Hechos (Ri xkibʼan ri apóstoles) 24:1-27
24 Are chiʼ qʼaxinaq chi cinco qʼij, ri Ananías ri kinimal sacerdotes, e jujun kʼamal taq bʼe y ri Tértulo ri abogado, xeqaj bʼi rukʼ ri gobernador che ubʼixik ri umak ri Pablo.
2 Are chiʼ xbʼix che ri Tértulo kchʼawik, xumaj ubʼixik ri umak ri Pablo che ri gobernador Félix, xubʼij:
«Rumal ri tajin kabʼan che uqʼatik tzij, kʼo jororibʼal y utzilal pa ri qatinamit.
3 Sibʼalaj kqamaltyoxij chawe juntir ri abʼanom tat Félix.
4 Pero kwaj taj kinwesaj más a tiempo, xaq xiw kintaʼ jun toqʼobʼ* chawe kojatatabʼej jubʼiqʼ.
5 Xqilo che wajun achi xa kuyak chʼaʼoj. Keʼutaqchiʼj ri judíos pa ronojel ri uwach ulew rech keniman ta chke ri qʼatal taq tzij y are jun kʼamal bʼe rech ri kʼakʼ kojbʼal* kech ri nazarenos.
6 Xuqujeʼ nim ta xril ri templo, rumal laʼ xqachapo.
7 * ——
8 Are chiʼ kakʼot uchiʼ kawil na che juntir ri xqabʼij chawe qastzij wi».
9 Tekʼuriʼ e juntir ri judíos xkibʼij chi qastzij wi ri xubʼij ri Tértulo.
10 Ri gobernador rukʼ ri ujolom xubʼij che ri Pablo che kchʼawik. Ri Pablo xubʼij:
«Wetaʼm che kʼi chi junabʼ at juez pa wajun tinamit riʼ, rumal laʼ kinkikotik in kʼo waral che utoʼik wibʼ.
11 Kʼateʼ 12 qʼij xinpaqiʼ bʼi pa Jerusalén che uqʼijilaxik ri Dios, y we kawaj kawetaʼmaj we qastzij ri tajin kinbʼij katkowinik kataʼ chke ri winaq.
12 Ri e areʼ xinkichap taj xa rumal che tajin kinchʼojin rukʼ jun winaq pa ri templo, o tajin kinyak chʼaʼoj pa taq ri sinagogas o pa taq ri tinamit.
13 Y kʼo ta jas rukʼ kkikʼut wi che qastzij ri tajin kkibʼij chwij.
14 Pero ri qastzij are che in kʼo pa ri Qastzij Bʼe, ri kʼakʼ kojbʼal kkibʼij areʼ che. Pero xa tajin kinqʼijilaj ri ki Dios ri watiʼt numam, kinnimaj juntir ri kubʼij ri Ley y ri xkitzʼibʼaj kan ri Profetas.
15 Ri in in junam kukʼ we achijabʼ riʼ qas kinkojo che ri Dios kukʼastajisaj na ri kaminaqibʼ, ri e utz y ri e utz taj.*
16 Rumal laʼ kinkoj nuchuqʼabʼ rech kʼo ta numak chuwach ri Dios y chkiwach ri winaq.
17 Kʼi chi junabʼ qʼaxinaq kʼateʼ chi waʼ kinpe pa ri nutinamit, xinkʼam lo pwaq chke ri wachalal y xinya ofrendas che ri Dios.
18 Are chiʼ xinkiriqa pa ri templo, in chʼajchʼoj chik junam rukʼ ri kubʼij ri Ley, man in kʼo ta kukʼ kʼi winaq ni tajin kinyak chʼaʼoj. Pero chilaʼ e kʼo jujun judíos re ri distrito re Asia.
19 Y we qastzij k’o numak chkiwach, rajawaxik riʼ e kʼo waral rech kkibʼij.
20 Pero kom e kʼo taj, chkibʼij bʼaʼ we achijabʼ riʼ jas ri numak xriqitajik are chiʼ xinkʼam bʼi chuwach ri Sanedrín,
21 ri in xaq xiw xinbʼij chuwach ri Sanedrín: ‹Kamik tajin kqʼat tzij pa nuwiʼ rumal che kinkojon chrij ri kikʼastajibʼal ri kaminaqibʼ›».
22 Rumal che ri Félix retaʼm juntir chrij ri Qastzij Bʼe, xuya kan wariʼ pa jun chi qʼij y xubʼij bʼi chke juntir: «Kul na ri comandante Lisias, tekʼuriʼ kinbʼij chiwe ri xinchomaj».
23 Y xubʼij che ri oficial kech ri soldados che kutzʼapij ri Pablo, pero kuya bʼe che kubʼan jujun taq jastaq. Xuqujeʼ kuya bʼe chke ri e rachiʼl kkiya ri kajwataj che.
24 Qʼaxinaq chi kebʼ oxibʼ qʼij xopan ri Félix rachiʼl bʼi ri rixoqil, Drusila ubʼiʼ, ri areʼ are judía, y xtaqanik che kekʼam lo ri Pablo y xutatabʼej ri xubʼij chrij ri Cristo Jesús.
25 Pero are chiʼ ri Pablo xtzijon chrij ri ubʼanik utzilal, ri uqʼilik ibʼ* y ri tiempo are chiʼ ri Dios kuqʼat tzij pa kiwiʼ ri winaq, xuxiʼj ribʼ ri Félix rumal laʼ xubʼij: «Utz laʼ jat, kʼateʼ chi katinchʼabʼej pa jun chi qʼij rech kojtzijonik».
26 Y amaqʼel kusikʼij ri Pablo rech ktzijon rukʼ xa rumal che kraj che ri Pablo kuya pwaq che rech kutzoqopij bʼik.
27 Ri Félix kebʼ junabʼ chi na xuqʼat tzij, tekʼuriʼ xkanaj kan ri Porcio Festo chukʼexwach. Pero rumal che ri Félix kraj kqaj chkiwach ri judíos xuya na kan ri Pablo pa cárcel.
Notas
^ Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «kintaʼ jun utzil».
^ O «kʼakʼ religión».
^ Chawilaʼ ri tema A3.
^ Waral are kchʼaw chkij ri winaq ri xkibʼan ri utz kril ri Dios y ri winaq ri xkibʼan ri utz ta krilo.
^ O «ri ubʼanik controlar ibʼ».