta na rusa ni koro vukitani o Jerusalemi, qai yaco qori ena 607 B.G.V. E vica ga era  vakaraitaka na itovo e laurai vei Noa, Taniela kei Jope, era vakatakilakilataki mera vakabulai. (Isik. 9:1-5) E wili tale ga kina o Jeremaia, Peruki, Epeti-meleki, kei ira na luvei Rekapi.

3. Na cava eda na veivosakitaka ena ulutaga qo?

3 Nikua tale ga, o ira e okata o Jiova mera yalododonu me vakataki Noa, Taniela, kei Jope era na bula ena icavacava ni ituvaki ca qo. (Vkta. 7:9, 14) Meda dikeva mada na vuna e cavuti ratou kina o Jiova me ratou ivakaraitaki ni yalododonu. Nida veivosakitaki ratou, eda na dikeva (1) na ituvaki dredre eratou vakatovolei kina kei na (2) na sala meda vakatotomuria kina nodratou vakabauta kei na nodratou talairawarawa.

YALODINA O NOA, TALAIRAWARAWA ME CIWA NA SENITIURI

4, 5. Na veika dredre cava e vakatovolei kina o Noa, cava e vakasakiti kina na nona vosota?

4 Veika dredre e vakatovolei kina o Noa. Gauna e bula kina o Inoki na tukai Noa vakarua, sa sega ni vakalou na nodra itovo na tamata ni Kalou. Era cavuta mada ga na “veika lolovira” me baleti Jiova. (Juta 14, 15) E tubu tiko ga na ivalavala voravora. Ni donuya na siga i Noa, “sa sinai tale ga o vuravura ena itovo kaukaua.” Era veisautaki ira na agilosi ca mera tamata, era vakawatitaki ira na yalewa ni vuravura, qai sucu na luvedra ivalavala voravora. (Vkte. 6:2-4, 11, 12) Ia o Noa ga e duatani nona ivalavala ni “nanumi ena mata i Jiova. . . . E duatani vei ira na tabavata kei koya ni dodonu na nona ivalavala. E dau lako vata kei na Kalou dina o Noa.”—Vkte. 6:8, 9.

5 Vakasamataka mada na ka e tukuni me baleta na turaga yalododonu o Noa. Ni bera na Waluvu a sega ni lako vata kei na Kalou me 70 ga se 80 na yabaki, na balavu ni nodra bula e levu nikua. Ia e cakava tiko qori ena rauta ni 600 na yabaki e bula voli kina! (Vkte. 7:11) E sega ni vakataki keda nikua me lewena e dua na ivavakoso era sokalou vata—e sega mada ga na tacina vakayago mera vukei koya vakayalo. *

6. E vakaraitaka vakacava o Noa ni doudou?

6 A sega ni vinakata o Noa me marautaka ga na bula. E doudou tale ga ni “dauvunautaka na ka dodonu” e matanalevu me vakaraitaka kina na nona vakabauti Jiova. (2 Pita 2:5) E vola na yapositolo o Paula: “Ena nona vakabauta tale ga e vakavotui kina ni dodonu me lewai o vuravura.” (Iper. 11:7) Oya na vuna e vakalialiai qai tusaqati kina o Noa, de vakarerei ni na caka vua na ivalavala voravora. Ia e sega ni “rerevaka na tamata.” (Vkai. 29:25) E laurai vua na doudou e solia o Jiova vei ira na qaravi koya ena yalodina.

7. Na veika dredre cava e vakatovolei kina o Noa ni ta waqa tiko?

7 Ni oti e lima na senitiuri na nona lako tiko kei na Kalou o Noa, e tukuna vua o Jiova me taya e dua na waqa mera vakabulai kina na tamata kei na manumanu. (Vkte. 5:32; 6:14) A sega ni rawarawa toka qori! E kila vinaka o Noa ni na vakalialiai qai tusaqati vakalevu. Ia e talairawarawa ni cakava qori ena vakabauta. “E cakava sara ga na ka e tukuni vua.”—Vkte. 6:22.

