Ir al contenido

¿La kkun ri Dios kkʼojiʼ pa jalajoj taq lugar pa mismo tiempo?

¿La kkun ri Dios kkʼojiʼ pa jalajoj taq lugar pa mismo tiempo?

Ri kuya ubʼixik ri Biblia

 Dios kkunik kukoj ri uchuqʼabʼ jawiʼ ri kraj wi areʼ (Proverbios 15:3; Hebreos 4:13). Ri Biblia kukʼut taj che ri Dios kʼo pa ronojel lugar xaneʼ kukʼutu che are jun uxlabʼal y che kʼo jun ukʼolbʼal.

  •   ¿Jas ubʼanik ri Dios? Are jun uxlabʼal che kilitaj taj (Juan 4:​24). Rumal laʼ maj jun winaq kilowik (Juan 1:18). Pa ri visiones che kʼo pa ri Biblia kukʼutu che ri Dios kʼo jun ukʼolbʼal y kʼo ta jumul kukʼutu che kʼo pa ronojel lugar (Isaías 6:1, 2; Apocalipsis 4:2, 3, 8).

  •   ¿Jawchiʼ kʼo wi? Ri Dios kʼo jun ukʼolbʼal che kilitaj taj jun lugar che kjunamataj ta rukʼ ri kajulew. Ri ukʼolbʼal kʼo pa ri kaj (1 Reyes 8:30). Ri Biblia kubʼij che ri ángeles xeʼopan chuwach ri Jehová, a wariʼ kukʼutu che qas kʼo jun kikʼolbʼal (Job 1:6).

We ri Dios kʼo ta pa ronojel lugar, ¿la qas kkun che qachajixik?

 Kkunik. Paneʼ are jun uxlabʼal, ri Dios kok il chke ri winaq che e kʼo cho ri uwach Ulew. Y kojril qonojel ri kqakoj qachuqʼabʼ che upatanexik y kojutoʼo (1 Reyes 8:39; 2 Crónicas 16:9). ¿Jas kubʼan ri Dios che ukʼutik che kok il chqe y che kraj kojuchajij?

  •   Are chiʼ kqabʼan qachʼawem: Ri Jehová qas kutatabʼej ri chʼawem che kqabʼan che (2 Crónicas 18:31).

  •   Are chiʼ kojbʼisonik: «Ri Ajawaxel naqaj kʼo wi che kitotajisaxik ri ubʼanom chʼaqataʼq ri kanimaʼ kitzaqom kʼut ri eyebʼal kʼuxaj» (Salmo 34:18).

  •   Are chiʼ kajwataj jun pixabʼ chqe: Ri Jehová kukoj ri Biblia che uyaʼik qanoʼj y che ukʼamik qabʼe (Salmo 32:8).

Ri qastzij taj chomanik

 Ri kkichomaj jujun winaq: Ri Dios kʼo pa ri e jastaq che ubʼanom.

 Ri qastzij: Ri Dios kʼo ta cho ri uwach Ulew ni pa jun lugar che ri kajulew (1 Reyes 8:27). Ri Biblia kubʼij che ri chʼumil y ri nikʼaj chi jastaq kkitzijoj «ri ujuluwem ri Dios» (Salmo 19:1). Rumal laʼ kraj ta kubʼij che ri areʼ kʼo pa ri e jastaq che ubʼanom. Junam rukʼ jun pintor che kʼo ta pa ri ucuadro, qastzij che rumal ri ucuadro kqetaʼmaj ri ubʼantajik ri pintor. Junam rukʼ wariʼ, oj kojkunik kqetaʼmaj uwach ri Dios rumal ri e jastaq che ubʼanom junam rukʼ ri uchuqʼabʼ, ri unojibʼal y ri uloqʼoqʼebʼal (Romanos 1:20).

 Ri kkichomaj jujun winaq: We ri Dios kʼo ta pa ronojel lugar kʼo ta bʼaʼ uchuqʼabʼ riʼ.

 Ri qastzij: Ri ruxlabʼal ri Dios are ri uchuqʼabʼ rukʼ wariʼ ri Dios kretaʼmaj ronojel ri kkʼulmatajik y kkunik kubʼan apachike jastaq paneʼ kʼo ta chilaʼ (Salmo 139:7).

 Ri kkichomaj jujun winaq: Salmo 139:8 kuqʼalajisaj che ri Dios kʼo pa ronojel lugar kubʼij: «We ta kinpaqiʼ kʼa pa kiwiʼ ri kaj chilaʼ lal kʼo wi we ta kinqaj kʼa chuxeʼ ri ulew xuqujeʼ lal kʼo chilaʼ».

 Ri qastzij: Wajun texto ri kraj ta kubʼij che ri Dios kʼo pa ronojel lugar pa mismo tiempo, xaneʼ kubʼij che ri Dios kkunik kojutoʼo apastaneʼ ri lugar che oj kʼo wi.

a Ri ubʼiʼ ri Dios are Jehová.