1 Jono 3:1–24

  • Pateptieji – Dievo vaikai (1–3)

  • Dievo vaikai ir Velnio vaikai (4–12)

    • Jėzus sugriaus Velnio darbus (8)

  • „Mylėkime ne žodžiu ar liežuviu“ (13–18)

  • „Dievas didesnis už mūsų širdį“ (19–24)

3  Pažiūrėkite, kokia meile Tėvas yra mus apdovanojęs:+ mes vadinami Dievo vaikais,+ ir tokie esame! Pasaulis mūsų nepažįsta+ dėl to, kad jis Dievo nepažino.+  Mylimieji, dabar esame Dievo vaikai,+ bet dar nėra atskleista, kokie būsime ateityje.+ Žinome tik tiek, kad jam pasirodžius būsime į jį panašūs, mat jį regėsime tokį, koks yra.  Ir kas deda į jį viltis, tas stengiasi būti tyras+ kaip ir jis.  Kas daro nuodėmes, laužo įstatymą, taigi nuodėmė yra įstatymo laužymas.  Jūs taip pat žinote, kad jis atėjo pašalinti mūsų nuodėmių,+ ir jame nuodėmės nėra.  Kas yra bendrystėje su juo, tas nedaro nuodėmių;+ kas daro nuodėmes, tas nėra jo nei matęs, nei pažinęs.  Vaikeliai, tegul niekas jūsų nesuklaidina. Kas elgiasi teisiai, yra teisus, kaip ir Jėzus yra teisus.  Kas daro nuodėmes, tas yra iš Velnio, nes Velnias daro nuodėmes nuo pat pradžios.+ Dievo Sūnus pasirodė tam, kad Velnio darbus sugriautų.+  Kas gimęs iš Dievo, tas nedaro nuodėmių,+ nes jame veikia jo galia*. Jis negali daryti nuodėmių, nes yra gimęs iš Dievo.+ 10  Štai iš ko aišku, kurie yra Dievo vaikai, o kurie – Velnio: kas nesielgia teisiai, tas nėra iš Dievo, taip pat tas, kuris savo brolio nemyli.+ 11  Štai žinia, kurią girdėjote nuo pradžios: turime vienas kitą mylėti.+ 12  Nebūkime kaip Kainas, kuris buvo piktojo vaikas ir užmušė savo brolį.+ O dėl ko užmušė? Dėl to, kad jo darbai buvo pikti,+ o brolio – teisūs.+ 13  Nesistebėkite, broliai, kad pasaulis jūsų nekenčia.+ 14  Mes žinome, kad buvome mirę, o dabar atgijome,+ nes mylime brolius.+ Kas nemyli, yra miręs.+ 15  Kas nekenčia savo brolio, tas yra žmogžudys,+ o jūs žinote, kad joks žmogžudys negaus amžino gyvenimo.+ 16  Meilę mes pažinome iš to, kad jis paguldė už mus savo gyvybę*.+ Mes irgi privalome savo gyvybę* už brolius guldyti.+ 17  Jeigu kas nors, turintis šio pasaulio išteklių, matydamas savo brolį stokojant nepagailėtų jo, kaipgi jis galėtų sakyti, kad myli Dievą?+ 18  Vaikeliai, mylėkime ne žodžiu ar liežuviu,+ o darbu+ ir tiesa.+ 19  Šitaip mes suprasime, kad gyvename tiesa, ir Dievo akivaizdoje įtikinsime savo širdį, kad jis mus myli. 20  Jei širdis mus smerktų, žinokime: Dievas didesnis už mūsų širdį* ir žino viską.+ 21  Mylimieji, jeigu širdis mūsų nesmerkia, galime be baimės kalbėti Dievo akivaizdoje.+ 22  Kadangi laikomės jo įsakymų ir darome, kas jam patinka, gauname iš jo, ko tik prašome.+ 23  Štai koks yra jo įsakymas: turime tikėti jo Sūnų Jėzų Kristų*+ ir, kaip jis įsakė, mylėti vienas kitą.+ 24  Be to, kas laikosi jo įsakymų, tas yra bendrystėje su Dievu, ir Dievas – su juo.+ O kad jis yra bendrystėje su mumis,+ mums byloja dvasia, kurią esame iš jo gavę.

Išnašos

Pažod. „jame yra jo sėkla“.
Arba „sielą“. Žr. žodynėlį.
Arba „sielą“. Žr. žodynėlį.
Arba „Dievas pažįsta mus geriau už mus pačius“.
Pažod. „jo Sūnaus Jėzaus Kristaus vardą“.