Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

ZAJ KAWM 51

Yehauvas “Cawm Cov Neeg Uas Tsis Muaj Chaw Vamkhom”

Yehauvas “Cawm Cov Neeg Uas Tsis Muaj Chaw Vamkhom”

‘Yehauvas nyob ze cov neeg uas tas kev cia siab, nws cawm cov neeg uas tsis muaj chaw vamkhom.’​—PHAU NTAWV NKAUJ 34:18.

ZAJ NKAUJ 129 Thev Mus Txog Thaum Kawg

ZAJ NO THAM TXOG DABTSI? *

1, 2. Hauv zaj no peb yuav kawm txog dabtsi?

MUAJ TEJ THAUD, peb yeej xav tias lub neej no luv ua luaj thiab tseem “niaj hnub muaj kev ntxhov siab” xwb. (Yauj 14:1) Twb yog vim li ntawd peb thiaj qaug zog. Yehauvas cov tub qhe thaum ub los yeej muaj coob tus qaug zog thiab. Muaj tej tug thiaj xav tias ntshe tuag yuav zoo dua. (1 Vajntxwv 19:2-4; Yauj 3:1-3, 11; 7:15, 16) Tiamsis Yehauvas pab lawv thiab txhawb lawv zog. Yehauvas muab lawv cov qauv sau cia los qhia peb thiab los txhawb peb zog.​—Loos 15:4.

2 Hauv zaj no peb yuav kawm txog Yakhauj tus tub Yauxej, tus poj ntsuam Na-aumis thiab nws tus nyab hu ua Luv, tus Levis uas sau Phau Ntawv Nkauj 73, thiab tus tubtxib Petus. Peb yuav kawm seb Yehauvas pab lawv nyiaj taus lawv tej kev txom nyem li cas. Thiab peb yuav kawm tau li cas los ntawm lawv cov qauv. Tej uas peb kawm no yuav pab peb pom tias Yehauvas “nyob ze cov neeg uas tas kev cia siab,” thiab nws “cawm cov neeg uas tsis muaj chaw vamkhom.”​—Phau Ntawv Nkauj 34:18.

YAUJXEJ RAUG KEV TSIM TXOM THIAB KEV TSIS NCAJ NCEES

3, 4. Yauxej raug dabtsi thaum nws tseem hluas?

3 Thaum Yauxej muaj 17 xyoos Vajtswv los ua 2 zaj npau suav rau nws. Ob zaj npau suav no qhia tias nws yuav yog ib tug neeg tseem ceeb uas nws tsev neeg hwm. (Chivkeeb 37:5-10) Tiamsis tsis ntev xwb muaj ntau yam phem los raug nws. Nws cov tijlaug saib tsis taus nws thiab muab nws muag mus ua qhev. Nws thiaj li los ua Pautifas uas yog ib tug thawj tub rog hauv tebchaws Iziv qhev. (Chivkeeb 37:21-28) Tib ntsais muag xwb Yauxej lub neej cia li hloov kiag. Nws txiv hlub nws heev tiamsis nws tsis tau nrog nws txiv nyob lawm. Nimno nws nyob hauv tebchaws Iziv thiab ua qhev rau ib tug txiv neej uas tsis paub Yehauvas.​—Chivkeeb 39:1.

4 Yauxej cov teeb meem tsis yog tas li ntawd xwb, Pautifas tus pojniam iab liam tias Yauxej yuav muab nws mos. Pautifas tsis nug paus nug ntsis li, nws cia li muab saw hlau khi Yauxej thiab coj nws mus kaw hauv tsev loj cuj. (Chivkeeb 39:14-20; Phau Ntawv Nkauj 105:17, 18) Sim xav seb Yauxej xav li cas thaum luag iab liam tias nws yuav mos nws tus los pav tus pojniam. Thiab xav seb luag yuav xav li cas txog Yauxej tus Vajtswv Yehauvas. Tej no yeej ua rau Yauxej qaug zog kawg.

5. Yauxej ua li cas nws thiaj tsis tag kev cia siab?

5 Thaum Yauxej ua luag qhev thiab raug kaw hauv tsev loj cuj, nws ua li cas nws thiaj tsis tag kev cia siab? Yauxej tsis xav txog tej uas nws ua tsis tau, tiamsis nws rau siab ntso ua nws tes haujlwm xwb. Qhov tseem ceeb tshaj yog nws ua tej uas haum Yehauvas siab. Yehauvas thiaj li foom koob hmoov nws.​—Chivkeeb 39:21-23.

