Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Gėrėkis Jehovos teisumu

Gėrėkis Jehovos teisumu

Gėrėkis Jehovos teisumu

„Kas stengiasi daryti, kas teisu ir gera, tas ras gyvenimą, teisumą ir pagarbą.“ (PATARLIŲ 21:21)

1. Kokia pragaištinga yra dabarties žmonių gyvensena?

„ŽMOGUI jo kelias gali atrodyti teisingas, bet galų gale jis nuveda į mirtį.“ (Patarlių 16:25) Kaip teisingai ši Biblijos patarlė apibūdina aibės nūdienos žmonių gyvenseną. Juk dauguma daro, kas teisu jų pačių akyse, ir visai nepaiso net pačių būtiniausių kito asmens poreikių. (Patarlių 21:2) Jie giriasi gerbią šalies įstatymus bei normas, nors iš tikrųjų stengiasi, kur tik gali, juos apeiti. Taip visuomenė skaldoma ir trikdoma. (2 Timotiejui 3:1-5)

2. Kas būtina žmonėms savo pačių labui?

2 Mūsų pačių gerovei bei visos žmonijos taikos ir saugumo labui tiesiog būtinos teisingos normos, kurias visi noriai pripažintų ir jų laikytųsi. Akivaizdu, jog nė vienas — net pats išmintingiausias bei sąžiningiausias žmogus — tokių įstatymų ar reikalavimų sugalvoti nesugebėtų. (Jeremijo 10:23; Romiečiams 3:10, 23) O kas tokias normas galėtų nustatyti ir kokios jos turėtų būti? Dar svarbiau — ar tokios normos tau patiktų ir ar mielai jų laikytumeis?

Kur yra teisingos normos

3. Kas vienintelis gali nustatyti visiems žmonėms tinkamas normas ir kodėl?

3 Visiems priimtinas ir naudingas normas gali nustatyti asmuo, nepriklausomas nuo jokių rasinių, kultūrinių, politinių veiksnių bei žmogui būdingo trumparegiškumo ir silpnybių. Vienintelis toks asmuo, be abejo, yra mūsų visagalis Kūrėjas, Jehova Dievas. Jis sako: „Kaip aukštas dangus viršum žemės, taip mano keliai viršija jūsų kelius ir mano mintys — jūsų mintis.“ (Izaijo 55:9) Biblijoje taip pat rašoma, kad Jehova yra „ištikimas Dievas, be apgaulės, teisus ir patikimas“. (Pakartoto Įstatymo 32:4) Visoje Biblijoje minima, kad „Viešpats teisus“. (Išėjimo 9:27; 2 Metraščių 12:6; Psalmyno 11:7; 129:4; Raudų 1:18; Apreiškimo 19:2, NW, išnaša) Tik Jehova gali nustatyti tinkamiausias normas, nes jis yra ištikimas ir teisingas.

4. Ką reiškia žodis „teisus“?

4 Šiandien žodis „teisus“ nėra labai populiarus ir moralės normų paisančio žmogaus daug kas nemėgsta, netgi šaiposi ir vadina šventeiva, pamaldžiu veidmainiu. Viename žodyne sakoma, kad „teisus“ — tai toks asmuo, kuris yra „teisingas, sąžiningas, doras, nekaltas, tyras, paklūsta Dievo įstatymo principams bei pripažintoms moralės normoms, deramai elgiasi“. Argi tau nepatiktų įstatymas arba normos, padedančios ugdytis tokias puikias savybes?

5. Paaiškink, kas yra teisumas pagal Bibliją.

5 Apie teisumą leidinyje Encyclopaedia Judaica rašoma: „Teisumas — ne abstrakti sąvoka; šiuo žodžiu apibūdinamas teisingas elgesys su visais.“ Pavyzdžiui, Dievo teisumas nėra vien tik tokia jo vidinė savybė kaip šventumas arba tyrumas, o pats jo būdas, jo teisingi keliai. Galima sakyti, kad dėl Jehovos šventumo bei tyrumo visa, ką jis daro ir kas iš jo kyla, yra teisinga. Biblijoje parašyta: „Visi Viešpaties keliai teisūs, ir jis maloningas visais savo darbais.“ (Psalmyno 145:17)

6. Ką Paulius pasakė apie kai kuriuos savo laikų neįtikėjusius žydus ir kodėl?

6 Tą mintį Paulius pabrėžė laiške Romos krikščionims. Apie kai kuriuos neįtikėjusius žydus jis rašė: „Nesuprasdami Dievo teisumo, jie bandė nusistatyti savą ir todėl nepakluso Dievo teisumui.“ (Romiečiams 10:3) Kodėl Paulius pasakė, kad anie asmenys ‘nesupranta Dievo teisumo’? Argi jie nebuvo išmokyti Įstatymo, teisingų Dievo normų? Aišku, buvo. Tačiau dauguma jų teisumą laikė vidine savybe, išsiugdoma skrupulingu, uoliu religinių apeigų laikymusi, o ne norma, kuria reikia vadovautis bendraujant su kitais. Kaip ir religiniai Jėzaus laikų vadovai, jie neperprato tikrosios teisumo bei teisingumo prasmės. (Mato 23:23-28)

