Mato 26:1–75
-
Kunigai tariasi nužudyti Jėzų (1–5)
-
Moteris su alebastriniu indeliu kvapiojo aliejaus (6–13)
-
Paskutinė Pascha; Jėzus sako, kad bus išduotas (14–25)
-
Viešpaties vakarienė (26–30)
-
Jėzus pasako, kad Petras jo išsižadės (31–35)
-
Jėzus meldžiasi Getsemanėje (36–46)
-
Jėzus suimamas (47–56)
-
Sinedrionas apklausia Jėzų (57–68)
-
Petras išsigina pažįstąs Jėzų (69–75)
26 Baigęs visa tai kalbėti, Jėzus savo mokiniams pasakė:
2 „Kaip žinote, po dviejų dienų bus Pascha,+ ir Žmogaus Sūnų atiduos pakabinti ant stulpo.“+
3 Tada aukštieji kunigai ir tautos vyresnieji susirinko vyriausiojo kunigo, vardu Kajafas,+ rūmų kieme
4 ir susitarė+ klasta suimti Jėzų ir nužudyti.
5 „Tik nedarykime nieko per šventę, – sakė jie, – kad liaudyje nekiltų sąmyšio.“
6 Kai Jėzus buvo Betanijoje, Simono Raupsuotojo namuose,+
7 ir tenai vaišinosi, prie jo priėjo moteris su alebastriniu indeliu kvapiojo aliejaus, labai brangaus, ir ėmė pilti aliejų jam ant galvos.
8 Tai matydami mokiniai pasipiktino ir kalbėjo: „Kam tas eikvojimas?
9 Juk jį buvo galima brangiai parduoti ir pinigus išdalyti vargšams.“
10 Žinodamas, apie ką jie kalbasi, Jėzus tarė: „Kodėl skaudinate moterį? Ji padarė man kilnų darbą.
11 Vargšų šalia savęs jūs visada turėsite,+ o mane turėsite ne visada.+
12 Išpildama tą kvapų aliejų man ant kūno, ji paruošė mane laidotuvėms.+
13 Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama geroji naujiena, jos atminimui bus pasakojama, ką yra padariusi.“+
14 Tada vienas iš Dvylikos, vadinamas Judu Iskarijotu,+ nuėjo pas aukštuosius kunigus+
15 ir tarė: „Ką man duosite, jeigu jums jį išduosiu?“+ Jie sutarė su juo trisdešimt sidabrinių.+
16 Ir nuo to meto Judas ieškojo progos Jėzų išduoti.
17 Pirmąją Neraugintos duonos dieną+ mokiniai priėję paklausė Jėzaus: „Kur norėtum, kad tau paruoštume valgyti Paschos vakarienę?“+
18 Jis atsakė: „Eikite į miestą pas tokį ir tokį žmogų. Tarkite jam: ‘Mokytojas sako: „Mano metas arti. Paschą su savo mokiniais švęsiu tavo namuose.“’“
