Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Mo Toso Tiko ga Vakayalo!

Mo Toso Tiko ga Vakayalo!

“Moni lako tiko ga ena yalo tabu.”—KALA. 5:16.

SERE: 22, 75

1, 2. Na cava e liaca e dua na tacida tagane me baleta nona bula vakayalo? Cava sa qai cakava?

E PAPITAISO o Ropate ni se itabagone, ia e sega ni raica sara vakabibi na ka dina. E kaya: “Sega ni dua na ka ca au cakava, e sega ga ni vu mai lomaqu. E nanumi niu kaukaua tu vakayalo niu sega ni calata na soqoni kece vaKarisito, au dau painia veivuke tale ga vakavica ena veiyabaki. Ia au liaca niu sega ni cakava tiko e dua na ka.”

2 Sa qai kila qori o Ropate ena gauna sa vakawati kina. Tiko na gauna rau dau veitarogitaka eso na taro vakaivolatabu. Ni kaukaua vakayalo o watina, e kila na isaunitaro kece, ia e levu na gauna e velavela o Ropate ni sega ni kila na kedra isau. E kaya: “E vaka ga niu sega ni kila e dua na ka. Au sa qai veinanuyaka, ‘Niu ulunivuvale, e dodonu meu cakava kina e dua na ka.’” Qori sara ga na ka e cakava o Ropate. E kaya: “Au qai vulica vakalevu na iVolatabu, e tekivu vakaibalebale mai na ka kece au vulica. Sa qai tu vei au na kila, koya e bibi sara na noqu veivolekati kei Jiova.”

3. (a) Na cava eda vulica ena ivakaraitaki i Ropate? (b) Na tikina bibi cava eda na veivosakitaka?

3 Eda rawa ni vuli ena ivakaraitaki i Ropate. Eda na rairai kila  tu eso na ka vakaivolatabu, rawa tale ga nida tiko wasoma ena soqoni, ia e sega ni kena ibalebale qori nida sa tamata vakayalo. Se da rairai toso tiko vakayalo, ia nida dikevi keda vinaka, eda na liaca ni tiko eso tale na ka eda rawa ni cakacaka kina. (Fpai. 3:16) Me rawa nida toso tiko ga, ena vinakati meda sauma e tolu na taro ena ulutaga qo: (1) Na cava meda cakava meda kila kina na ivakarau ni noda bula vakayalo? (2) Na cava meda cakava meda bucina kina vakalevu na rai vakayalo, da qai toso tiko ga? (3) Ena yaga vakacava na noda bulabula vakayalo ena ka eda dau cakava e veisiga?

KILAI KEDA VINAKA

4. E baleti cei na ivakasala ena Efeso 4:23, 24?

4 Eda cakava na veiveisau nida sa dauveiqaravi ni Kalou. Ena laurai qo ena noda bula kece. Nida papitaiso oti, eda na veisau tiko ga. Eda vakaroti meda ‘vakavoui tiko ga ena igu e lewa na noda ivakarau ni vakasama.’ (Efeso 4:23, 24) Nida sega ni uasivi, ena vinakati meda cakava tiko ga na veiveisau. O ira mada ga sa dede nodra qaravi Jiova, e vinakati mera bulabula tiko ga vakayalo.—Fpai. 3:12, 13.

5. Na taro cava eda na kilai keda vinaka kina?

5 Me rawa nida vakavinakataka tiko ga noda bula vakayalo, ena vinakati meda kilai keda vinaka. Se da mani gone se qase, e bibi meda taroga: ‘Au sa cakava tiko eso na veisau vinaka e vakaraitaka niu sa matua vakayalo? E laurai vei au na itovo i Karisito? E kilai ena noqu ivalavala kei na ka au dau cakava ena soqoni vaKarisito niu matua vakayalo? Vakacava na ka au dau veivosakitaka, e kilai kina na ka au galeleta? Na cava e kilai me baleta na noqu ivakarau ni vuli, noqu isulusulu kei na sasauni, se na ka au cakava niu vakasalataki? Na cava au dau cakava niu temaki? Sa rauti au ga na toso lalai au sa cakava mai, seu saga tiko meu tamatabula vakayalo?’ (Efeso 4:13) Nida vakasamataka na isaunitaro qori, eda na kila vinaka kina na keda ituvaki vakayalo.

