Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 28

Sib Pab Tsis Txhob Sib Tw

Sib Pab Tsis Txhob Sib Tw

“Peb tsis txhob muab hlob, ib tug tsis txhob ua rau ib tug chim lossis ib tug tsis txhob khib ib tug.”​—KALATIAS 5:26.

ZAJ NKAUJ 101 Sib Haum Xeeb Koom Tes Ua Haujlwm

ZAJ NO THAM TXOG DABTSI? *

1. Tus neeg uas yuav ua kom nws zoo tshaj lwm tus xwb yuav ua li cas rau nws thiab lwm tus?

NIAJ HNUB NIMNO, tibneeg tus twg los xav ua kom lawv zoo tshaj lwm tus xwb. Lawv tsis quav ntsej txog luag lwm leej lwm tus. Xws li tus neeg ua lag ua luam yuav nrhiav tswvyim phem los ua kom lwm tus poob lag poob luam. Tus neeg ncaws pob yuav ua kom pab ua nws sib tw nrog, raug mob tsuas nws pab yeej xwb. Thaum mus xeem kawm ntawv qib siab muaj ib txhia yuav nyiag ua kom lawv xeem tau. Peb yog Yehauvas Cov Timkhawv ces peb paub tias Yehauvas yeej tsis pom zoo rau peb ua tej no. (Kalatias 5:19-21) Tiamsis muaj tej thaud yuav muaj tej tug hauv lub koom txoos ua li lawv zoo tshaj lwm tus tiamsis lawv tsis paub tias lawv ua li ntawd. Tseem muaj ib co xyaum ua li lawv thiab. Zoo rau peb tham txog qhov no rau qhov yog hais tias muaj ib co zoo li no nyob hauv lub koom txoos ces lub koom txoos yuav tsis muaj kev sib haum xeeb.

2. Hauv zaj no peb yuav tham txog dabtsi?

2 Hauv zaj no peb yuav tham txog 2 tug cwj pwm uas yuav ua kom peb xav tias peb zoo tshaj cov nyob hauv lub koom txoos. Peb kuj yuav tham txog Vajtswv cov tub qhe tus puav thaum ub uas txo hwjchim thiab tsis ua li lawv paub dua lwm tus. Ua ntej ntawd cia peb tham seb peb yuav tau tshuaj peb tus kheej li cas.

UA ZOO TSHUAJ KOJ TUS KHEEJ

3. Peb yuav tshuaj peb tus kheej li cas?

3 Muaj tej thaud yuav zoo rau peb tshuaj peb tus kheej seb peb xav li cas. Ua zoo xav seb puas yog koj tsuas zoo siab thaum koj xav hais tias koj zoo dua lwm tus xwb? Puas yog koj rau siab ntso ua Vajtswv tes haujlwm vim rau qhov koj xav kom koj zoo dua tus ub tus no los yog koj xav ua kom haum Yehauvas siab?

4. Yog vim li cas peb thiaj yuav tsum tsis txhob muab peb tus kheej mus piv rau lwm tus li Kalatias 6:3, 4 hais?

4 Phau Vajlugkub qhia tias peb yuav tsum tsis txhob muab peb tus kheej mus piv rau lwm tus. (Nyeem Kalatias 6:3, 4.) Yog hais tias peb muab peb piv rau lwm tus es peb xav hais tias peb zoo dua lawv ces yuav ua rau peb khav theeb. Tiamsis yog peb xav hais tias lawv zoo dua peb ces yuav ua rau peb qaug zog. Txawm li cas los yeej tsis zoo rau peb muab peb piv rau lwm tus. (Loos 12:3) Tus muam Katelinas (Katerina) * nyob tebchaws Kilis hais tias: “Thaum ub kuv pheej muab kuv piv rau cov viv ncaus ua zoo nkauj tshaj kuv, txawj mus qhia Vajlugkub tshaj kuv, thiab muaj phoojywg coob tshaj kuv ces kuv thiaj li xav hais tias kuv tsis muaj nuj nqis dabtsi li.” Peb yuav tsum nco ntsoov hais tias Yehauvas coj peb los teev tiam nws tsis yog vim peb zoo nkauj zoo nraug, txawj hais lus lossis muaj neeg coob nyiam peb tiamsis yog vim peb hlub Nws thiab mloog nws tus Tub lus.​—Yauhas 6:44; 1 Kauleethaus 1:26-31.

