Raica sara na lewena

Raica na lewenivola

Na Website ni iVakadinadina i Jiova

Digia na Vosa vakaViti

Na Cava na Tamata Vakayalo?

Na Cava na Tamata Vakayalo?

“Me solia mada ga vei kemuni na Kalou e vu ni vosota kei na vakacegu na rai vata ga e tiko vei Karisito Jisu.”—ROMA 15:5.

SERE: 17, 13

1, 2. (a) Na cava nodra rai eso me baleta na bula vakayalo? (b) Na taro bibi cava eda na veivosakitaka?

“AU SA qai mamarau ga ni vinaka noqu bula vakayalo, au kila tale ga kina na ka meu cakava niu vakatovolei e veisiga,” e kaya e dua na tacida yalewa mai Kenada. E kaya e dua na tacida tagane mai Brazil, “E marautaki dina na 23 na yabaki ni neirau vakawati, e rawati ga qori baleta ni dau vakayalo na neirau rai.” E kaya tale ga e dua na tacida tagane mai na Yatu Filipaini, “Niu tamata vakayalo, au vakila kina na vakacegu ni vakasama, e vinaka tale ga na noqu veimaliwai kei ira na mataveitacini e duidui na nodra isususu.”

2 E macala mai na ka era tukuna na tacida ni bibi na noda bula vakayalo. De dua ena vinaka meda taroga, ‘Cava meu cakava meu dua kina na tamata vakayalo, meu vakila tale ga na ka era marautaka eso sa cavuti mai?’ Ia ni bera nida sauma qori, ena vinaka meda dikeva na ka e tukuna na iVolatabu me baleti ira na tamata vakayalo kei na tamata vakayago. Ena ulutaga qo, eda na sauma tiko e tolu na taro bibi. (1) Na cava e kena ibalebale meda tamata vakayalo? (2) Na ivakaraitaki cava ena uqeti keda meda toso vakayalo? (3) Nida saga me tiko vei keda “na rai i Karisito,” ena yaga vakacava qori ena noda tamata vakayalo?

 NA CAVA NA TAMATA VAKAYALO?

3. E vakamacalataka vakacava na iVolatabu na duidui ni tamata vakayago kei na tamata vakayalo?

3 E kilai mai na nona ivakamacala na yapositolo o Paula na ibalebale ni tamata vakayalo ena nona veidutaitaka na ka e kilai kina na “tamata vakayalo” kei na “tamata vakayago.” (Wilika 1 Korinica 2:14-16.) Na cava na kedrau duidui? E vakamacalataki ni “tamata vakayago” e sega ni dau ciqoma na “veika e vakatakila na yalo tabu ni Kalou, nira ka sesewa vua, e sega gona ni kilai ira.” Ena yasana adua, “na tamata vakayalo” ena “vakadikeva na ka kece,” e tiko tale ga vua na “rai i Karisito.” E uqeti keda o Paula meda tamata vakayalo. Na cava eso tale na sala erau duidui kina na tamata vakayalo kei na tamata vakayago?

4, 5. Na cava e kilai kina na tamata vakayago?

4 Vakasamataka mada na ka e kilai kina na tamata vakayago. E dau vakabibitaki e vuravura na veika vakayago. E tukuna kina o Paula ni qori “na yalo e cakacaka tiko e lomadra na luve ni talaidredre.” (Efeso 2:2) Na yalo qori e vakamuai ira na lewenivanua mera muria ga na ka sa dau caka tiko, se na ka era cakava e levu. Era kauaitaka ga na veika vakayago. Levu qori era cakava ga na ka e donu vei ira, ra sega ni via muria na ivakatagedegede ni Kalou. Na tamata vakayago se o koya e vakayago na nona rai, ena kauaitaka vakalevu na rogo kei na rawati ni iyau, se valataka na ka e nanuma ni donu ga vua.

5 Na cava eso tale na ka e kilai kina na tamata vakayago? Ena vakaitovotaka ga na “itovo vakayago.” (Kala. 5:19-21) Na imatai ni nona ivola o Paula vei ira e Korinica, e vakamacalataka kina eso na itovo ena kilai kina na tamata vakayago. Kena ivakaraitaki: ena vakavuna na veisei, veitovaki, duiyaloyalo, veikau ina mataveilewai, beci ira na veiliutaki, vakabibitaka na kana kei na gunu. O koya e vakayago nona rai, ena rawai qai sikalutu ena gauna e temaki kina. (Vkai. 7:21, 22) E cavuta tale ga o Juta ni so mada ga ena “sega ni laurai vei ira na ka vakayalo.”—Juta 18, 19.

