Ką turime vytis
Ką turime vytis
„Vykis teisumą, maldingumą, tikėjimą, meilę, ištvermę, romumą“ (1 TIM 6:11).
1. Pailiustruok, ką reiškia žodis „vytis“.
KAS ateina į galvą išgirdus žodį „vytis“? Galbūt pagalvoji, kaip Mozės dienomis egiptiečių kariai „vydamiesi žygiavo paskui“ izraelitus ir galiausiai pražuvo Raudonojoje jūroje (Iš 14:23). O gal susimąstai, koks pavojus senovės Izraelyje grėsdavo tam, kuris netyčia nužudė kitą žmogų. Jis turėdavo tuoj pat bėgti į vieną iš šešių nurodytų prieglaudos miestų. Antraip „keršytojas už kraują, vydamasis pykčio įkarštyje, [galėdavo] pasivyti žmogžudį ir jį užmušti“ (Įst 19:6).
2. a) Kokio „laimikio“ siekti Dievas kviečia kai kuriuos krikščionis? b) Kokią ateitį Jehova šiandien siūlo daugumai krikščionių?
2 Skirtingai nei minėtais atvejais, Biblijoje taip pat rašoma, jog vytis, arba siekti, galima ir tai, kas gera. Štai apaštalo Pauliaus žodžiai: „Aš veržiuosi pirmyn, į tikslą, siekiu laimikio aukštybėse, prie kurio Dievas kviečia Kristuje Jėzuje“ (Fil 3:13, 14). Biblijoje pasakyta, kad „laimikis“ — gyvenimas danguje skirtas 144000 pateptųjų krikščionių, tarp jų ir Pauliui. Drauge su Jėzumi Kristumi jie tūkstantį metų valdys žemę. Kokio didingo tikslo siekti Dievas juos kviečia! O dauguma tikrųjų krikščionių šiandien turi priešaky kitokį tikslą. Jehova meilingai siūlo jiems tai, ką prarado Adomas ir Ieva, — be jokių ligų ir negalių amžinai gyventi žemės rojuje (Apr 7:4, 9; 21:1-4).
3. Ką mes, vertindami neužtarnautą Dievo malonę, privalome daryti?
3 Nuodėmingi, netobuli žmonės, kad ir kaip teisumo siektų, amžinojo gyvenimo tuo neužsitarnauja (Iz 64:5 [64:6, Brb]). Jeigu norime gyventi amžinai, turime tikėti išgelbėjimu per Jėzų Kristų — dovana, iš meilės duota Dievo. Ką mes, vertindami tokią neužtarnautą Jehovos malonę, privalome daryti? Viena — tai paklusti priesakui: „Vykis teisumą, maldingumą [„atsidavimą Dievui“, NW], tikėjimą, meilę, ištvermę, romumą“ (1 Tim 6:11). Apie čia išvardytas dorybes pakalbėkime plačiau. Taip stiprės mūsų ryžtas daryti „vis daugiau pažangos“ (1 Tes 4:1).
„Vykis teisumą“
4. Iš kur žinome, kad svarbu vytis teisumą, ir kokie čia yra pirmieji žingsniai?
4 Apaštalas Paulius abiejuose savo laiškuose Timotiejui vardydamas, ką reikia vytis, arba kokias savybes puoselėti, pirmiausia pamini teisumą (1 Tim 6:11; 2 Tim 2:22). Ir kitose Biblijos knygose ne kartą esame raginami siekti teisumo (Pat 15:9; 21:21; Iz 51:1). Kelias į teisumą prasideda nuo to, kad semiamės žinių apie „vienintelį tikrąjį Dievą“ ir jo „siųstąjį Jėzų — Mesiją“ (Jn 17:3). Teisumo kelyje žmogus žengs ir tolesnius žingsnius — atgailaus už padarytas nuodėmes, ‘atsivers’ ir stos vykdyti Dievo valios (Apd 3:19).