6. Me rawa nida kila na keda ituvaki vakayalo, na cava tale ena vinakati?

6 Ena vinakati nodra veivuke eso tale meda kila vinaka kina na keda ituvaki vakayalo. E tukuna na yapositolo o Paula ni tamata vakayago e sega ni kila na ka ca e cakava tiko ena mata ni Kalou. Ena yasana adua, na tamata vakayalo ena kila vinaka na rai ni Kalou kei na ka ca e cakava na tamata vakayago. (1 Kor. 2:14-16; 3:1-3) O ira na qase ni ivavakoso e tu vei ira na rai i Karisito, era na kila vinaka eso na ivakatakilakila ni vakayago noda rai. Ke ra vakasalataki keda, vakacava eda na ciqoma da qai muria? Nida cakava qori, eda vakaraitaka nida vinakata meda toso tiko ga vakayalo.—Dauv. 7:5, 9.

BUCINA NA RAI VAKAYALO

7. Meda tamata vakayalo, na cava e sega ni vinakati ga kina na kilaka vakaivolatabu?

7 Me nanumi ni sega ni vinakati ga na kilaka vakaivolatabu me rawa ni vakayalo noda rai. E levu na ka e kila o Tui Solomoni me baleta na sala i Jiova. E volatukutukutaki mada ga ena iVolatabu na veika e cavuta. Ia e sega ni yalodina vei Jiova, e sega ni tamata vakayalo. (1 Tui 4:29, 30; 11:4-6) Ni sega wale ga ni vinakati na kilaka vakaivolatabu, na cava tale e vinakati? Bibi meda toso tiko ga vakayalo. (Kolo. 2:6, 7) Eda na cakava vakacava qori?

8, 9. (a) Na cava meda cakava me dei noda bula vakayalo? (b) Cava me noda inaki nida vuli qai vakasama vakatitobu? (Raica na imatai ni iyaloyalo.)

 8 E uqeti ira na lotu vaKarisito ena imatai ni senitiuri o Paula mera “saga sara me[ra] matua vakayalo.” (Iper. 6:1) Na cava meda cakava nikua meda muria kina na ivakasala i Paula? Dua qori meda vulica na Tiko ga ena Loloma ni Kalou.” Na nomu vulica na ivola qori ena uqeti iko mo muria na ivakavuvuli vakaivolatabu. Ke o sa cakava qori, vakacava mo vulica eso tale na ivola ni vuli me dei kina nomu vakabauta? (Kolo. 1:23) O dau masulaka qai vakasamataka vakatitobu na sala mo muria kina na ka o vulica?

9 Me kua ni guilecavi ni inaki ni noda vuli kei na noda vakasama vakatitobu, meda bucina kina na yalo ni talairawarawa vei Jiova kei na nona lawa. (Same 40:8; 119:97) Ena gauna vata qori, meda biuta laivi na veika ena tarova noda toso vakayalo.—Taito 2:11, 12.

10. Na cava mera cakava na itabagone mera kaukaua kina vakayalo?

10 Ke o se itabagone, vakacava sa matata tiko vei iko na nomu isausau? E dau nona ivakarau e dua na tacida tagane e veiqaravi tiko e Peceli, me veitalanoa kei ira na vakarau papitaiso ni bera ni tekivu na porokaramu ena soqo ni tabacakacaka. Levu era itabagone. E taroga sara na nodra isausau. Levu era kaya ni matata vinaka na ka era na via cakava mera qaravi Jiova kina, de dua mera veiqaravi lavotaki vakatabakidua se veiqaravi ena vanua e vinakati kina vakalevu na veivuke. Ia eso na itabagone era sega ni tukuna e dua na ka. De dua e vakaraitaka qori nira sega ni vakadeitaka nodra isausau vakayalo. Ke o dua na itabagone, mo taroga: ‘Au vakaitavi tiko ga ena veika vakayalo baleta ga ni rau namaka na noqu itubutubu? Au sasagataka tiko meu veiwekani voleka kei na Kalou?’ Era sega ni uqeti ga na itabagone me tiko nodra isausau. Nida cakava kece qori ena vakaukauataka noda bula vakayalo.—Dauv. 12:1, 13.