6. Na cava e kilai kina na tamata vakayalo?

6 Na cava na kena ibalebale na “tamata vakayalo”? Na tamata vakayalo ena vinakata me qarava na Kalou, e veibasai kei na tamata vakayago. Ni vakayalo tale ga na nona rai, ena gu na lomana me “vakatotomuria na Kalou.” (Efeso 5:1) Ena saga me tiko vua na rai i Jiova qai vakayagataka qori ena duidui ituvaki. E laurai ena ka e cakava ni bula dina tiko na Kalou. Ena vakadeitaka me salavata kei na ivakatagedegede i Jiova na ivakarau ni nona bula, e duidui sara qori vei ira e vakayago nodra rai. (Same 119:33; 143:10) Na tamata vakayalo e sega ni kauaitaka na veika vakayago, bibi ga vua me vakaraitaka na “vua ni yalo tabu.” (Kala. 5:22, 23) Me rawa ni matata vei keda na ibalebale ni matavosa “vakayalo nona rai,” vakasamataka mada na ivakatautauvata qo: Ke dua e kenadau ena caka bisinisi, e dau tukuni ni tu vua na vakasama vakabisinisi. E va tale ga qori o koya e kauaitaka vakabibi na veika vakayalo se veika vakalou, ena kilai me vakayalo nona rai.

7. Na cava e kaya na iVolatabu me baleti ira na vakayalo nodra rai?

7 Na iVolatabu e dau vakacaucautaki ira na vakayalo nodra rai. E tukuni ena Maciu 5:3: “Era marau o ira na kauaitaka nodra bula vakayalo, nira na wili mera lewe ni Matanitu vakalomalagi.” E tukuni ena Roma 8:6 na yaga ni kena vakayalo noda rai, e kaya: “E vu ni mate na vakasamataki tiko ga ni ka vakayago, ia e vu ni bula  kei na vakacegu na vakasamataki tiko ga ni ka vakayalo.” Nida kauaitaka tiko ga na ka vakayalo, eda na veiyaloni kei na Kalou, eda na lomavakacegu, eda na rawata tale ga na bula tawamudu ena gauna se bera mai.

8. Na cava e vinakati kina na sasaga meda tamata vakayalo, da qai dei tale ga?

8 E vakarerevaki na vuravura eda bula tu kina qo. Ni takalevu na rai vakayago, e vinakati kina na sasaga meda tamata vakayalo da qai taqomaka sara. Ke sega ni dei vakayalo e dua, sa na rawa ni dewavi koya totolo na rai ni vuravura kei na kena “cagi” gaga. Na cava meda cakava me kua ni yaco qori? Cava meda cakava meda kaukaua tiko ga kina vakayalo?

IVAKARAITAKI MEDA VAKATOTOMURIA

9. (a) Na cava meda cakava meda kaukaua kina vakayalo? (b) O cei era ivakaraitaki vinaka eda na veivosakitaka?

9 E rawa ni matua e dua na gone ke vakaraici rau nona itubutubu, qai muria nodrau ivakaraitaki vinaka. Eda na kaukaua tale ga vakayalo ke da vuli ena nodra ivakaraitaki na kaukaua vakayalo da qai vakatotomuria. Meda qarauna tale ga na nodra ivakaraitaki na tamata vakayago. (1 Kor. 3:1-4) E tiko ruarua ena iVolatabu na ivakaraitaki vinaka kei na kena e ca. Me vaka ni noda isausau meda kaukaua tiko ga vakayalo, meda dikeva mada e vica na ivakaraitaki eda rawa ni vakatotomuria. Eda na veivosakitaki Jekope, Meri kei Jisu.

Na cava eda rawa ni vulica vei Jekope? (Raica na parakaravu 10)