7. Iš ko galima matyti Jehovos teisumą?

7 Jehovos teisumas visad aiškiai matomas iš jo elgesio. Nors dėl šios savybės jis negali toleruoti sąmoningai nuodėmiaujančio asmens, tai nereiškia, kad jis yra šaltas bejausmis Dievas, nuo kurio reikia laikytis atstu. Priešingai, dėl Dievo teisingo elgesio žmonija gali prie jo artintis ir būti išgelbėta nuo skaudžių nuodėmės pasekmių. Todėl visiškai dera vadinti Jehovą „teisiu Dievu ir gelbėtoju“. (Izaijo 45:21, Brb)

Teisumas ir išgelbėjimas

8, 9. Kaip Įstatyme buvo išreikštas Dievo teisingumas?

8 Norėdami suvokti, koks yra ryšys tarp Dievo teisumo ir jo meile grindžiamų išgelbėjimo veiksmų, pažvelkime į Įstatymą, kurį jis davė Izraelio tautai per Mozę. Įstatymas, be abejo, buvo teisingas. Atsisveikindamas su tauta Mozė jai priminė: „Kokia kita didelė tauta turi įstatus ir įsakus, tokius teisius, kaip šis Įstatymas, kurį jums duodu?“ (Pakartoto Įstatymo 4:8) Po daugelio amžių Izraelio karalius Dovydas paskelbė: „Viešpaties sprendimai tikri ir visiškai teisūs.“ (Psalmyno 19:10 [19:9, Brb])

9 Įstatymu Jehova aiškiai nurodė savo tobulas normas, kas teisinga, o kas ne. Jame izraelitams buvo smulkiai išdėstyti nurodymai ne tik religiniais, bet ir verslo, santuokos, taip pat mitybos, sanitarijos ir, aišku, teismo klausimais. Įstatyme smurtininkams buvo numatytos griežtos bausmės, kai kuriais atvejais net mirties nuosprendis. * Tačiau ar Įstatyme nurodyti teisingi Dievo reikalavimai buvo nemaloni, varginanti našta, ar jie ribojo žmonių laisvę ir džiaugsmą, kaip kai kas tvirtina?

10. Ką tie, kurie myli Jehovą, mano apie jo įstatymus?

10 Tie, kurie mylėjo Jehovą, labai džiaugėsi jo teisingais įstatymais bei potvarkiais. Antai karalius Dovydas ne tik pripažino, kad Jehovos teismo sprendimai yra teisingi, kaip matome iš jo žodžių, bet visa širdimi jais gėrėjosi ir buvo už juos dėkingas. Apie Jehovos įstatymus bei nuosprendžius jis rašė: „Jie... brangintini labiau už auksą, net rinktinį auksą, saldesni už medų, net gryniausią korio medų. Be to, jie pamoko tavo tarną; kas jų laikosi, tas gauna didelį atlygį.“ (Psalmyno 19:8, 11, 12 [19:7, 10, 11, Brb])

11. Kokia prasme Įstatymas buvo „auklėtojas, vedęs į Kristų“?

11 Praėjus šimtmečiams Paulius kalbėjo apie dar didesnę Įstatymo vertę. Laiške galatams jis rašė: „Įstatymas buvo mūsų auklėtojas, vedęs į Kristų, kad mes būtume tikėjimu nuteisinti.“ (Galatams 3:24) Pauliaus laikais auklėtojas („pedagogas“, Kingdom Interlinear) buvo tarnas arba vergas, dirbantis dideliuose namuose. Jo pareiga buvo saugoti vaikus ir lydėti juos į mokyklą. Įstatymas irgi sergėjo izraelitus nuo aplinkinių tautų nedoros bei klaidatikystės. (Pakartoto Įstatymo 18:9-13; Galatams 3:23) Be to, Įstatymas padėjo izraelitams suvokti savo nuodėmingumą bei atleidimo ir išgelbėjimo būtinybę. (Galatams 3:19) Aukų atnašavimas primindavo, jog reikalinga išperkamoji auka, ir mokė, kaip atpažinti ateisiantį tikrąjį Mesiją. (Hebrajams 10:1, 11, 12) Vadinasi, Įstatymu Jehova ne tik išreiškė teisingumą, bet sykiu rūpinosi savo tarnų gerove ir ruošė jiems amžinąjį išgelbėjimą.