19 Mokiniai padarė, kaip Jėzus liepė, ir pasiruošė Paschai.
20 Atėjus vakarui+ Jėzus ir dvylika mokinių buvo susirinkę prie stalo.+
21 Jiems bevalgant Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų mane išduos.“+
22 Mokiniai labai dėl to nuliūdo ir visi ligi vieno ėmė klausinėti: „Viešpatie, nejaugi aš?“
23 Jis atsakė: „Mane išduos mirkantis kąsnį dubenyje su manimi.+
24 Tiesa, kaip ir parašyta, Žmogaus Sūnus išeina, bet vargas+ tam, kuris Žmogaus Sūnų išduoda!+ Jam būtų buvę geriau išvis negimti.“+
25 Judas, kuris rengėsi jį išduoti, atsiliepė: „Nejaugi aš, rabi̇̀?“ Jis atsakė jam: „Tu pats pasakei.“
26 Jiems bevalgant Jėzus paėmė duonos paplotį, tarė palaiminimą, tada laužė jį+ ir davė mokiniams sakydamas: „Imkite ir valgykite. Tai yra mano kūnas.“+
27 Taip pat jis paėmė taurę, padėkojo Dievui, tada davė jiems sakydamas: „Gerkite iš jos visi,+
28 nes tai yra manasis „sandoros+ kraujas“,+ kuris išliejamas už daugelį žmonių,+ kad būtų atleistos jų nuodėmės.+
29 Sakau jums: nuo šiol aš nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kai su jumis gersiu jį naują savo Tėvo Karalystėje.“+
30 Jie pagiedojo gyriaus giesmių* ir patraukė link Alyvmedžių kalno*.+
31 Tada Jėzus jiems pasakė: „Dėl manęs šiąnakt jūs visi suklupsite, kaip ir parašyta: ‘Kirsiu ganytojui, ir kaimenės avys išsisklaidys.’+
32 O kai būsiu prikeltas, pirma jūsų nukeliausiu į Galilėją.“+
33 Bet Petras jam atsakė: „Jei visi kiti ir sukluptų dėl tavęs, aš niekada nesuklupsiu!“+
34 Jėzus jam tarė: „Iš tiesų sakau tau: šią naktį dar gaidžiui nepragydus tu tris kartus manęs išsižadėsi.“+
35 Petras tvirtino: „Net jeigu man tektų mirti su tavimi, nieku gyvu tavęs neišsižadėsiu.“+ Panašiai kalbėjo ir visi kiti mokiniai.
36 Tada Jėzus su mokiniais atėjo į vietą, vadinamą Getsemane,+ ir tarė jiems: „Pasėdėkite čia, aš nueisiu tenai pasimelsti.“+
37 O Petrą ir abu Zebediejaus sūnus jis nusivedė su savimi. Jėzų apėmė sielvartas ir didelis nerimas.+
38 Jis tarė jiems: „Mano siela mirtinai nuliūdusi. Pasilikite čia ir budėkite su manimi.“+
39 Kiek paėjęs, jis parpuolė ant kelių, nusilenkė iki žemės ir meldėsi:+ „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė.+ Tačiau tebūna ne kaip aš noriu, bet kaip tu.“+
40 Grįžęs pas mokinius Jėzus rado juos miegančius ir pasakė Petrui: „Nejau neįstengėte nė valandos pabudėti su manimi?+
41 Budėkite+ ir melskitės,+ kad nepatektumėte į pagundą.+ Išties, dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas.“+
42 Jėzus nuėjo antrą kartą ir meldėsi tokiais žodžiais: „Mano Tėve, jeigu ji negali manęs aplenkti, jei turiu ją išgerti, teįvyksta tavo valia.“+
43 Tada sugrįžo ir vėl rado juos miegančius, jų akys buvo apsunkusios.
44 Tad palikęs juos Jėzus vėl nuėjo ir meldėsi trečią kartą – tais pačiais žodžiais.
45 Tada grįžęs tarė mokiniams: „Tokiu metu jūs miegate ir ilsitės? Štai atėjo valanda, kai Žmogaus Sūnus bus išduotas nusidėjėliams į rankas.
46 Kelkitės, eime! Antai mano išdavėjas jau čia.“
47 Jam dar tebekalbant, štai pasirodė Judas, vienas iš Dvylikos, ir su juo – kalavijais ir vėzdais ginkluotas didelis būrys, siųstas aukštųjų kunigų ir tautos vyresniųjų.+