11. (a) Na cava meda cakava me rawa nida toso kina vakayalo? (b) Na ivakaraitaki vakaivolatabu cava eda rawa ni vuli kina?

11 Nida sa kila na vanua meda cakacaka kina, ena vinakati meda cakava sara na veiveisau meda toso tiko ga kina. Bibi dina meda saga meda kaukaua vakayalo, ni vakatau kina noda bula. (Roma 8:6-8) E sega ni kena ibalebale qori meda sa uasivi. Na yalo tabu i Jiova e rawa ni dusimaki keda meda cakava na veiveisau meda toso tiko ga kina vakayalo. Ia ena vinakati na sasaga. Ena vica na yabaki sa oti, e kaya o John Barr e dua na lewe ni iLawalawa Dauvakatulewa me baleta na Luke 13:24, “Levu era sega ni rawata nira sega ni gumatuataka mera toso.” Ena vinakati meda vakatotomuri Jekope, a sega ni guce ena nona veimulomulo kei na agilosi me yacova ni sa vakalougatataki. (Vkte. 32:26-28) E rawa ni marautaki na vuli iVolatabu, ia me kua ni wiliki na iVolatabu me vaka na ivola ni italanoa se me veivakalasai. Ena vinakati meda vakekeli meda kunea na iyau vakayalo.

12, 13. (a) Eda na muria vakacava na Roma 15:5? (b) Ena uqeti keda vakacava na ivakaraitaki ni yapositolo o Pita kei na nona ivakasala? (c) Na cava mo cakava mo toso tiko ga kina vakayalo? (Raica na kato “Na ka Mo Cakava Mo Toso Kina Vakayalo.”)

12 Nida saga tiko meda toso vakayalo, ena vakaukauataki keda na yalo tabu meda veisautaka na noda ivakarau ni vakasama. Ni toso na gauna, sa rawa nida vakatotomuria na ivakarau ni rai i Karisito. (Roma 15:5) Ena uqeti keda tale ga meda cavuraka laivi na gagadre  vakayago, da qai bucina na itovo e taleitaka na Kalou. (Kala. 5:16, 22, 23) Meda kua ni soro ke da liaca nida sa tekivu vakasamataka tiko na iyau se galeleta na veika vakayago. Kerea tiko ga na yalo tabu, ena dusimaki iko o Jiova mo vakabibitaka ga na ka e dodonu. (Luke 11:13) Nanuma na nona ivakaraitaki na yapositolo o Pita. A sega ni vakaraitaka ena so na gauna ni tamata vakayalo. (Maciu 16:22, 23; Luke 22:34, 54-62; Kala. 2:11-14) Ia e sega ni soro. Ni toso na gauna, sa qai tiko vua na rai i Karisito ena veivuke i Jiova. Eda rawa tale ga ni cakava qori.

13 E muri sa qai vakamatatataka na yapositolo o Pita na veika eda rawa ni cakacaka kina. (Wilika 2 Pita 1:5-8.) Nida “saga vagumatua” meda bucina na itovo talei qori me vaka na lewa vinaka, vosota, veilomani vakaveitacini, ena uqeti keda meda toso tiko ga vakayalo. Vakacava meda taroga qo e veisiga, ‛Na cava meu vakavinakataka nikua meu toso kina vakayalo?’

MURIA E VEISIGA NA IVAKAVUVULI VAKAIVOLATABU

14. E yaga vakacava na rai vakayalo?

14 Ni tiko vei keda na rai vaKarisito, ena kilai qori ena noda ivosavosa, ena laurai e vanua ni cakacaka se koronivuli, kei na noda vakatulewa e veisiga. Ena kilai ena noda vakatulewa nida saga tiko meda muri Karisito. Nida tamata vakayalo, eda na sega ni vakalaiva e dua na ka me vakaleqa noda veiwekani kei na Tamada vakalomalagi. Nida temaki, ena uqeti keda na itovo vaKarisito meda vakanadakuya qori. Ni bera nida vakatulewa, eda na vakasama mada qai taroga: ‛Na ivakavuvuli vakaivolatabu cava ena yaga ena noqu vakatulewa? Na cava ena cakava o Karisito ena ituvaki qo? Na vakatulewa cava ena marautaka o Jiova?’ Me rawa nida cakava qori, meda dikeva mada e vica na ituvaki, da qai vakayagataka na ivakavuvuli vakaivolatabu meda vakatulewa vinaka kina.