Žmonės, Dievo pripažinti teisiais

12. Kokį atlygį būtų gavę izraelitai rūpestingai laikydamiesi Įstatymo?

12 Kadangi Jehovos duotas Įstatymas buvo visiškai teisingas, jam paklusdami izraelitai galėdavo būti pripažinti teisiais Dievo akyse. Prieš izraelitams įeinant į Pažadėtąją žemę, Mozė priminė: „Jei stengsimės ištikimai vykdyti visą šį įsakymą Viešpaties, mūsų Dievo, akivaizdoje, kaip jis mums yra įsakęs, būsime teisūs.“ (Pakartoto Įstatymo 6:25) Be to, Jehova pažadėjo: „Laikykitės mano įstatymų ir paliepimų, kuriuos vykdydamas žmogus bus gyvas. Aš esu Viešpats.“ (Kunigų 18:5, Brb; Romiečiams 10:5)

13. Ar Jehova buvo neteisus reikalaudamas savo tautos paklusti teisingam Įstatymui? Paaiškink.

13 Deja, Izraelio tauta nepanorėjo ‘vykdyti viso šio Viešpaties įsakymo’, todėl pažadėtų palaimų negavo. Jie nesilaikė visų Dievo nurodymų, nes jo Įstatymas buvo tobulas, o izraelitai — netobuli. Ar tai reiškia, kad Dievas yra neteisingas, neteisus? Anaiptol. Paulius rašė: „Ką gi pasakysime? Gal Dievas neteisingai daro?! Nieku būdu!“ (Romiečiams 9:14) Visais laikais — tiek iki Įstatymo, tiek jį gavus — Dievas pripažindavo kai kuriuos žmones teisiais, nors jie ir buvo netobuli, nuodėmingi. Tokie buvo dievobaimingieji Nojus, Abraomas, Jobas, Rahaba, Danielius. (Pradžios 7:1; 15:6; Jobo 1:1; Ezechielio 14:14; Jokūbo 2:25) Tad kyla klausimas: kokiu pagrindu Dievas pripažino juos teisiais?

14. Kas turima omenyje, kai Biblijoje sakoma, kad žmogus yra „teisus“?

14 Jei Biblijoje kas nors vadinamas „teisiu“, kalbama ne apie asmens nenuodėmingumą ar tobulumą, o apie jo pareigingumą Dievui bei žmonėms. Štai Nojus, pavadintas „teisiu vyru“, kuris buvo „savo kartoje be dėmės“, nes „padarė viską, ką Dievas jam įsakė“. (Pradžios 6:9, 22; Brb; Malachijo 3:18) Jono Krikštytojo tėvai Zacharijas ir Elzbieta „buvo teisūs Dievo akyse ir nepriekaištingai vykdė visus Viešpaties įsakymus bei nuostatus“. (Luko 1:6) Netgi apie neizraelitą, italų kohortos šimtininką Kornelijų, pasakyta, kad jis — „teisus ir dievobaimingas vyras“. (Apaštalų darbų 10:22)

15. Nuo ko dar priklauso teisumas?

15 Asmuo pripažįstamas teisiu ne tik todėl, jog laikosi Dievo reikalavimų, bet ir dėl to, kad jo širdis kupina dėkingumo ir jis gyvena tikėjimu, meile Jehovai bei jo pažadams. Rašte sakoma, jog Abraomas „patikėjo Viešpačiu, ir tai jam Viešpats įskaitė teisumu“. (Pradžios 15:6) Abraomas tikėjo ne vien, kad yra Dievas, bet ir jo pažadu dėl „sėklos“. (Pradžios 3:15, Brb; 12:2; 15:5; 22:18) Dėl tokio tikėjimo ir juo grindžiamų darbų Jehova bendravo su Abraomu ir laimino jį bei kitus ištikimuosius, nors šie buvo netobuli. (Psalmyno 36:11 [36:10, Brb]; Romiečiams 4:20-22)

16. Kaip vertinami tie, kas tiki išpirka?

16 Galiausiai žmogus yra teisus, jei tiki Jėzaus Kristaus išperkamąja auka. Apie pirmojo amžiaus krikščionis Paulius rašė, kad jie „nuteisinami dovanai [Dievo] malone dėl Kristaus Jėzaus atpirkimo“. (Romiečiams 3:24) Paulius turėjo omenyje išrinktuosius Kristaus bendrapaveldžius dangiškojoje Karalystėje. Bet per Jėzaus išperkamąją auką milijonai kitų irgi gali būti Dievo pripažinti teisiais. Apaštalas Jonas regėjime matė „milžinišką minią, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti... Visi stovėjo priešais sostą ir Avinėlio akivaizdoje, apsisiautę baltais drabužiais“. Balti drabužiai simbolizuoja tų žmonių švarumą ir teisumą Dievo akyse, nes „jie išplovė savo drabužius ir juos išbalino Avinėlio krauju“. (Apreiškimo 7:9, 14)