5. Ką privalome daryti, kad pelnytume ir išsaugotume gerą vardą Dievo akyse?
5 Milijonai žmonių, visa širdimi siekiantys teisumo, paaukoja savo gyvenimą Jehovai ir parodo tai krikštu. Jeigu jau esi pasiaukojęs Dievui krikščionis, pagalvok: ar tavo gyvensena neturėtų liudyti, kad brangini teisumą ir visada jo sieki? Viena, kas tai liudija, — tavo gebėjimas atskirti „gera nuo bloga“, kaip moko Biblija, ir teisingai apsispręsti. (Perskaityk Hebrajams 5:14.) Štai gal nesi sukūręs šeimos, bet vis pagalvoji apie santuoką. Ar tvirtai užsibrėži nesidairyti į asmenį, kuris nėra krikštytas Dievo tarnas? Jeigu sieki teisumo, taip ir būsi nusistatęs (1 Kor 7:39).
6. Ką iš tikrųjų reiškia siekti teisumo?
6 Teisus žmogus — ne tas, kuris mano esąs teisuolis ar ‘perdeda būdamas teisus’ (Mok 7:16). Jėzus perspėjo nedemonstruoti savo teisumo ir nesidėti geresniam nei aplinkiniai (Mt 6:1). Siekti teisumo iš tikrųjų reiškia taisyti visa, kas širdyje gali būti negera, — mintis, požiūrį, motyvus, troškimus. Jei nuolatos stengsimės taip daryti, nuo sunkios nuodėmės veikiausiai apsisaugosime. (Perskaityk Patarlių 4:23; palygink Jokūbo 1:14, 15.) Tada Jehova mus laimins ir padės ugdytis kitas svarbias krikščioniškas savybes.
„Vykis [...] atsidavimą Dievui“
7. Kas pasakoma žodžiais „atsidavimas Dievui“?
7 Kas Dievui atsidavęs, tas yra iš širdies jam pasiaukojęs ir ištikimas. Graikišku žodžiu, verčiamu „atsidavimas Dievui“, kaip nurodo vienas Biblijos žinynas, pasakoma, kad žmogus „rūpestingai puoselėja sveiką Dievo baimę“. Izraelitams tokio dievobaimingumo dažnai stigo. Net išvaduoti iš Egipto jie, kaip žinia, neklausė Dievo.
8. a) Koks klausimas kilo Adomui nusidėjus? b) Kaip buvo atskleista „šventoji paslaptis“?
8 Tobulam Adomui nusidėjus, tūkstančius metų nebuvo atsako į klausimą, ar gali žmogus rodyti tobulą atsidavimą Dievui. Ilgus amžius joks nuodėmingas žmogus šito padaryti neįstengė. Bet Jehova savo nustatytu laiku tą „slėpinį“, arba „šventąją paslaptį“ (NW), atskleidė. Dievas perkėlė savo dangiškojo viengimio Sūnaus gyvybę į Marijos įsčias ir taip žemėje gimė tobulas žmogus. Visu savo gyvenimu, netgi tą akimirką, kai žvelgė į akis gėdingai mirčiai, Jėzus parodė, ką reiškia būti besąlygiškai pasiaukojusiu ir iki galo ištikimu tikrojo Dievo tarnu. Iš jo maldų buvo matyti, kaip didžiai jis gerbia savo meilingą dangiškąjį Tėvą (Mt 11:25; Jn 12:27, 28). Todėl Jehovos dvasios įkvėptas Paulius, kalbėdamas apie pavyzdingą Jėzaus gyvenseną, ir paminėjo „maldingumą“, arba „atsidavimą Dievui“ (NW). (Perskaityk 1 Timotiejui 3:16.)
9. Kaip galime puoselėti atsidavimą Dievui?
9 Mes, netobuli žmonės, nesugebame rodyti tobulo atsidavimo Dievui. Vis dėlto reikia to siekti. Stenkimės kiek galėdami eiti Jėzaus pėdomis (1 Pt 2:21). Mokydamiesi iš jo, netapsime veidmainiais, kurie tik iš pažiūros yra atsidavę Dievui, bet išsižada atsidavimo jėgos (2 Tim 3:5). Ar tai reiškia, kad tikrasis atsidavimas Dievui neturi nieko bendra su išore? Anaiptol. Krikščionis, ar rinktųsi, kokį drabužį vilkės vestuvėse, ar ką rengsis eidamas apsipirkti, visada rūpinasi pagarbą Dievui rodyti net savo išvaizda (1 Tim 2:9, 10). Taigi jei norime puoselėti atsidavimą Dievui, visur ir visada laikysimės teisingų jo normų.