5. Peb kawm tau li cas los ntawm tus kwvtij nyob Kaus Lim Qab Teb?

5 Koj yuav tau ua zoo tshuaj koj tus kheej seb cov kwvtij saib koj zoo li cas. Lawv puas pom tias koj haum nrog txhua leej txhua tus lossis koj ib sij tsis haum nrog ib tug. Muaj ib tug kwvtij nyob Kaus Lim Qab Teb uas thaum ub xav hais tias muaj tus puav kwvtij uas tuav haujlwm hauv lub koom txoos tsab ua loj xwb. Nws thiaj thuam lawv thiab lawv hais dabtsi los tsis haum nws siab li. Nws hais tias: “Vim kuv coj li ntawd lub koom txoos thiaj tsis muaj kev sib haum xeeb.” Nws cov phoojywg pab nws pom tias nws yuav tau hloov nws tus cwj pwm. Nimno, nws yog ib tug txwj laus zoo hauv lub koom txoos. Yog peb pom hais tias peb muaj tus cwj pwm uas peb pheej yuav nrog lwm tus sib tw ces peb yuav tau hloov.

TSIS TXHOB MUAB HLOB THIAB KHIB LUAG

6. Kalatias 5:26 qhia peb tias 2 tug cwj pwm twg yuav ua rau peb xav tias peb zoo dua lwm tus?

6 Nyeem Kalatias 5:26. Ob tug cwj pwm uas yuav ua rau peb xav tias peb zoo tshaj lwm tus yog kev muab hlob thiab kev khib. Tus neeg muab hlob yuav khav theeb thiab xav txog nws tus kheej xwb. Hos tus neeg khib luag tsis yog nws ntshaw luag tug xwb tiamsis nws tseem yuav mus txeeb thiab ua kom luag plam tej ua luag muaj. Txojkev khib luag yuav ua rau ib tug ntxub cov uas nws xav hais tias zoo dua nws. Yog li ntawd peb yuav tsum zam 2 tug cwj pwm no ib yam li ib tug kab mob phem.

7. Piav seb vim li cas kev muab hlob thiab kev khib luag thiaj tsis zoo.

7 Txojkev muab hlob thiab khib luag zoo ib yam li cov ntsaum kab rwg uas noj cov ntoo ua lub tsev, ntev mus ces lub tsev yuav tsis khov thiab yuav pob yuav puas. Zoo ib yam li ntawd, tus neeg uas twb teev tiam Yehauvas ntev lawm los yog nws pheej khib luag thiab muab hlob ces nws txojkev ntseeg yuav tsis ruaj khov. Nws yuav tso tseg tsis teev tiam Yehauvas thiab nws tseem yuav ua kev puas tsuaj rau nws thiab lwm leej lwm tus. (Pajlug 16:18) Yuav ua li cas peb thiaj zam tau 2 tug cwj pwm phem no?

