Mato 11:1–30

  • Jėzus kalba apie Joną Krikštytoją (1–15)

  • Pasmerkimas netikinčiai kartai (16–24)

  • Jėzus šlovina Tėvą už tai, kad priima nuolankiuosius (25–27)

  • Jėzaus jungas švelnus (28–30)

11  Baigęs duoti nurodymus savo dvylikai mokinių, Jėzus iš ten iškeliavo mokyti ir skelbti gerosios naujienos į aplinkinius miestus.+ 2  Tuo metu Jonas buvo kalėjime.+ Išgirdęs apie Kristaus darbus, jis pasiuntė savo mokinius+ 3  jo paklausti: „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“+ 4  Jėzus jiems atsakė: „Eikite ir papasakokite Jonui, ką girdite ir matote:+ 5  aklieji regi,+ luošieji vaikšto, raupsuotieji apvalomi,+ kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargšams skelbiama geroji naujiena.+ 6  Laimingas tas, kuris manimi nepasipiktina.“+ 7  Kai jie nuėjo, Jėzus ėmė kalbėti minioms apie Joną: „Ko išėjote į dykumą pasižiūrėti?+ Ar vėjo siūbuojamos nendrės?+ 8  Ko išėjote pamatyti? Brangiais* drabužiais apsirengusio žmogaus? Brangius drabužius vilki tie, kurie karalių rūmuose. 9  Ko tad išėjote? Pamatyti pranašo? Taip, sakau jums, ir kur kas daugiau nei pranašo.+ 10  Jis yra tas, apie kurį parašyta: ‘Štai siunčiu savo pasiuntinį pirma tavęs*. Jis eis pirma tavęs ir paruoš tau kelią.’+ 11  Iš tiesų sakau jums: tarp žmonių* nėra buvę didesnio už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus Karalystėje yra didesnis už jį.+ 12  Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar į dangaus Karalystę veržte veržiamasi, ir tie, kurie veržiasi, ją gauna*.+ 13  Juk visa – ir Pranašai, ir Įstatymas – pranašavo iki Jono.+ 14  Norite tikėti ar ne, jis yra „Elijas, kuris ateina“.+ 15  Kas turi ausis, teklauso. 16  Su kuo galėčiau palyginti šią kartą?+ Su ja yra kaip su mažais vaikais, kurie sėdi turgavietėse ir šaukia savo draugams: 17  ‘Mes jums grojome fleita, bet jūs nešokote! Mes giedojome raudas, bet jūs neverkėte*!’ 18  Štai Jonas – jis nevalgo ir negeria, o jie sako: ‘Jis demono apsėstas.’ 19  Žmogaus Sūnus valgo ir geria,+ o jie vis tiek sako: ‘Pažiūrėkite, koks rijūnas ir vyno gėrėjas, mokesčių rinkėjų ir nusidėjėlių draugas.’+ Vis dėlto išmintį išteisina jos darbai.“+ 20  Tada jis ėmė priekaištauti miestams, kuriuose buvo padaręs daugumą įstabių darbų, ir smerkti už tai, kad neatgailavo: 21  „Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ir Sidone būtų buvę atlikta tokių įstabių darbų, kokių atlikta pas jus, jie seniai būtų atgailavę sėdėdami su ašutine pelenuose.+ 22  Todėl sakau jums: Tyrui ir Sidonui Teismo dieną bus lengviau negu jums.+ 23  O tu, Kafarnaume,+ gal manai būsiąs išaukštintas iki dangaus? Tu į kapą* nugarmėsi!+ Juk jeigu Sodomoje būtų buvę atlikta tokių įstabių darbų, kokių atlikta pas tave, ji būtų išlikusi iki pat šios dienos. 24  Todėl sakau tau: Sodomos žemei Teismo dieną bus lengviau negu tau.“+ 25  Anuo metu Jėzus kalbėjo: „Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie! Aš šlovinu tave visų akivaizdoje už tai, kad paslėpei šiuos dalykus nuo išmintingųjų ir protingųjų ir atskleidei vaikeliams.+ 26  Taip, Tėve, nes tu taip panorėjai. 27  Visa man yra mano Tėvo atiduota.+ Niekas nepažįsta Sūnaus taip gerai, kaip Tėvas,+ ir niekas nepažįsta Tėvo taip gerai, kaip Sūnus ir tas, kuriam Sūnus nori jį apreikšti.+ 28  Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, – aš jus atgaivinsiu. 29  Dėkitės ant pečių mano jungą* ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies,+ ir jūs rasite sau atgaivą. 30  Mano jungas švelnus*, mano našta lengva.“

Išnašos

Pažod. „Švelniais“.
Pažod. „tavo veido“.
Pažod. „tarp gimusių iš moterų“.
Pažod. „pagriebia“.
Pažod. „nesimušėte į krūtinę“.
Arba „Hadą“. Žr. žodynėlyje „kapas“.
Arba „naščius“. Žr. žodynėlyje „jungas“.
Arba „lengvas nešti“.