„Vykis [...] tikėjimą“
10. Ką turime daryti, kad išlaikytume tikėjimą tvirtą?
10 Perskaityk Romiečiams 10:17. Krikščionis, stengdamasis išsiugdyti ir išlaikyti tikėjimą tvirtą, turi vis mąstyti apie neįkainojamas Dievo Žodžio tiesas. „Ištikimas ir protingas vergas“ parūpina daug vertingų leidinių. Dvi puikios knygos, Pats didžiausias visų laikų žmogus ir Sek Didžiuoju Mokytoju, leidžia mums geriau pažinti Kristų ir mokytis juo sekti (Mt 24:45-47, Jr). Vergo klasė taip pat rengia sueigas, asamblėjas, kongresus ir daugelyje jų ryškiai nušviečiamas „Kristaus žodis“. Pagalvok, kaip galėtum dar daugiau pasisemti iš tų renginių ir „kuo rūpestingiau apmąstyti“ visa, ką Dievas tiekia (Hbr 2:1).
11. Kaip malda ir klusnumas Dievui padeda ugdytis tikėjimą?
11 Ugdytis tvirtą tikėjimą dar padeda malda. Jėzaus sekėjai kartą jo prašė: „Sustiprink mūsų tikėjimą.“ Šito paties nuolankiai prašyti Dievą galime ir mes (Lk 17:5). Norėdami įgauti daugiau tikėjimo, melskime Dievą šventosios dvasios pagalbos. Tikėjimas juk yra vienas „dvasios vaisius“ (Gal 5:22, Vl). Savo tikėjimą taip pat stipriname paklusdami Dievui ir laikydamiesi jo priesakų. Pavyzdžiui, gal stengsimės daugiau atsidėti evangelizacijos veiklai. Tada, ko gero, jausimės dar laimingesni. Galiausiai, apmąstykime, kaip esame laiminami, jei visų pirma ‘ieškome Dievo karalystės ir jo teisumo’, ir mūsų tikėjimas stiprės (Mt 6:33).
„Vykis [...] meilę“
12, 13. a) Kokį naują įsakymą Jėzus davė? b) Ką svarbu daryti, kad rodytume tokią kaip Kristaus meilę?
12 Perskaityk 1 Timotiejui 5:1, 2. Paulius davė krikščionims praktiškų patarimų, kaip tarpusavyje rodyti meilę. Jeigu esame atsidavę Dievui, privalome vykdyti Kristaus naująjį įsakymą mylėti vienam kitą, kaip jis mus mylėjo (Jn 13:34). Apaštalas Jonas tiesiai paklausė: „Jei kas turėtų pasaulio turtų ir, pastebėjęs vargo spaudžiamą brolį, užrakintų jam savo širdį, tai kaip jame pasiliks Dievo meilė?“ (1 Jn 3:17). O pats ar galėtum pasakyti, jog meilę ne kartą esi parodęs geru darbu?
13 Kita, kaip galime rodyti meilę, — tai atleisti, negiežti apmaudo ant brolio. (Perskaityk 1 Jono 4:20.) Privalu klausyti šio dvasios įkvėpto patarimo: „Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite“ (Kol 3:13). Pagalvok, gal šis patarimas taikytinas ir tau. Ar esi nusiteikęs bendratikiui dovanoti?
„Vykis [...] ištvermę“
14. Ko pasimokome iš Filadelfų bendruomenės?
14 Viena yra veržtis prie greit įgyvendinamo tikslo, bet visai kas kita prisiimti tokį uždavinį, kuris reikalauja sunkaus darbo ir daugiau laiko, nei manėme. Siekdami amžinojo gyvenimo, aišku, turime apsiginkluoti ištverme. „Kadangi tu laikeisi mano paliepimo ištverti, tai ir aš tave apsaugosiu nuo išbandymo valandos“, — Viešpats Jėzus pasakė Filadelfų bendruomenei (Apr 3:10). Kaip matome, Jėzus mokė, jog būtina ištvermė — savybė, padedanti nepasiduoti, kai užklumpa sunkumai ir gundymai. Pirmojo amžiaus Filadelfų krikščionys kentėdami daug tikėjimo išbandymų tikriausiai rodė pavyzdingą ištvermę. Todėl Jėzus pažadėjo juos remti per kažkokį būsimą didelį išbandymą (Lk 16:10).
