Pradžios 6:1–22

  • Dievo sūnūs ima į žmonas žmonių dukteris (1–3)

  • Gimsta milžinai (4)

  • Jehovai skauda širdį dėl žmonių nedorumo (5–8)

  • Nojui liepiama statyti laivą (9–16)

  • Dievas skelbia apie būsimą tvaną (17–22)

6  Kai žmonių žemėje ėmė daugėti ir jiems gimė dukterų, 2  Dievo sūnūs,*+ matydami, kokios jos gražios, ėmė jas sau į žmonas – tas, kurias nusižiūrėjo. 3  Tada Jehova pasakė: „Mano dvasia ne amžinai pakęs žmogų,+ nes jis tėra kūnas*. Tetrunka jo gyvenimas 120 metų.“+ 4  Tomis dienomis ir vėliau žemėje radosi milžinų*. Dievo sūnūs sueidavo su žmonių dukterimis ir jos pagimdydavo jiems sūnų̃. Tie senovės laikų galiūnai buvo garsūs vyrai. 5  Jehova matė, kad žmonės žemėje labai nedori ir kad jų širdys linkusios vien į pikta.+ 6  Ir Jehova gailėjosi* sukūręs žemėje žmogų ir jam skaudėjo širdį.+ 7  Tad Jehova pasakė: „Nušluosiu nuo žemės paviršiaus žmones, kuriuos sukūriau, drauge su gyvuliais, ropliais* ir dangaus sparnuočiais*, nes gailiuosi juos sukūręs.“ 8  Tačiau Nojus Jehovos akyse rado malonę. 9  Štai pasakojimas apie Nojų. Nojus buvo teisus žmogus,+ be priekaišto,* kitoks nei jo amžininkai*. Jis ėjo su Dievu.+ 10  Nojui gimė trys sūnūs: Semas, Chamas ir Jafetas.+ 11  O žemė Dievo akivaizdoje buvo sugedusi, pilna smurto. 12  Dievas žvelgė į žemę ir matė, kokia ji sugedusi,+ kaip visi žmonės yra iškraipę savo kelius.+ 13  Tada Dievas Nojui pasakė: „Nutariau padaryti galą visiems žmonėms, nes jie pripildė žemę smurto. Užtrauksiu jiems pražūtį, nuniokosiu žemę.+ 14  O tu iš gofero medžio* statykis laivą*.+ Padaryk jame pertvaras ir apglaistyk jį derva+ iš vidaus ir iš lauko. 15  Laivą pastatyk 300 uolekčių* ilgio, 50 uolekčių pločio ir 30 uolekčių aukščio. 16  Per uolektį nuo viršaus padaryk angą šviesai*, o šone įtaisyk duris.+ Laive turi būti apatinis, vidurinis ir viršutinis aukštai. 17  Visą žemę užliesiu tvano vandenimis,+ kad pražūtų po dangumi visa, kas alsuoja gyvybe*. Žemėje viskas pražus.+ 18  O su tavimi sudarau sandorą: tu pats, tavo sūnūs, žmona ir sūnų žmonos sueisite į laivą.+ 19  Dar į laivą turėsi suvesti po porą iš visų rūšių gyvūnų,+ kad išliktų gyvi drauge su tavimi, – po patiną ir patelę.+ 20  Iš visų rūšių paukščių, visų rūšių gyvulių ir visų rūšių roplių po porą įeis su tavimi, kad išliktų gyvi.+ 21  Taip pat parūpink visokio maisto+ tiek sau, tiek jiems.“ 22  Nojus visa padarė taip, kaip Dievas jam paliepė. Jis taip ir padarė.+

Išnašos

T. y. angelai.
Arba galbūt „elgiasi kūniškai“.
Hebr. nefilim. Galimas dalykas, šis žodis reiškia „tie, kurie pargriauna“. Žr. žodynėlyje „milžinai“.
Arba „sielojosi“.
Hebr. žodis tikriausiai reiškia ne tik roplius, bet ir kitokių rūšių gyvūnus, pavyzdžiui, graužikus ir vabzdžius.
Hebr. žodis gali reikšti paukščius ir kitus skraidančius gyvius, pavyzdžiui, vabzdžius.
Arba „doras“.
Pažod. „jo kar̃tos“.
Nežinomas sakingas medis, galimas dalykas, kiparisas.
Pažod. „skrynią“.
Uolektis buvo lygi 44,5 cm. Žr. priedą B14.
Manoma, kad hebr. žodis cohar, čia išverstas „anga šviesai“, galėjo reikšti ir stogą. Tai galėjo būti stogas su vienos uolekties atbraila.
Arba „turi gyvybės dvasią“.