10. E kilai vakacava ni tamata vakayalo o Jekope?

10 Kena imatai, meda dikeva mada na ivakaraitaki i Jekope. Me vakataki keda ga, e sega ni rawarawa na nona bula. Ena sala cava? E bula vata kei na tuakana o Iso ni dau vakayago na nona rai, a via vakamatei koya tale ga ena dua na gauna. Kuria qori, e vosota voli o Jekope nona veivakaisini na tamai watina, ni lawakitaki koya vakavica. Io, era tiko maliwai koya  na tagane “vakayago,” ia e kilai o Jekope me tamata vakayalo. E vakabauta na yalayala e tukuni vei Eparama, e yalodina kina ni tokona na vuvale ena vakayacora na itavi lavotaki me baleta na inaki i Jiova. (Vkte. 28:10-15) E laurai ena vosa i Jekope kei na ka e cakava ni kauaitaka tiko vakabibi na ivakatagedegede ni Kalou kei na nona inaki. Kena ivakaraitaki, ni vakarerei koya o Iso, e kaya vua na Kalou: “Au masuti kemuni moni vakabulai au . . . Ni oni kaya: ‘Au na caka vinaka vei iko, au na qai vakalevutaka na nomu kawa me vaka na mataninuku mai wasawasa.’” (Vkte. 32:6-12) E vakabauta dina na ka e yalataka vei ratou o Jiova, e via cakava sara ga na loma ni Kalou kei na nona inaki.

Na cava eda rawa ni vulica vei Meri? (Raica na parakaravu  11)

11. Eda kila vakacava ni tamata vakayalo o Meri?

11 Meda dikeva mada e dua tale na ivakaraitaki, o Meri. Na cava e digitaki koya kina o Jiova me tinai Jisu? Io, baleta ni vakayalo na nona rai. Eda kila vakacava qori? Eda rawa ni kila na ivakarau ni nona bula vakayalo ena totoka ni nona veivakacaucautaki ni sikovi rau tiko na wekana o Sakaraia kei Ilisapeci. (Wilika Luke 1:46-55.) Macala eke na levu ni nona taleitaka o Meri na Vosa ni Kalou, e kila vinaka tale ga na iVolatabu vakaIperiu. (Vkte. 30:13; 1 Sam. 2:1-10; Mala. 3:12) Me nanumi ni gauna e vakawati kina kei Josefa, erau sega ni veiyacovi me yacova ni sa sucu o Jisu. Cava eda vulica eke? E bibi vei rau na inaki i Jiova, sega ni nodrau gagadre. (Maciu 1:25) Ni toso na gauna, e vakaraica vinaka o Meri na ka kece e yaco ena bula i Jisu qai vakarogoca vinaka na nona ivakasala yaga. Kena ikuri, e “katona e lomana na vosa kece qo.” (Luke 2:51) Io, e kauaitaka dina o Meri na inaki ni Kalou, vakabibi na veika me baleta na Mesaia. Vakacava e rawa ni uqeti keda qori meda vakasamataka na sala meda vakaliuca kina na inaki ni Kalou kei na nona ivakatagedegede?

12. (a) E vakatotomuri Tamana vinaka vakacava o Jisu? (b) Eda na vakatotomuri Jisu vakacava? (Raica na imatai ni iyaloyalo.)

12 Vei ira kece na bula e vuravura, o cei na ivakaraitaki uasivi duadua ni tamata vakayalo? Io, o Jisu. E laurai ena nona bula kei na nona cakacaka vakaitalatala ni vakatotomuri Tamana o Jiova. Na nona vakanananu, ivakarau ni rai, kei na ka e cakava e ucui Jiova vinaka, e salavata tale ga na nona bula kei na loma ni Kalou kei na nona ivakatagedegede. (Joni 8:29; 14:9; 15:10) Kena ivakaraitaki, dikeva mada na ivakarau ni veinanumi i Jiova e vakamacalataka na parofita o Aisea, qai vakatauvatana kei na ka e cavuta na dauvola Kosipeli o Marika me baleta na ivakarau ni yalo i Jisu. (Wilika Aisea 63:9; Marika 6:34.) Vakacava eda dau vakataki Jisu, meda tu vakarau ni kauaitaki ira na vinakata na veivuke? Kena ikuri, e yalodina o Jisu ena cakacaka vakavunau kei na veivakavulici. (Luke 4:43) Qori kece na ivakatakilakila ni tamata vakayalo.

13, 14. (a) Na cava eda vulica vei ira na dauveiqaravi ni Kalou nikua e vakayalo nodra rai? (b) Tukuna e dua na kena ivakaraitaki.

13 E levu tale ga nikua e vakayalo nodra rai, nira cakava e levu na veiveisau mera vakatotomuria kina na rai i Karisito. De dua o sa na raica na nodra gumatua ena cakacaka vakaitalatala, nodra dau veikauaitaki, era yalololoma, kei na so tale na itovo vinaka. Me vakataki keda ga, era valuta nodra malumalumu mera bucina kina na itovo vakalou. E kaya o Rachel e dua na tacida yalewa mai Brazil: “Au dau taleitaka meu tokara na isulu ni gauna qo. Au sa sega ni dara kina na isulu rakorako. Ia na noqu vulica na ka dina e veisautaki au meu tamata vakayalo. E sega ni  rawarawa qori, ia au sa qai marau vakalevu, e vakainaki tale ga noqu bula.”