8. Yuav ua li cas peb thiaj tsis ua neeg muab hlob?

8 Peb yuav tsis ua neeg muab hlob yog hais tias peb ua li Paulus cov lus uas nws hais rau cov kwvtij nyob hauv Filipis. Paulus hais tias: “Nej tsis txhob ua ib yam dabtsi kom zoo rau nej lossis kom neeg qhuas nej xwb; tiamsis nej yuav tsum txo hwjchim thiab ib tug tsis txhob khav hais tias ib tug zoo dua ib tug.” (Filipis 2:3) Yog peb xav hais tias peb cov kwvtij nkauj muam hauv lub koom txoos zoo dua peb ces thaum peb pom lawv ua tau ntau yam zoo los qhuas Yehauvas ces peb yuav nrog lawv zoo siab xwb. Thiab yog peb cov kwvtij nkauj muam ua li Paulus hais ces lawv yeej yuav pom thiab nrog peb zoo siab rau tej uas peb ua tau zoo thiab. Thaum peb sawvdaws ua li no ces lub koom txoos yuav muaj kev thaj yeeb thiab kev sib haum xeeb.

9. Yuav ua li cas peb thiaj tsis khib peb cov kwvtij nkauj muam?

9 Yog peb txo hwjchim ces peb yuav tsis khib peb cov kwvtij nkauj muam thiab peb yuav paub tias muaj tej yam los peb twb ua tsis tau zoo. Peb yuav tsis tsab ua loj thiab xav hais tias peb paub dua lwm tus tiamsis peb yuav kawm ntawm cov uas paub dua peb. Xws li thaum ib tug kwvtij cev tau ib zaj lus qhuab qhia zoo heev, peb yuav mus nrog nws tham seb nws npaj nws zaj lus qhuab qhia li cas. Lossis yog hais tias muaj ib tug muam ua zaub mov qab heev peb yuav thov nws seb nws puas kam qhia peb ua. Thiab yog hais tias ib tug hluas tsis paub ntaus phoojywg ces tej zaum nws yuav mus cuag ib tug uas txawj ntaus phoojywg pab nws. Yog peb ua li no ces peb yuav tsis khib luag thiab peb yuav kawm tau ntawm lwm tus.

XYAUM COV QAUV HAUV PHAU VAJLUGKUB

Vim Nkide-oos txo hwjchim nws thiaj tsis muaj teeb meem nrog cov Efalayees (Saib nqe 10-12)

10. Nkide-oos ntsib teeb meem dabtsi?

10 Cia peb tham txog Nkide-oos uas yog xeem Manaxes. Yehauvas pab Nkide-oos thiab nws 300 tus tub rog tua yeej lawv cov yeeb ncuab. Qhov no yeej tsim nyog sawvdaws qhuas lawv kawg tiamsis cov Efalayees tuaj ua teeb meem rau Nkide-oos tias ua cas Nkide-oos tsis hu lawv nrog nws mus tua Yehauvas cov yeeb ncuab thaum xub thawj. Lawv ua li no vim lawv xav tau ntsej muag xwb, lawv thiaj tsis nco qab lawm hais tias Nkide-oos nyuam qhuav pab tiv thaiv Yehauvas lub npe thiab Yehauvas cov neeg.​—Cov Thawjtswj 8:1.

11. Nkide-oos teb cov Efalayees li cas?

11 Nkide-oos tsis xav muaj teeb meem nrog cov Efalayees, nws thiaj txo hwjchim thiab ua zoo hais rau lawv tias: “Muab tej uas kuv ua tas los piv rau tej uas nej ua mas tsis muaj nqis dabtsi.” Ces nws hais ntxiv tias tej uas Yehauvas pab cov Efalayees ua tau tseem zoo dua. “Thaum Nkide-oos hais li no tas, lawv thiaj zoo siab tsis chim lawm.”​—Cov Thawjtswj 8:2, 3.

12. Peb kawm tau li cas los ntawm cov Efalayees thiab Nkide-oos?

12 Peb kawm tau los ntawm cov Efalayees tias qhov tseem ceeb tshaj yog tiv thaiv Yehauvas lub koob lub npe tsis yog peb lub. Peb kawm tau los ntawm Nkide-oos tias yog peb yog ib tug txiv tsev lossis ib tug txwj laus, peb yuav tsum txo hwjchim thiab ua siab ntev yog hais tias muaj ib tug chim rau peb. Thiab peb yuav tau ua zoo xav seb yog vim li cas nws thiaj chim. Txawm hais tias nws totaub peb yuam kev lawm xwb los, yeej zoo rau peb qhuas nws rau tej uas nws ua tau zoo. Peb txojkev sib raug zoo nrog peb cov kwvtij nkauj muam tseem ceeb tshaj qhov uas peb tau ntsej muag.

