1 Jono 3:1–24
3 Pažiūrėkite, kokia meile Tėvas yra mus apdovanojęs:+ mes vadinami Dievo vaikais,+ ir tokie esame! Pasaulis mūsų nepažįsta+ dėl to, kad jis Dievo nepažino.+
2 Mylimieji, dabar esame Dievo vaikai,+ bet dar nėra atskleista, kokie būsime ateityje.+ Žinome tik tiek, kad jam pasirodžius būsime į jį panašūs, mat jį regėsime tokį, koks yra.
3 Ir kas deda į jį viltis, tas stengiasi būti tyras+ kaip ir jis.
4 Kas daro nuodėmes, laužo įstatymą, taigi nuodėmė yra įstatymo laužymas.
5 Jūs taip pat žinote, kad jis atėjo pašalinti mūsų nuodėmių,+ ir jame nuodėmės nėra.
6 Kas yra bendrystėje su juo, tas nedaro nuodėmių;+ kas daro nuodėmes, tas nėra jo nei matęs, nei pažinęs.
7 Vaikeliai, tegul niekas jūsų nesuklaidina. Kas elgiasi teisiai, yra teisus, kaip ir Jėzus yra teisus.
8 Kas daro nuodėmes, tas yra iš Velnio, nes Velnias daro nuodėmes nuo pat pradžios.+ Dievo Sūnus pasirodė tam, kad Velnio darbus sugriautų.+
9 Kas gimęs iš Dievo, tas nedaro nuodėmių,+ nes jame veikia jo galia*. Jis negali daryti nuodėmių, nes yra gimęs iš Dievo.+
10 Štai iš ko aišku, kurie yra Dievo vaikai, o kurie – Velnio: kas nesielgia teisiai, tas nėra iš Dievo, taip pat tas, kuris savo brolio nemyli.+
11 Štai žinia, kurią girdėjote nuo pradžios: turime vienas kitą mylėti.+
12 Nebūkime kaip Kainas, kuris buvo piktojo vaikas ir užmušė savo brolį.+ O dėl ko užmušė? Dėl to, kad jo darbai buvo pikti,+ o brolio – teisūs.+
13 Nesistebėkite, broliai, kad pasaulis jūsų nekenčia.+
14 Mes žinome, kad buvome mirę, o dabar atgijome,+ nes mylime brolius.+ Kas nemyli, yra miręs.+
15 Kas nekenčia savo brolio, tas yra žmogžudys,+ o jūs žinote, kad joks žmogžudys negaus amžino gyvenimo.+
16 Meilę mes pažinome iš to, kad jis paguldė už mus savo gyvybę*.+ Mes irgi privalome savo gyvybę* už brolius guldyti.+
17 Jeigu kas nors, turintis šio pasaulio išteklių, matydamas savo brolį stokojant nepagailėtų jo, kaipgi jis galėtų sakyti, kad myli Dievą?+
18 Vaikeliai, mylėkime ne žodžiu ar liežuviu,+ o darbu+ ir tiesa.+
19 Šitaip mes suprasime, kad gyvename tiesa, ir Dievo akivaizdoje įtikinsime savo širdį, kad jis mus myli.
20 Jei širdis mus smerktų, žinokime: Dievas didesnis už mūsų širdį* ir žino viską.+
21 Mylimieji, jeigu širdis mūsų nesmerkia, galime be baimės kalbėti Dievo akivaizdoje.+
22 Kadangi laikomės jo įsakymų ir darome, kas jam patinka, gauname iš jo, ko tik prašome.+
23 Štai koks yra jo įsakymas: turime tikėti jo Sūnų Jėzų Kristų*+ ir, kaip jis įsakė, mylėti vienas kitą.+
24 Be to, kas laikosi jo įsakymų, tas yra bendrystėje su Dievu, ir Dievas – su juo.+ O kad jis yra bendrystėje su mumis,+ mums byloja dvasia, kurią esame iš jo gavę.
