Pradžios 22:1–24

  • Abraomui liepiama paaukoti Izaoką (1–19)

    • Palaiminimas per Abraomo palikuonius (15–18)

  • Rebekos šeima (20–24)

22  Po visų šių įvykių Dievas Abraomą išbandė.+ Jis pašaukė jį: „Abraomai!“ – „Aš čia“, – atsiliepė šis. 2  Dievas tarė: „Paimk savo sūnų, savo mylimą vienturtį sūnų+ Izaoką,+ ir keliauk į Morijos kraštą.+ Ten, ant kalno, kurį tau nurodysiu, paaukok jį kaip deginamąją auką.“ 3  Taigi atsikėlęs anksti rytą Abraomas pabalnojo asilą, pasiėmė du tarnus ir savo sūnų Izaoką. Pasiskaldęs malkų deginamajai aukai, jis leidosi keliauti į vietą, kurią Dievas nurodė. 4  Trečią dieną Abraomas pakėlęs akis išvydo tą vietą tolumoje. 5  Tada tarnams paliepė: „Pasilikite čia su asilu. Mudu su vaiku eisime ten pagarbinti Dievo, paskui grįšime pas jus.“ 6  Abraomas uždėjo deginamosios aukos malkas Izaokui ant pečių, paėmė ugnies, peilį ir abu nuėjo. 7  „Tėve“, – tarė Izaokas. „Taip, sūnau“, – atsiliepė šis. Izaokas paklausė: „Ugnies ir malkų turime, tačiau kur avis deginamajai aukai?“ 8  Abraomas atsakė: „Dievas parūpins avį deginamajai aukai,+ sūnau.“ Taip jiedu žingsniavo toliau. 9  Kai jie atėjo į Dievo nurodytą vietą, Abraomas pastatė aukurą ir sukrovė ant jo malkas. Surišęs savo sūnui Izaokui rankas ir kojas, Abraomas paguldė jį ant malkų,+ 10  tada ištiesęs ranką paėmė peilį ir buvo besiruošiąs jį nužudyti.+ 11  Bet Jehovos angelas sušuko iš dangaus: „Abraomai, Abraomai!“ – „Aš čia!“ – atsiliepė šis. 12  Angelas tarė: „Nekelk rankos prieš berniuką, nieko jam nedaryk. Dabar žinau, kad esi dievobaimingas, nes nepagailėjai atiduoti man savo sūnaus, savo vienintelio.“+ 13  Pakėlęs akis Abraomas kiek tolėliau pamatė aviną, ragais įstrigusį į krūmus. Nuėjęs jį atsivedė ir paaukojo kaip deginamąją auką vietoj sūnaus. 14  Tai vietai Abraomas davė vardą „Jehova parūpins“*. Todėl ir šiandien sakoma: „Ant Jehovos kalno bus parūpinta.“+ 15  Jehovos angelas vėl pašaukė Abraomą iš dangaus 16  ir tarė: „Prisiekiu savimi, – tai Jehovos žodis,+ – kadangi tu tai padarei, nepagailėjai savo vienintelio sūnaus,+ 17  aš laiminte tave laiminsiu ir padarysiu, kad tavo palikuonių* bus tiek, kiek žvaigždžių danguje ir kiek smilčių pajūryje.+ Tavo palikuonis* užims savo priešų vartus*.+ 18  Per tavo palikuonį*+ bus palaimintos visos žemės tautos, nes tu paklausei mano balso.“+ 19  Tada Abraomas grįžo pas tarnus. Jie pakilo ir drauge parkeliavo į Beer Šebą.+ Abraomas liko gyventi Beer Šeboje. 20  Kiek vėliau Abraomas gavo žinią: „Tavo broliui Nahorui Milka irgi pagimdė vaikų:+ 21  pirmagimį Ucą ir jo brolį Būzą, taip pat Kemuelį (Aramo tėvą), 22  Kesedą, Hazoją, Pildašą, Idlafą ir Betuelį.“+ 23  Betueliui gimė Rebeka. + Tuos aštuonis vaikus Milka pagimdė Abraomo broliui Nahorui. 24  Jo sugulovė, vardu Reuma, irgi pagimdė sūnų: Tebachą, Gahamą, Tahašą ir Maaką.

Išnašos

Arba „Jehova Jirė̃“.
Pažod. „sėklos“.
Arba „palikuoniai“. Pažod. „sėkla“.
Arba „miestus“.
Arba „palikuonius“. Pažod. „sėklą“.