Vim Hanas tso siab plhuav rau Yehauvas nws thiaj tsis nyuaj siab lawm (Saib nqe 13-14)

13. Hanas muaj kev nyuaj siab li cas thiab nws ua li cas xwb?

13 Cia peb tham txog Hanas tus qauv. Hanas tus txiv hu ua Ekanas uas yog ib tug Levis. Ekanas kuj muaj ib tug pojniam hu ua Peninas thiab. Ekanas hlub Hanas tshaj tiamsis ‘Peninas muaj menyuam, Hanas tsis muaj.’ Peninas thiaj “thuam thiab rhuav Hanas ntsejmuag” ua rau “Hanas nyuaj siab thiab quaj tsis xav noj mov.” (1 Xamuyees 1:2, 6, 7) Txawm li ntawd los phau Vajlugkub tsis hais tias Hanas ua phem rov qab rau Peninas. Hanas tso plhuav nws tej kev nyuaj siab rau Yehauvas thiab tso siab tias Yehauvas yuav pab nws. Phau Vajlugkub tsis qhia tias xyov tom qab no Peninas puas ua zoo rau Hanas tiamsis peb paub tias Hanas “tsis nyuaj siab lawm.”​—1 Xamuyees 1:10, 18.

14. Peb kawm tau li cas los ntawm Hanas tus qauv?

14 Peb kawm tau ntawm Hanas tias yog muaj ib tug neeg pheej yuav nrog peb sib tw los peb tsis tas ua. Tsis txhob ua phem pauj phem rov qab rau nws tiamsis ua zoo nrog nws tham kom muaj kev sib haum xeeb. (Loos 12:17-21) Txawm nws tsis hloov los peb yuav muaj kev kaj siab dua.

Apaulaus thiab Paulus nkawd tsis sib khib sib tw vim nkawd paub hais tias txawm nkawd ua tau dabtsi los yog Yehauvas pab nkawd xwb (Saib nqe 15-18)

15. Apaulaus thiab Paulus nkawd zoo li cas?

15 Zaum no cia peb tham txog Apaulaus thiab tus tubtxib Paulus. Nkawd ob leeg puavleej paub Vajtswv Txojlus zoo, txawj muab lus qhuab qhia, coj tau coob tus los ua thwjtim thiab sawvdaws paub nkawd zoo. Txawm li ntawd los nkawd ib leeg tsis khib ib leeg.

16. Piav seb Apaulaus yog tus neeg zoo li cas.

16 Apaulaus “nyob hauv lub nroog Alexadias tuaj” uas yog ib lub nroog uas muaj kev kawm ntaub kawm ntawv siab rau lub caij ntawd. “Nws yog ib tug uas txawj qhia thiab paub Vajtswv Txojlus.” (Tes Haujlwm 18:24) Thaum Apaulaus mus pab cov kwvtij hauv Kauleethaus, ib txhia hauv lub koom txoos hais tias lawv nyiam nws dua li Paulus thiab lwm cov kwvtij. (1 Kauleethaus 1:12, 13) Peb paub hais tias Apaulaus yeej tsis ua kom lub koom txoos sib tawg rau qhov tom qab no Paulus tseem txib kom nws rov qab mus pab cov kwvtij hauv Kauleethaus dua. Yog Paulus xav hais tias Apaulaus yuav ua kom lub koom txoos sib tawg ces nws yeej tsis txib kom Apaulaus rov qab mus. (1 Kauleethaus 16:12) Apaulaus siv nws lub peev xwm thiab laj lim tswv yim mus tshaj tawm txoj xov zoo thiab txhawb cov kwvtij nkauj muam. Peb kuj paub hais tias Apaulaus yog ib tug neeg txo hwjchim thiab, rau qhov thaum Paxilas thiab Akilas ‘qhia Vajtswv zaj rau Apaulaus kom nws paub tseeb dua yav tas los,’ los nws tsis muab hlob.​—Tes Haujlwm 18:24-28.