15, 16. Tukuna na sala e yaga kina na rai vaKarisito nida (a) digia na keda isa ni vakawati. (b) digia noda ilala.

15 Ni o digia na kemu isa ni vakawati. E tiko na kena ivakavuvuli vakaivolatabu ena 2 Korinica 6:14, 15. (Wilika.) E macala mai na vosa i Paula ni na sega ni duavata na tamata vakayalo kei na tamata vakayago. Ena yaga vakacava na ivakavuvuli qori ena digitaki ni isa ni vakawati?

16 iLala. Raica mada na ivakavuvuli vakaivolatabu ena 1 Korinica 15:33. (Wilika.) O koya e qarava na Kalou ena sega ni veimaliwai kei na dua e rawa ni vakaleqa nona bula vakayalo. Na cava o rawa ni taroga me baleta na ivakavuvuli qo? Kena ivakaraitaki, ena yaga vakacava qori ena ka me baleta na sala ni veikilai ena Internet? Se cava mo cakava ke o sureti mo qito ena Internet kei na dua o sega sara ga ni kila?

Vakacava noqu vakatulewa, ena uqeti au meu toso, meu tekia na isausau vakayalo, meu “dau veiyaloni” tale ga? (Raica na parakaravu 17)

17-19. Ni vakayalo na noda rai, ena yaga vakacava (a) meda qarauna kina na cakacaka se sasaga tawayaga? (b) ena noda tekia noda isausau? (c) ni yaco na veileti?

17 Veika e vakaleqa na noda toso  vakayalo. E vakasalataki ira tiko na tacina vakayalo o Paula. (Wilika Iperiu 6:1.) Na cava na “cakacaka tawayaga” meda qarauna? Qori na cakacaka se sasaga e mate vakayalo, e sega ni vua se yaga. Na ivakavuvuli qori ena uqeti keda meda taroga eso tale na taro qo: ‘Vakacava e okati na cakacaka qo me ka vakayago? Meu vakaitavi ena sasaga vakailavo qo? Na cava meu kua kina ni vakaitavi ena so na sasaga vakavuravura me vinaka kina na bula raraba?’

Vakacava noqu vakatulewa, ena uqeti au meu toso, meu tekia na isausau vakayalo, meu “dau veiyaloni” tale ga? (Raica na parakaravu 18)

18 iSausau vakayalo. Na vosa i Jisu ena Vunau ena Ulunivanua e uqeti keda meda tekia na noda isausau. (Maciu 6:33) O koya e vakayalo nona rai, ena tekia ga na isausau vakayalo. Nida vakasamataka tiko na ivakavuvuli qori, ena uqeti keda meda sauma na taro qo: ‘Vakacava meu saga na vuli torocake? Meu ciqoma na cakacaka qo?’

Vakacava noqu vakatulewa, ena uqeti au meu toso, meu tekia na isausau vakayalo, meu “dau veiyaloni” tale ga? (Raica na parakaravu 19)

19 Veileti. Na cava a tukuna o Paula vei ira na mataveitacini mai Roma ena vukei keda nida veileti kei na dua? (Roma 12:18) Nida imuri i Karisito, eda na saga meda “veiyaloni kei ira na tamata kece.” Ni yaco na veileti, cava eda na cakava? Vakacava e dau dredre meda vakamalumalumu, se da kilai meda “dau veiyaloni”?—Jeme. 3:18.

20. Na cava o via toso tiko ga kina vakayalo?

20 Qo e vica wale ga na ivakaraitaki ni yaga noda vakasamataka na ivakavuvuli vakalou me salavata kina noda vakatulewa kei na ka e namaki vua na tamata vakayalo. Ena marautaki noda bula nida tamata vakayalo, ena vakainaki tale ga. E kaya o Ropate e vakamacalataki ena itekivu ni ulutaga qo: “Niu sa tekivu veivolekati kei Jiova, au tagane vakawati vinaka, au tama vinaka tale ga. Au lomavakacegu qai mamarau.” Eda rawata tale ga qori ke bibi duadua na noda toso vakayalo. Nida cakava qori, ena veivakacegui noda bula nikua, vaka kina “na bula dina” se bera mai.—1 Tim. 6:19.