8. E nuitaki Jiova vakacava o Noa me vakarautaka vua na ka?

8 E dua tale na ka e vakatovolei kina o Noa, oya me vakarautaka na veika me ratou bula kina nona veitinani. Ni bera na Waluvu, era cakacaka vakaukaua na lewenivanua mera tea na kedra, qori tale ga na ka e cakava o Noa. (Vkte. 5:28, 29) Ia e kauaitaka ga vakalevu nona qarava na Kalou, sega ni veika vakayago. Ni taya tiko  mada ga na waqa ena loma ni 40 se 50 na yabaki, e dei tiko ga ena nona ituvatuva vakayalo. E cakava tiko qori me 350 tale na yabaki ni oti na Waluvu. (Vkte. 9:28) Dua dina na ivakaraitaki vinaka ni vakabauta kei na talairawarawa!

9, 10. (a) Eda na vakatotomuria vakacava na vakabauta kei na talairawarawa i Noa? (b) E raici ira vakacava na tokona nona ivakatagedegede na Kalou?

9 Meda vakatotomuria na vakabauta kei na talairawarawa i Noa. Qori nida tokona na yalododonu ni Kalou. Eda na sega ni tokona na vuravura i Setani, eda vakaliuca ga na Matanitu ni Kalou. (Maciu 6:33; Joni 15:19) Na noda ivakarau tale ga ni bula ena sega ni lomani keda kina o vuravura. Na gauna mada ga qo na noda dei ena lawa ni Kalou me baleta na vakawati kei na veiyacovi eda vakalewai kina ena so na vanua. (Wilika Malakai 3:17, 18.) Ia me vakataki Noa eda rerevaki Jiova ga, sega ni o ira na tamata. Eda kila ni o koya duadua ga e vakarautaka na bula tawamudu.—Luke 12:4, 5.

10 Vakacava o iko? O na ‘lako tiko ga kei na Kalou’ ni vakatovolei nomu vakabauta ni o vakalialiai se vakalewai, se ni o leqa vakailavo? Ke o vakatotomuria na vakabauta kei na talairawarawa i Noa, o na nuidei ni na vakarautaka o Jiova na ka mo bula kina.—Fpai. 4:6, 7.

YALODINA O TANIELA, TALAIRAWARAWA ENA KORO CA

11. Na cava e vakatovolei kina o Taniela kei ratou nona itokani e Papiloni? (Raica na imatai ni iyaloyalo.)

11 Na veika dredre e vakatovolei kina o Taniela. A tu vakavesu o Taniela e Papiloni, na koro e levu kina na qaravi matakau kei na vakatevoro. Era beci ira tale ga na Jiu na kai Papiloni, ra vakalialiai ira kei na nodra Kalou o Jiova. (Same 137:1, 3) E vakararawataki ira sara ga na Jiu yalodina me vakataki Taniela! E vakatovolei tale ga o koya kei ratou na nona itokani, o Enanaia, o Misaeli, kei Asaraia, ni ratou vuli me ratou veiqaravi vua na tui. E votai mada ga na kakana me ratou kania. Ia e vu ni veivosaki na kakana qori kei na gunu ni sega ni via “vakadukadukalitaki koya” o Taniela “ena kena kakana na tui.”—Tani. 1:5-8, 14-17.

12. (a) Na itovo vinaka cava e vakaraitaka o Taniela? (b) Cava na rai i Jiova me baleti Taniela?

12 E vakatovolei tale ga o Taniela ena gauna e kilai kina na ka e rawa ni cakava, e soli gona vua eso na itavi dokai. (Tani. 1:19, 20) Ia e sega ni dokadoka se nanumi koya vakasivia, e yalomalumalumu ga, e kila tale ga ni vakaiyalayala nona kaukaua, e vakavinavinakataki Jiova tiko ga. (Tani. 2:30) Ni se cauravou o Taniela, e okati koya o Jiova me dua vei ira na ivakaraitaki vinaka ni yalododonu me vakataki Noa kei Jope. Vakacava a bau vakanuinuikara o Jiova? Sega sara ga! Ni yalodina tiko ga o Taniela, e talairawarawa tale ga me yacova ni mate. Sa rairai yabaki 90 vakacaca ena gauna e tukuna kina vua na agilosi ni Kalou: “I Taniela, o iko na tamata mareqeti vakalevu.”—Tani. 10:11.

13. Era vakalougatataki vakacava na Jiu ena vuku i Taniela?

13 Ni tokoni Taniela tiko na Kalou, e digitaki me dua na vakailesilesi levu e Papiloni vaka kina e Mitia kei Perisia. (Tani. 1:21; 6:1, 2) De dua e cakava qori o Jiova me vu ni veivakalougatataki o Taniela vei ira na nona tamata, me vakataki Josefa e Ijipita, vaka kina o Esiteri kei Motekai e Perisia. * (Tani. 2:48) Vakasamataka na nodra vakacegui na Jiu era tu vakavesu, wili kina o Isikeli, nira raica nona dau yavala o Jiova me veivuke!

