Mato 27:1–66
27 Išaušus rytui visi aukštieji kunigai ir tautos vyresnieji sutarė, kad Jėzus turi būti nužudytas.+
2 Jie surišo jį ir nuvedę perdavė valdytojui Pilotui.+
3 Pamatęs, kad Jėzus pasmerktas, jo išdavėjas Judas ėmė graužtis. Jis atnešė tuos trisdešimt sidabrinių aukštiesiems kunigams ir vyresniesiems+
4 ir tarė: „Išduodamas teisų kraują nusidėjau.“ Tie atsakė: „O koks mūsų reikalas? Tu pats žinokis!“
5 Tada Judas nusviedė šventykloje sidabrinius ir nuėjęs pasikorė.+
6 Aukštieji kunigai paėmę sidabrinius sakė: „Jų nevalia nešti į šventyklos iždinę, nes tai kraujo kaina.“
7 Pasitarę jie nupirko už juos puodžiaus sklypą atvykėliams laidoti.
8 Todėl tas sklypas iki pat šios dienos vadinamas Kraujo sklypu.+
9 Taip išsipildė, kas pasakyta per pranašą Jeremiją: „Jie paėmė trisdešimt sidabrinių – tiek, kiek buvo nustatyta už žmogų, kainą, kuria Izraelio sūnūs jį įkainojo, –
10 ir nupirko puodžiaus sklypą, kaip Jehova man buvo įsakęs.“+
11 Jėzus stovėjo priešais valdytoją. Valdytojas jo paklausė: „Tai tu esi žydų karalius?“ Jėzus atsakė: „Tu pats pasakei.“+
12 Tačiau aukštųjų kunigų ir vyresniųjų kaltinamas jis nieko neatsakė.+
13 Tada Pilotas jam tarė: „Ar negirdi, kiek daug kaltinimų jie tau meta?“
14 Bet jis neištarė jam nė žodžio, ir valdytojas tuo labai stebėjosi.
15 Valdytojas turėjo paprotį kaskart per tą šventę paleisti miniai vieną kalinį – tą, kurio ši pageidaudavo.+
16 Kaip tik tuo metu jie laikė kalėjime vieną žinomą nusikaltėlį, vadinamą Barabu.
17 Todėl žmonėms susirinkus Pilotas paklausė: „Kurį norite, kad jums paleisčiau, – Barabą ar Jėzų, vadinamą Kristumi?“
18 Mat Pilotas žinojo, kad Jėzų jie perdavė jam iš pavydo.
19 Be to, jam sėdint teismo pakyloje, jo žmona pasiuntė jam žinią: „Nieko šiam teisiam žmogui nedaryk, nes šiandien sapne labai dėl jo kentėjau.“
20 Bet aukštieji kunigai ir vyresnieji įtikino žmones prašyti, kad paleistų Barabą,+ o Jėzų nužudytų.+
21 Valdytojas dar kartą jų paklausė: „Tai kurį iš tų dviejų norite, kad jums paleisčiau?“ Tie atsakė: „Barabą.“
22 Pilotas jiems tarė: „Ką man tada daryti su Jėzumi, vadinamuoju Kristumi?“ Tie visi šaukė: „Ant stulpo jį!“+
23 Jis klausė: „Bet ką bloga jis padarė?“ Tačiau jie vis garsiau šaukė: „Ant stulpo jį!“+
24 Matydamas, kad nieko nelaimi, tik kyla sąmyšis, Pilotas paėmė vandens, minios akivaizdoje nusiplovė rankas ir pasakė: „Aš nekaltas dėl šio žmogaus kraujo. O jūs žinokitės!“
25 Visi žmonės atsakė: „Kaltė už jo kraują tekrinta ant mūsų ir ant mūsų vaikų!“+
26 Tuomet jis paleido jiems Barabą, o Jėzų nuplakdino+ ir atidavė prikalti prie stulpo.+
27 Valdytojo kareiviai nuvedė Jėzų į pretorijų*. Tenai susirinko visas dalinys.+
28 Jie išrengė Jėzų, apsiautė jį ryškiai raudona skraiste+
29 ir nupynę iš dygių šakelių vainiką uždėjo jam ant galvos, o į dešinę ranką įspraudė nendrę. Jie klūpčiojo priešais jį ir tyčiojosi: „Sveikas, žydų karaliau!“
30 Jie spjaudė ant jo+ ir ištraukę iš rankos nendrę čaižė jam per galvą.
31 Galiausiai, iš Jėzaus išsityčioję, jie nusiautė nuo jo skraistę, užvilko jo paties drabužius ir išvedė prikalti prie stulpo.+
32 Eidami jie sutiko vieną vyrą iš Kirėnės, vardu Simonas, ir liepė* nešti Jėzaus kančių stulpą*.+
33 Galiausiai jie atėjo į vietą, vadinamą Golgota (tai yra „Kaukolės vieta“).+
34 Jėzui davė gerti vyno, sumaišyto su kartėle*.+ Jis paragavo, bet negėrė.
35 Tada kareiviai prikalė Jėzų prie stulpo. Mesdami burtus jie pasidalijo jo drabužius+
36 ir susėdę jį tenai saugojo.
