Mato 24:1–51

  • ŽENKLAS, KAD JĖZUS ĖMĖSI VEIKTI (1–51)

    • Karai, maisto nepritekliai, žemės drebėjimai (7)

    • Skelbiama geroji naujiena (14)

    • Didelis suspaudimas (21, 22)

    • Žmogaus Sūnaus ženklas (30)

    • „Pagalvokite apie figmedį“ (32–34)

    • Bus kaip Nojaus dienomis (37–39)

    • Raginimas budėti (42–44)

    • Ištikimas vergas ir blogas vergas (45–51)

24  Jėzui einant iš šventyklos, prie jo priėjo mokiniai ir ėmė rodyti į šventyklos pastatus.  Jis pasakė jiems: „Jūs visu tuo gėritės? Iš tiesų sakau jums: čia neliks akmens ant akmens – viskas bus išgriauta.“+  Jam besėdint ant Alyvmedžių kalno*, mokiniai vieni priėjo prie jo ir paklausė: „Pasakyk mums, kada tai bus ir koks ženklas liudys, kad tu esi grįžęs*+ ir kad šiam pasauliui* ateina pabaiga?“+  Jėzus jiems atsakė: „Žiūrėkite, kad niekas jūsų nesuklaidintų,+  nes daug kas ateis mano vardu ir sakys: ‘Aš esu Kristus’, ir daugelį suklaidins.+  Jūs girdėsite apie karus, vykstančius įvairiose vietose. Žiūrėkite, kad nepasiduotumėte baimei, nes taip turi būti. Vis dėlto tai dar ne galas.+  Pakils tauta prieš tautą ir karalystė prieš karalystę,+ vietomis bus maisto nepriteklių+ ir žemės drebėjimų.+  Visa tai – skausmų* pradžia.  Tada jus persekios,+ žudys,+ dėl mano vardo visos tautos jūsų nekęs.+ 10  Daug kas tada atkris nuo tikėjimo*, išduos vieni kitus, vieni kitų nekęs. 11  Atsiras daug netikrų pranašų, jie daugelį suklaidins,+ 12  ir kadangi įsigalės nedorybė, daugumos meilė atšals. 13  O kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas.+ 14  Ir ši geroji naujiena apie Karalystę bus paskelbta visoje žemėje, kad būtų paliudyta visoms tautoms.+ Tada ateis galas. 15  Todėl kai pamatysite šventoje vietoje stovintį bjaurųjį niokotoją*, apie kurį kalbėjo pranašas Danielius+ (skaitytojas tebūna įžvalgus), 16  tie, kurie Judėjoje, tebėga į kalnus.+ 17  Kas ant stogo, tenelipa žemyn pasiimti iš namų savo daiktų, 18  ir kas laukuose, tenegrįžta pasiimti apsiausto. 19  Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis! 20  Melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą ar per šabą. 21  Tada bus toks didelis suspaudimas,+ kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebus.+ 22  Ir jeigu tas laikas nebūtų sutrumpintas*, niekas neišsigelbėtų, bet dėl išrinktųjų tas laikas bus sutrumpintas.+ 23  Jei kas nors jums tada sakytų: ‘Kristus štai čia!’+ arba: ‘Jis tenai!’, – netikėkite,+ 24  nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų,+ ir jie darys didelių ženklų ir stebuklų, kad suklaidintų,+ jei įmanoma, net išrinktuosius. 25  Aš jus iš anksto įspėjau. 26  Tad jeigu jums sakytų: ‘Štai jis tyruose’, – neikite, ar: ‘Štai jis pasislėpęs namuose’, – netikėkite.+ 27  Mat kaip žaibas, tvykstelėjęs iš rytų, nušvinta iki vakarų, taip bus ir su Žmogaus Sūnaus grįžimu*.+ 28  Kur bus lavonas*, ten sulėks ir ereliai.+ 29  Tuojau po tų suspaudimo dienų saulė užtems,+ mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus ir dangaus galybės bus sukrėstos.+ 30  Tuomet danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas, ir visos giminės žemėje ims muštis iš sielvarto į krūtinę+ ir pamatys Žmogaus Sūnų+ ateinant dangaus debesyse su galia ir didžia šlove.+ 31  Garsiai gaudžiant trimitui jis pasiųs savo angelus, ir jie surinks jo išrinktuosius iš keturių pasaulio šalių* – nuo vieno dangaus pakraščio iki kito.+ 32  Pagalvokite apie figmedį: kai tik jo šakelė suminkštėja ir išleidžia lapus, jūs žinote, kad arti vasara.+ 33  Panašiai, kai matysite visa tai, žinokite, kad jis arti, prie durų.+ 34  Iš tiesų sakau jums: ši karta tikrai nepraeis, iki visa tai įvyks. 35  Dangus ir žemė praeis, bet mano žodžiai išliks amžinai.+ 36  Tačiau dienos ir valandos niekas nežino:+ nei dangaus angelai, nei Sūnus, o vien tik Tėvas.+ 37  Juk kaip buvo Nojaus dienomis,+ taip bus ir Žmogaus Sūnui grįžus*.+ 38  Bus kaip ir anuomet prieš tvaną – žmonės valgė ir gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įėjo į laivą.+ 39  Jie nesusimąstė, iki užėjo tvanas ir visus nusinešė.+ Taip bus ir Žmogaus Sūnui grįžus*. 40  Tuomet du bus laukuose, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. 41  Dvi mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta.+ 42  Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną jūsų Viešpats ateis.+ 43  Supraskite štai ką: jeigu šeimininkas žinotų, kuriuo nakties metu* ateis vagis,+ jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus.+ 44  Jūs irgi būkite pasirengę,+ nes Žmogaus Sūnus ateis tą valandą, kurią nesitikėsite. 45  Kas iš tiesų yra tas ištikimas ir nuovokus* vergas, kuriam šeimininkas paskyrė reikiamu metu maitinti jo šeimynykščius?+ 46  Laimingas tas vergas, jeigu šeimininkas atvykęs ras jį tai darantį!+ 47  Iš tiesų sakau jums: jis patikės jam visą savo turtą. 48  Bet jeigu vergas taptų blogas, jei sakytų sau širdyje: ‘Mano šeimininkas užtrunka’+ 49  ir imtų mušti kitus vergus, valgyti ir gerti su girtuokliais, 50  tai vergo šeimininkas ateis dieną, kurią tas nelaukia, ir valandą, kurią nesitiki,+ 51  ir griežčiausiai jį nubaus. Jis nublokš jį pas veidmainius; ten jis verks ir grieš dantimis.+

Išnašos

Arba „šiems laikams“, „šiai santvarkai“. Žr. žodynėlyje „pasaulis“.
Žodžiais „esi grįžęs“ verčiamas gr. daiktavardis parousia. Žr. žodynėlyje „paruzija“.
Kituose vertimuose – Alyvų kalnas.
Pažod. „gimdymo skausmų“.
Arba „suklups“.
Arba „stovinčią niokojimo bjaurastį“.
Pažod. „tos dienos nebūtų sutrumpintos“.
Žodžiu „grįžimas“ verčiamas gr. daiktavardis parousia. Žr. žodynėlyje „paruzija“.
Gr. žodis gali reikšti negyvą tiek žmogaus, tiek gyvūno kūną.
Pažod. „keturių vėjų“.
Žodžiu „grįžus“ verčiamas gr. daiktavardis parousia. Žr. žodynėlyje „paruzija“.
Žodžiu „grįžus“ verčiamas gr. daiktavardis parousia. Žr. žodynėlyje „paruzija“.
Arba „per kurią sargybą“.
Arba „protingas“.