Džiaukimės Jehovos teisingumu

17. Kaip reikia siekti teisumo?

17 Tai, kad Jehova iš meilės paaukojo savo Sūnų Jėzų Kristų, per kurį galime būti laikomi teisiais, nereiškia, jog savaime susilaukiame tokio vertinimo. Žmogus privalo įrodyti tikįs išpirka, suderinti savo gyvenimą su Dievo valia, pasiaukoti Jehovai ir pasikrikštyti vandenyje. Taip pat turi nepaliaujamai siekti teisumo ir ugdytis kitas dvasios savybes. Timotiejų, dangiškąjį pašaukimą turintį krikščionį, Paulius ragino: „Vykis teisumą, maldingumą, tikėjimą, meilę, ištvermę, romumą.“ (1 Timotiejui 6:11; 2 Timotiejui 2:22) Jėzus irgi pabrėžė, jog būtinos nuolatinės pastangos: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo.“ Galbūt mes įtemptai darbuojamės trokšdami Dievo Karalystės palaimų, bet ar negailime jėgų teisumui, kurio moko Jehova, ugdytis? (Mato 6:33)

18. a) Kodėl siekti teisumo nelengva? b) Ko galime pasimokyti iš Loto pavyzdžio?

18 Aišku, siekti teisumo nelengva, nes visi esame netobuli ir linkę į nuodėmę. (Izaijo 64:5 [64:6, Brb]) Be to, mus supa žmonės, kuriems menkai rūpi Jehovos teisumas. Mūsų aplinka panaši į Loto, gyvenusio blogiu pagarsėjusioje Sodomoje. Apaštalas Petras paaiškino, kodėl Jehova apsaugojo Lotą nuo gresiančio sunaikinimo: „Tarp jų gyvenantis teisusis, tai regėdamas ir girdėdamas, diena iš dienos turėjo varginti savo teisią sielą dėl nuodėmingų darbų.“ (2 Petro 2:7, 8) Tad kiekvienam iš mūsų derėtų susimąstyti: gal aš irgi tylomis pritariu aplinkui kerojančioms nedorybėms? ar populiarios, tačiau smurtingos pramogos bei sporto žaidimai man yra vien nemalonūs? o gal kaip ir Lotą mane tokie nelabi dalykai kamuoja?

19. Kokiomis palaimomis galėsime džiaugtis, jei gėrėsimės Dievo teisumu?

19 Šiomis pavojingomis ir nežinomybės kupinomis dienomis džiaugdamiesi Jehovos teisumu užsitikriname stabilumą bei apsaugą. Į klausimą „Viešpatie, kas gali svečiuotis tavo Palapinėje? Kas gali gyventi Sione, tavo šventajame kalne?“ karalius Dovydas atsakė: „Žmogus, kuris dorai gyvena, daro, kas teisu.“ (Psalmyno 15:1, 2) Siekdami Dievo teisumo ir gėrėdamiesi šia jo savybe, išsaugome puikų ryšį su juo, neprarandame jo palankumo bei palaimų. Tuomet nestokojame pasitenkinimo, savigarbos, vidinės ramybės. „Kas stengiasi daryti, kas teisu ir gera, tas ras gyvenimą, teisumą ir pagarbą“, — sakoma Dievo Žodyje. (Patarlių 21:21) Be to, visomis išgalėmis darydami, kas teisu ir teisinga, palaikysime malonius tarpusavio santykius ir džiaugsimės moraliai bei dvasiškai geresniu gyvenimu. Psalmininkas kalbėjo: „Laimingi, kas elgiasi teisingai, ir visados daro, kas teisu.“ (Psalmyno 106:3)

[Išnaša]

^ pstr. 9 Išsamiau apie Mozės įstatymą skaityk Jehovos liudytojų išleistoje enciklopedijoje anglų k. „Rašto supratimas“, straipsnyje „Kai kurie Įstatymo sandoros ypatumai“ (t. 2, p. 214—220).

Ar gali paaiškinti?

• Kas yra teisumas?

• Kodėl išgelbėjimas priklauso nuo Dievo teisumo?

• Kokiu pagrindu žmonės laikomi teisiais Dievo akyse?

• Kaip galime gėrėtis Jehovos teisumu?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 15 puslapyje]

Karalius Dovydas visa širdimi gėrėjosi Dievo įstatymais

[Iliustracijos 16 puslapyje]

Nojų, Abraomą, Zachariją su Elzbieta, Kornelijų Dievas laikė teisiais žmonėmis. Ar žinai, kodėl?