15. Ko Jėzus mokė apie ištvermę?
15 Jėzus žinojo, kad jo sekėjų nekęs tikėjimo tiesos nepriimantys artimieji ir pasaulio žmonės. Taigi savo mokinius jis bent porą kartų padrąsino tokiais žodžiais: „Kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas“ (Mt 10:22; 24:13). Jėzus taip pat kalbėjo, kaip minėtomis aplinkybėmis nepristigti ištvermės. Štai sykį asmenis, kurie „išgirdę [Dievo] žodį, su džiaugsmu jį priima“, bet tikėjimo išbandymų spaudžiami atkrinta, Jėzus palygino su akmenuota dirva. O savo ištikimus sekėjus jis prilygino gerai dirvai, nes jie „išsaugo“ Dievo žodį ir „duoda vaisių kantrumu“ (Lk 8:13, 15).
16. Kas meilingai parūpinta, kad milijonai žmonių gebėtų ištverti?
16 Ar matome, nuo ko priklauso ištvermė? Nuo to, ar ‘išsaugome’ Dievo žodį — ar laikome jį gyvą savo širdyje ir mintyse. Čia itin padeda „Naujojo pasaulio“ Šventojo Rašto vertimas, tikslus ir sklandus, leidžiamas vis naujomis kalbomis. Kasdien apmąstydami tai, ką perskaitėme Dievo Žodyje, semiamės jėgų nepaliauti davę vaisių kantrumu (Ps 1:1, 2).
„Vykis [...] romumą“ ir ramybę
17. a) Kodėl taip svarbu būti romiems? b) Kaip Jėzus parodė romumą?
17 Argi kam patiktų būti kaltinamam tuo, ko nepasakė ar nepadarė? Nuo neteisingos kritikos žmonės paprastai ginasi piktais žodžiais. Bet kur kas geriau likti romiam. (Perskaityk Patarlių 15:1.) Aišku, reikia nemažai stiprybės, kad švelniai atsakytume tam, kuris neteisingai kaltina. Čia tobulą pavyzdį parodė Jėzus Kristus. „Šmeižiamas jis neatsikirtinėjo, kentėdamas negrasino, bet visa pavedė teisingajam Teisėjui“ (1 Pt 2:23). Mes, aišku, savo romumu negalime Jėzui prilygti, bet ar neturėtume, kiek įstengiame, ugdytis šią savybę?
18. a) Kuo palaiminga būti romiam? b) Ką dar turime puoselėti?
18 Kaip ir Jėzus, būkime „visada pasiruošę atsakyti“ klausiančiam apie mūsų įsitikinimus, bet tai darykime „romiai ir pagarbiai“ (1 Pt 3:15, Brb). Romumas mums padės išvengti karštų ginčų dėl nuomonių skirtumo tiek su pašnekovais tarnyboje, tiek su bendratikiais (2 Tim 2:24, 25). Romumas laiduoja ramybę ir santarvę. Turbūt todėl Paulius savo antrame laiške Timotiejui tarp kitų siektinų dalykų paminėjo ir ramybę (2 Tim 2:22; palygink 1 Timotiejui 6:11). Puoselėkime ją, kaip mus skatina Šventasis Raštas (Ps 34:15 [34:14, Brb]; Hbr 12:14).
19. Ką ir kodėl tu, mąstydamas apie septynias aptartas krikščioniškas dorybes, esi pasiryžęs vytis?
19 Pakalbėjome apie septynias krikščioniškas dorybes, kurias turime vytis: teisumą, atsidavimą Dievui, tikėjimą, meilę, ištvermę, romumą ir ramybę. Kaip klesti bendruomenė, kai broliai ir seserys nuoširdžiai stengiasi puoselėti šias neįkainojamas savybes! Tuo aukštiname Jehovą ir didžiai jo šlovei leidžiamės jo ugdomi.
Pamąstykime
• Ką reiškia vytis teisumą ir atsidavimą Dievui?
• Kas padės mums vytis tikėjimą ir ištvermę?
• Kaip turime tarpusavyje rodyti meilę?
• Kodėl turime puoselėti romumą ir ramybę?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 12 puslapyje]
Jėzus įspėjo nedemonstruoti savo teisumo, norint padaryti kitiems įspūdį
[Iliustracija 13 puslapyje]
Tikėjimą galime ugdytis apmąstydami Dievo Žodžio tiesas
[Iliustracija 15 puslapyje]
Mes irgi galime ugdytis meilę ir romumą