17. Paulus txhawb kom lub koom txoos muaj kev sib haum xeeb li cas?

17 Tus tubtxib Paulus paub hais tias Apaulaus txawj ntau yam. Tiamsis nws tsis txhawj tsam cov kwvtij ho xav hais tias Apaulaus zoo dua nws. Thaum peb nyeem Paulus tsab ntawv uas nws sau rau lub koom txoos hauv Kauleethaus peb pom tias nws yog ib tug neeg txo hwjchim heev. Paulus tsis nyiam thaum muaj ib co hais tias lawv “yog Paulus pab” tiamsis nws kom lawv qhuas Vajtswv Yehauvas thiab Yexus Khetos xwb.​—1 Kauleethaus 3:3-6.

18. Raws li 1 Kauleethaus 4:6, 7, peb kawm tau li cas los ntawm Apaulaus thiab Paulus nkawd?

18 Peb kawm tau los ntawm Apaulaus thiab Paulus nkawd tias txawm peb ua tau haujlwm ntau npaum li cas rau Yehauvas thiab pab tau coob tus los ua kevcai raus dej los twb yog muaj Yehauvas pab peb xwb. Yog peb yim muaj haujlwm ntau hauv lub koom txoos ces peb yim txhawb tau cov kwvtij hauv lub koom txoos kom muaj kev sib haum xeeb. Peb zoo siab heev thaum cov txwj laus thiab cov tub leg num muab Vajtswv Txojlus los pab peb kom peb nyob taus ua ke thiab muaj kev sib haum xeeb. Lawv tsis ua kom lawv tau ntsej muag tiamsis lawv pab kom lub koom txoos mloog Yexus lus thiab xyaum Yexus tus qauv.​—Nyeem 1 Kauleethaus 4:6, 7.

19. Peb txhua leej txhua tus ua tau dabtsi? (Saib lub ntsiab me “ Tsis Txhob Sib Khib Thiab Sib Tw.”)

19 Peb txhua leej txhua tus ib leeg yeej txawj lawm ib yam. Yog li ntawd peb ‘yuav tsum siv tej koob hmoov uas peb tau ntawd kom muaj nuj nqis rau lwm tus.’ (1 Petus 4:10) Tej zaum peb yuav xav tias tej me me uas peb ua tau ntawd tsis tseem ceeb luaj twg. Tiamsis yog tej peb ua ntawd pab kom sawvdaws nyob taus ua ke ces tej peb ua ntawd zoo ib yam li tej menyuam koob xo uas tuav cev khaub ncaws ua ke. Yog li ntawd peb yuav tsum tsis txhob xav tias peb zoo tshaj lwm tus tiamsis rau siab ntso txhawb lub koom txoos kom muaj kev sib haum xeeb.​—Efexus 4:3.

ZAJ NKAUJ 1 Yehauvas Tej Yeeb Yam

^ nqe 5 Yog hais tias lub lauj kaub av rwb pleb lawm ces nws yuav tawg yoojyim. Zoo ib yam li ntawd yog muaj ib co nyob hauv lub koom txoos pheej ua li lawv zoo dua lwm tus ces lub koom txoos yuav tsis muaj kev sib haum xeeb. Hauv zaj no peb yuav tham seb peb yuav ua li cas peb thiaj tsis ua li ntawd thiab peb yuav txhawb lub koom txoos li cas sawvdaws thiaj muaj kev sib haum xeeb.

^ nqe 4 Tau muab cov npe hauv zaj no hloov lawm.