Era talei vei Jiova o ira na yalodina tiko ga (Raica na parakaravu 14, 15)

14, 15. (a) E tautauvata vakacava na keda ituvaki kei na gauna i Taniela? (b) Cava era vulica na itubutubu ena nodrau ivakaraitaki na itubutubu i Taniela?

 14 Meda vakatotomuria na vakabauta kei na talairawarawa i Taniela. Nikua eda tiko vulagi ena vuravura e vakadukadukalitaka vakayago, vakayalo tale ga o Papiloni na Ka Levu, e dusi ira na lotu lasu kece e vuravura e “nodra itikotiko na timoni.” (Vkta. 18:2) Eda na duatani gona vei ira, rawa sara ga nira vakasewasewani keda kina. (Mari. 13:13) Me vakataki Taniela ga, meda toro volekati Jiova na noda Kalou. Nida yalomalumalumu da qai talairawarawa ni nuitaki koya, eda na talei vua.—Akeai 2:7.

15 E rawa nira vuli na itubutubu ena nodrau ivakaraitaki na itubutubu i Taniela. Ena sala cava? Levu na ka ca a yaco tu e Juta ni se gonetagane lailai o Taniela, ia e qai lomana na Kalou. A sega ni yaco vakacalaka qori. E laurai ga kina nodrau vakavulici koya vinaka nona itubutubu. (Vkai. 22:6) Na yaca mada ga i Taniela e kena ibalebale “Noqu Turaganilewa na Kalou,” e dusia qori nodrau dau doka na Kalou nona itubutubu. (Tani. 1:6, vmr) Koya gona kemuni na itubutubu, ni kua ni soro ni tuberi ira na luvemuni, ni vakavulici ira tiko ga ena vosota. (Efeso 6:4) Dau masu vata kei ira, masulaki ira tale ga. Ni o tugana na ka dina vakaivolatabu ina lomadra, oni sa qara sara tiko ga na veivakalougatataki i Jiova vei ira.—Same 37:5.

YALODINA O JOPE, TALAIRAWARAWA NI VUTUNIYAU SE DRAVUDRAVUA

16, 17. E vakatovolei vakacava o Jope?

16 Ka e vakatovolei kina o Jope. E duidui na ka e yaco ena bula i Jope. Ni bera ni vakatovolei e ‘rogo vei ira kece na lewenivanua ena Tokalau.’ (Jope 1:3) E kilai levu, vutuniyau, dokai tale ga vakalevu. (Jope 29:7-16) Ia e sega ni vakacerecerei koya kina, se nanuma ni sega ni vinakata na veivuke ni Kalou. O Jiova mada ga e vakatokai koya me ‘nona dauveiqaravi,’ e kaya tale ga: “E turaga yalododonu ni dau yalodina, e rerevaka tiko ga na Kalou qai sega ni dau goleva na ca.”—Jope 1:8.

17 E veisau vakasauri na bula i Jope ena dua ga na gauna lekaleka. E bula dravudravua, yalolailai tale ga. Eda kila ni vakavuna na dauvakaucaca o Setani, ni a beitaki Jope ni qarava tiko ga na Kalou me rawaka kina. (Wilika Jope 1:9, 10.) Ia e sega ni vakalecalecava na veibeitaki gaga qori o Jiova. E solia ga na gauna vei Jope me vakadinadinataka nona yalodina, me  vakaraitaka ni vu sara ga mai lomana na nona veiqaravi, sega ni nanumi koya ga.

18. (a) Na cava e uqeti iko me baleta na yalodina i Jope? (b) Cava eda kila me baleti Jiova ena ka e cakava vei Jope?

