Psalmynas 36:1–12
Vadovui. Jehovos tarno Dovydo.
36 Nuodėmė šnabžda nedorėliui giliai širdyir jis nemato reikalo bijoti Dievo.+
2 Apie save jis mano taip gerai,kad savo nuodėmės nei pastebi, nei jos atsižada.+
3 Jo lūpų žodžiai užgaulūs ir klastingi,jam trūksta nuovokos daryti tai, kas gera.
4 Net savo guolyje jis rezga pikta,eina negeru keliu,blogybių nesišalina.
5 Ištikimoji tavo meilė, o Jehova, siekia dangų,+ištikimybė tavo – ligi debesų.
6 Tavo teisumas – kaip aukšti kalnai*,+tavo sprendimai – lyg bekraščiai, gilūs vandenys.+
Jehova, tu ir žmogų, ir gyvulį globoji*.+
7 Kokia brangi, Dieve, tavo ištikimoji meilė!+
Tavo sparnų paūksmėje žmonių sūnūs prieglobstį suranda.+
8 Jie sotinasi tavo Namų apstybe*,+iš savo gėrybių upės juos girdai.+
9 Tu esi gyvenimo versmė,+tavo šviesoje mes regime šviesą.+
10 Tenesibaigia tavo ištikimoji meilė tiems, kurie tave pažįsta,+ir tavo teisumas – doraširdžiams.+
11 Tenemindo manęs išdiduolio koja,teneveja šalin nedorėlio ranka.
12 Štai guli pakirsti piktadariai,jie parblokšti, jie nebegali atsikelti.+