37 Jam virš galvos pakabino lentelę su kaltinimu: „Šitas yra Jėzus, žydų karalius.“+
38 Greta jo ant stulpų buvo pakabinti ir du plėšikai – vienas iš dešinės, kitas iš kairės.+
39 Praeiviai jį užgauliojo,+ kraipė galvas*+
40 ir sakė: „Ei tu, kuris nugriauni šventyklą ir per tris dienas atstatai,+ išgelbėk save! Jeigu tu Dievo sūnus, nuženk nuo stulpo!“+
41 Aukštieji kunigai su Raštų aiškintojais ir vyresniaisiais taip pat tyčiojosi iš jo:+
42 „Kitus gelbėjo, o pats negali išsigelbėti! Jis Izraelio karalius,+ tad tenužengia dabar nuo stulpo, ir mes juo tikėsime.
43 Jis pasitikėjo Dievu, tai tegul Dievas dabar jį išgelbsti. Teišgelbsti, jeigu jis Dievui brangus,+ juk jis sakė: ‘Aš Dievo Sūnus.’“+
44 Šitaip jį įžeidinėjo net ir plėšikai, kurie buvo šalia jo ant stulpų.+
45 Šeštą valandą* visą kraštą apgaubė tamsa. Ji laikėsi iki devintos valandos*.+
46 Apie devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: „Eli̇̀, Eli̇̀, lemà sabachtãni?!“, tai yra: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“+
47 Tai išgirdę kai kurie ten stovintys sakė: „Jis šaukiasi Elijo.“+
48 Vienas iš jų tuojau nubėgęs paėmė kempinę, pamirkė ją rūgščiame vyne ir užmovęs ant nendrės davė Jėzui gerti.+
49 Bet kiti sakė: „Palik jį! Pažiūrėkime, ar Elijas ateis jo išgelbėti.“
50 Jėzus dar kartą garsiai sušuko ir atidavė dvasią.+
51 Ir štai šventovės uždanga+ perplyšo pusiau+ nuo viršaus iki apačios,+ žemė ėmė drebėti ir uolos skeldėti.
52 Atsivėrė kapai ir daugelio užmigusių šventųjų kūnai buvo išmesti į paviršių
53 ir daugelis juos matė. (Kai kurie žmonės po jo prisikėlimo išėjo iš kapinių ir atėjo į šventąjį miestą.)
54 O šimtininkas ir Jėzų saugoję kareiviai, pamatę žemės drebėjimą ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: „Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus.“+
55 Ten buvo ir daug moterų, jos viską stebėjo iš tolo. (Tos moterys lydėjo Jėzų iš Galilėjos ir jam patarnavo.)+
56 Tarp jų buvo Marija Magdalietė, Jokūbo ir Jozės motina Marija ir Zebediejaus sūnų motina.+
57 Vėlyvą popietę atėjo vienas turtingas žmogus iš Arimatėjos, vardu Juozapas, kuris irgi buvo tapęs Jėzaus mokiniu.+
58 Nuėjęs pas Pilotą jis paprašė Jėzaus kūno,+ ir Pilotas įsakė atiduoti.+
59 Paėmęs kūną Juozapas įsupo jį į švarią geriausio lino drobę+
60 ir paguldė naujame kape,+ kurį buvo išsikirsdinęs uoloje. Paskui užrito kapo angą dideliu akmeniu ir nuėjo.
61 O Marija Magdalietė ir kita Marija liko sėdėti prie kapo.+
62 Kitą dieną, tai yra po Pasirengimo dienos,+ aukštieji kunigai ir fariziejai susirinko pas Pilotą
63 ir sakė: „Gerbiamasis, mes prisiminėme, kad tas apsišaukėlis dar gyvas būdamas kalbėjo: ‘Po trijų dienų aš būsiu prikeltas.’+
64 Todėl įsakyk saugoti kapą iki trečios dienos, kad kartais jo mokiniai atėję jo nepavogtų+ ir nesakytų žmonėms: ‘Jis buvo prikeltas iš mirusių!’ Tokia apgavystė būtų blogesnė už pirmąją.“
65 Pilotas jiems atsakė: „Štai jums sargyba. Eikite ir saugokite, kaip išmanote.“
66 Taigi tie nuėjo, užantspaudavo akmenį ir pastatė sargybą, kad kapą saugotų.
Išnašos
^ Romėnų valdytojo rūmai.
^ Arba „uždėjo jam prievolę“.
^ Kažkoks kartus skystis.
^ Taip tikriausiai išreiškė pajuoką.
^ Mūsų laiku – maždaug trečios valandos dienos.
^ Mūsų laiku – apie dvyliktą valandą dienos.