18 E qaseqase o Setani ni tuvanaka e vica vata na ka mosimosi me yaco vei Jope, me beitaka kina na Kalou ni vakavuna tiko. (Jope 1:13-21) Oti ratou yaco yani e tolu na itokani dau veivakacegui lasulasu, ratou vosavakacacataki Jope ni ratou kaya ni ganiti koya vinaka na ka e cakava vua na Kalou! (Jope 2:11; 22:1, 5-10) E yalodina tiko ga o Jope. E vosa vakariri ena so na gauna, ia e kila o Jiova na nona rarawa. (Jope 6:1-3) E raica o Jiova ni lomabibi o Jope. Ni kolotaki koya mada ga ina qele o Setani, caqeti koya vakaivakatakarakara ni vakaucacataki koya, e sega ni vakanadakuya na Kalou. Ia ni vakatovolei oti ga, e vakaruataka na Kalou na ka e taukena tu e liu ni bera ni vakatovolei, e vakabalavutaka tale ga nona bula ena 140 na yabaki. (Jeme. 5:11) E qaravi Jiova tiko ga ena gauna taucoko qori. Eda vakadeitaka vakacava? Sa mate o Jope ena vica vata na senitiuri qai vola o Isikeli na tikinivolatabu e yavutaki kina na ulutaga qo.

19, 20. (a) Eda vakatotomuria vakacava na vakabauta kei na talairawarawa i Jope? (b) Eda na vakaraitaka vakacava na yalololoma ni Kalou nida veimaliwai kei ira na tacida?

19 Meda vakatotomuria na vakabauta kei na talairawarawa i Jope. Se mani cava eda vakatovolei kina, meda vakaliuci Jiova tiko ga, meda nuitaki koya vakatabakidua, da qai talairawarawa mai vu ni lomada. Ni vakatauvatani kei Jope, e levu sara na vuna meda yalodina kina. Eda kilai Setani vinaka kei na nona ilawaki. (2 Kor. 2:11) Eda kila ena ivola i Jope na vuna e vakatara kina na Kalou na rarawa. Eda kila ena parofisai i Taniela ni na liutaka na vuravura taucoko na Matanitu ni Kalou, e kena tui o Karisito Jisu. (Tani. 7:13, 14) Eda kila tale ga ni Matanitu qo sa na vakarau vakaotia vakadua na noda rarawa.

20 Na ivakaraitaki tale ga i Jope eda vulica kina meda dau nanumi ira na tacida vaKarisito era vosota tiko na veitusaqati. So era vakataki Jope nira na rairai vosa vakariri ena so na gauna. (Dauv. 7:7) Meda kua mada ga ni vakalewai ira, meda vakaraitaka ga na yalomatua kei na veikauaitaki. Nida cakava qori eda sa vakatotomuri Jiova tiko na Tamada dauloloma e dauveivosoti.—Same 103:8.

O JIOVA “ENA VAKAUKAUATAKI KEMUNI”

21. E vakavotui vakacava ena 1 Pita 5:10 na nodratou bula o Noa, Taniela kei Jope?

21 Eratou a sega ni bula vata ga ena dua na gauna o Noa, Taniela, kei Jope, duidui tale ga na veika ratou vakatovolei kina, ia ratou vosota kece. Na kedratou italanoa eda nanuma kina na ka e vola na yapositolo o Pita: “Ni oni vakararawataki vakalekaleka, ena qai vakacavara na Kalou na nona vakarautaki kemuni . . . Ena vakataudeitaki kemuni, ena vakaukauataki kemuni, ena vakadeitaka na nomuni yavu.”—1 Pita 5:10.

22. Na cava eda na vulica ena ulutaga e tarava?

22 E vakadeitaka o Jiova ena ka e tukuna o Pita ni na vakataudeitaki ira na nona dauveiqaravi, ena vakaukauataki ira tale ga. E vakaibalebale tale ga na vosa qori vei keda na dauveiqaravi ni Kalou nikua. Eda vinakata kece me vakaukauataki keda o Jiova, meda dei tale ga ena noda sokalou. Eda via vakatotomuria gona na yalodina kei na talairawarawa i Noa, Taniela kei Jope! Eda na vulica ena ulutaga e tarava, ni vu ni nodratou yalodina na nodratou kilai Jiova vinaka. Eratou “kila na ka kece” e vinakati vei ratou. (Vkai. 28:5) Qori tale ga na ka meda cakava.

^ para. 2 A kau vakavesu o Isikeli ena 617 B.G.V. Na Isikeli 8:1–19:14 e volatukutukutaki ena “ikaono ni yabaki” ni nona kau vakavesu, se 612 B.G.V.

^ para. 5 E mate na tamai Noa o Lemeki, na dausokalou yalodina ni vo e rauta ni lima na yabaki me Waluvu. Ke a tiko o tinai Noa kei ratou na tacina ni tekivu na Waluvu, ratou na sega ni bula.

^ para. 13 O ratou tale ga na itokani i Taniela eratou lesi ena so na itutu.—Tani. 2:49.