48 Jo išdavėjas buvo pasakęs jiems, kokį duos ženklą: „Jis bus tas, kurį pabučiuosiu. Jį ir suimkite.“
49 Priėjęs tiesiai prie Jėzaus jis tarė: „Sveikas, rabi̇̀!“ ir jį pabučiavo.
50 Jėzus jam atsakė: „Drauguži, ko atėjai?“+ Tada prišokę jie čiupo Jėzų ir suėmė.
51 Ir štai vienas iš buvusių su Jėzumi išsitraukė kalaviją ir nukirto vyriausiojo kunigo vergui ausį.+
52 Bet Jėzus jam pasakė: „Kišk kalaviją atgal, kur buvo,+ nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus.+
53 Gal manai, kad mano Tėvas, jei tik paprašyčiau, tuoj pat neatsiųstų man į pagalbą per dvylika legionų angelų?+
54 Bet kaipgi tada išsipildytų Raštų žodžiai, kad taip turi įvykti?“
55 Tą valandą Jėzus tarė anam būriui: „Atėjote su kalavijais ir vėzdais suimti manęs kaip kokio plėšiko? Aš juk kasdien sėdėjau ir mokiau šventykloje,+ bet manęs nesuėmėte.+
56 Tačiau visa tai įvyko, kad išsipildytų pranašų raštai.“+ Tada visi mokiniai paliko jį ir pabėgo.+
57 Anie vyrai suimtą Jėzų nuvedė pas vyriausiąjį kunigą Kajafą.+ Ten buvo susirinkę Raštų aiškintojai ir vyresnieji.+
58 O Petras iš tolo sekė jį iki vyriausiojo kunigo rūmų kiemo. Įėjęs jis prisėdo prie tarnų norėdamas pažiūrėti, kuo viskas baigsis.+
59 Tuo tarpu aukštieji kunigai ir visas Sinedrionas ieškojo prieš Jėzų melagingo liudijimo – tokio, dėl kurio būtų galima jį nubausti mirtimi,+ –
60 bet nerado, nors melagingai liudijančių buvo daug.+ Galiausiai du išėję priekin
61 kalbėjo: „Šitas sakė: ‘Aš galiu nugriauti Dievo šventyklą ir per tris dienas ją atstatyti.’“+
62 Tada vyriausiasis kunigas atsistojęs tarė Jėzui: „Nieko neatsakai? Ar negirdi, ką jie prieš tave liudija?“+
63 Bet Jėzus tylėjo.+ Tuomet vyriausiasis kunigas tarė jam: „Saikdinu tave gyvuoju Dievu! Atsakyk mums, ar tu esi Kristus, Dievo Sūnus?“+
64 Jėzus atsiliepė: „Tu pats pasakei. Be to, sakau jums: ateityje matysite Žmogaus Sūnų+ sėdintį Galingojo* dešinėje+ ir ateinantį dangaus debesyse.“+
65 Tada vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir sušuko: „Jis piktžodžiauja! Ar bereikia mums liudytojų? Jūs ką tik girdėjote piktžodžiavimą!
66 Ką jūs manote?“ Tie atsakė: „Jis vertas mirties!“+
67 Tada jie ėmė spjaudyti jam į veidą+ ir daužyti kumščiais.+ Kiti mušė per veidą+
68 ir sakė: „Pranašauk mums, Kristau: kuris tau sudavė?“
69 O Petras sėdėjo lauke, rūmų kieme. Viena tarnaitė priėjo prie jo ir tarė: „Tu irgi buvai su tuo galilėjiečiu Jėzumi!“+
70 Bet jis visų akivaizdoje išsigynė: „Aš nežinau, apie ką tu kalbi.“
71 Petras nuėjo į vartų prieangį. Jį pastebėjo kita mergina ir sakė ten esantiems: „Šitas buvo su Jėzumi Nazariečiu.“+
72 Jis ir vėl tai paneigė prisiekdamas: „Aš nepažįstu to žmogaus!“
73 Netrukus tenai stovintys žmonės priėjo prie Petro ir sakė: „Tu tikrai esi vienas iš jų. Ir tavo tarmė tave išduoda.“
74 Tada Petras ėmė siųsti sau prakeiksmus ir prisiekinėti: „Aš nepažįstu to žmogaus!“ Ir tuojau pragydo gaidys.
75 Petras bemat prisiminė, kad Jėzus buvo sakęs: „Dar gaidžiui nepragydus tu tris kartus manęs išsižadėsi.“+ Išėjęs laukan jis karčiai pravirko.