14 E duidui na ka e sotava o Reylene, e dua na tacida yalewa mai na Yatu Filipaini. E kauaitaka vakalevu na vuli torocake kei na cakacaka saulevu me vinaka kina nona bula. E kaya: “Au sa vakawalena noqu isausau vakayalo. Au sa qai liaca ni yali tiko na ka e bibi sara mai na noqu cakacaka saumi. Au mani kauaitaka tale na noqu qaravi Jiova.” Me tekivu mai ya, e ivakaraitaki vinaka o Reylene ena nona vakabauta na yalayala i Jiova ena Maciu 6:33, 34. E kaya: “Au kila ni o Jiova ena vakarautaka na ka au vinakata!” De dua o kila eso ena ivavakoso era cakava tale ga qori. Io, e uqeti keda sara ga meda muria nodra ivakaraitaki nira vakatotomuri Karisito.—1 Kor. 11:1; 2 Ces. 3:7.

TIKO VEI KEDA “NA RAI I KARISITO”

15, 16. (a) Na cava meda cakava meda vakatotomuri Karisito? (b) Eda na raica vakacava na “rai i Karisito”?

15 Eda na vakatotomuri Karisito vakacava? E kaya na iVolatabu ena 1 Korinica 2:16 me tiko vei keda “na rai i Karisito.” E tukuni tale ga ena Roma 15:5 me tiko vei keda na “rai vata ga e tiko vei Karisito Jisu.” Koya gona, me rawa nida vakatotomuri Karisito, ena vinakati meda kila na ivakarau ni nona vakasama, meda kila vinaka tale ga nona itovo. Oti meda muria sara na weniyavana. E vakasamataka ga o Jisu na nona veiwekani kei na Kalou. Nida muri Jisu, eda sa vakatotomuri Jiova tiko. Macala eke ni bibi dina meda vulica meda dau vakasama me vakataki Jisu.

16 Eda na cakava vakacava qori? Era raica na tisaipeli i Jisu na nona cakamana, era rogoca nona ivunau, raica na ka e cakava ni maliwai ira na duikaikai, kei na sala e vakayagataka kina na ivakavuvuli vakalou. Era kaya: “Keimami vakadinadinataka na ka kece e cakava.” (Caka. 10:39) Ia eda sega ni raici Jisu rawa. Eda kalougata ni vakarautaka vakayalololoma o Jiova na itukutuku ena Kosipeli meda kila vinaka kina na bula i Jisu. Nida wilika qai vakasamataka vakatitobu na ivola vakaivolatabu na Maciu, Marika, Luke, kei na Joni, e vaka ga eda raica na ivakarau ni rai i Karisito. Ena rawa kina nida “muria voleka na weniyavana” da qai “vakaiyaragitaki tale ga ena rai vata ga a tu” vei Karisito.—1 Pita 2:21; 4:1.

17. Ena yaga vakacava nida vulica meda vakasama me vakataki Karisito?

17 Ena yaga vakacava na noda vulica meda vakasama me vakataki Karisito? Kena ivakaraitaki: E vakabulabulataka na yago na kakana, eda na bulabula tale ga vakayalo nida vakasamataka tiko ga na rai i Karisito. Ni toso na gauna, eda na kila na ka ena cakava o Karisito ena duidui ituvaki. Ena yaga vakalevu qori nida vakatulewa, ena vinaka kina noda lewaeloma qai vakadonui keda o Jiova. Vakacava o vakabauta ni dodonu ga meda “vakatotomuria na ivakarau ni Turaga o Jisu Karisito”?—Roma 13:14.

18. Na cava o vulica ena ulutaga qo me baleta na tamata vakayalo?

18 Eda sa dikeva mai na ibalebale ni tamata vakayalo. Eda dikeva tale ga na ka eda rawa ni vulica vei ira na ivakaraitaki vinaka. Kena ilutua, eda dikeva ni yaga vakalevu ena noda bula vakayalo na “rai i Karisito.” Ia e tiko eso tale na ka me baleta na bula vakayalo me veivosakitaki. Kena ivakaraitaki, na cava meda cakava meda kila kina na ivakarau ni noda bula vakayalo? Na cava meda cakava meda bucina kina vakalevu? E yaga vakacava na noda bula vakayalo ena ka eda dau cakava e veisiga? Ena saumi na taro qori ena ulutaga e tarava.