6. Thaum Yauxej xav txog nws 2 zaj npau suav txhawb tau nws zog li cas?

6 Thaum Yauxej xav txog nws 2 zaj npau suav uas Yehauvas ua rau nws pom kuj txhawb tau nws zog kawg. Ob zaj npau suav no qhia tias nws tseem yuav rov pom nws tsev neeg, thiab nws lub neej tom hauv ntej yuav zoo dua tamsim no. Thaum Yauxej muaj 37 xyoo, txawm muaj raws nraim li nws 2 zaj npau suav.​—Chivkeeb 37:7, 9, 10; 42:6, 9.

7. Raws li 1 Petus 5:10, dabtsi yuav pab peb nyiaj taus peb tej kev nyuaj siab?

7 Peb kawm tau dabtsi? Yauxej lub neej qhia rau peb tias lub qab ntuj no muaj neeg phem coob heev thiab lawv yuav ua tsis ncaj rau peb. Peb cov kwvtij nkauj muam los yuav ua tsis ncaj rau peb thiab. Tiamsis yog peb cia Yehauvas tsomkwm peb thiab ua peb lub chaw nkaum ces peb yuav tsis tag kev cia siab thiab yuav tsis tso Yehauvas tseg. (Phau Ntawv Nkauj 62:6, 7; nyeem 1 Petus 5:10.) Thaum Yehauvas ua npau suav rau Yauxej, nws muaj 17 xyoo xwb. Yehauvas los yeej tso siab rau cov hluas uas teev tiam nws niaj hnub no thiab. Lawv coob tus muab siab npuab Yehauvas ib yam li Yauxej. Lawv ib txhia thiaj raug iab liam thiab raug coj mus kaw vim lawv mloog Yehauvas lus.​—Phau Ntawv Nkauj 110:3.

OB TUG POJNIAM UAS RAUG KEV NYUAJ SIAB

8. Ua li cas rau Na-aumis thiab Luv nkawd lawm?

8 Vim muaj kev tshaib nqhis hauv Yudas, Na-aumis thiab nws tsev neeg thiaj tsiv mus nyob rau tebchaws Mau-am. Thaum lawv mus nyob hauv tebchaws Mau-am, Na-aumis tus txiv Elimelej txawm tuag tso Na-aumis thiab nkawd 2 tug tub tseg. Na-aumis 2 tug tub mus yuav tau 2 tug pojniam hu ua Luv thiab Aulepa uas yog neeg Mau-am. Tiamsis li 10 xyoo xwb, Na-aumis 2 tug tub txawm tuag lawm. Nws ob txwg tub nyab twb tsis tau muaj menyuam li. (Luv 1:1-5) Xav seb Na-aumis thiab nws 2 tug nyab yuav nyuaj siab npaum li cas. Luv thiab Aulepa mus yuav dua txiv tshiab los yeej tau. Tiamsis nimno Na-aumis laus lawm, leejtwg ho yuav saib xyuas nws? Na-aumis nyuaj siab heev nws thiaj hais tias: “Nej tsis txhob hu kuv ua Na-aumis lawm, nej hu kuv ua Malas xwb, rau qhov Vajtswv tus uas muaj Hwjchim loj kawg nkaus tau ua rau kuv lub neej raug kev txomnyem lwj siab kawg li.” Na-aumis tu siab heev nws thiaj tsiv rov qab los rau Npelehees. Luv kuj nrog nws los thiab.​—Luv 1:7, 18-20.

Vajtswv pab tau Na-aumis thiab Luv nyiaj dhau nkawd tej kev txom nyem nyuaj siab. Vajtswv yeej pab tau koj thiab (Saib nqi 8-13) *

9. Raws li Luv 1:16, 17, 22, Luv pab Na-aumis li cas?

9 Qhov uas pab tau Na-aumis tsis tag kev cia siab yog txojkev hlub. Luv hlub Na-aumis thiab nrog nraim nws. (Nyeem Luv 1:16, 17, 22.) Thaum Na-aumis thiab Luv los nyob hauv Npelehees, Luv khwv heev mus hlais luag tej nplej seem los yug nkawd. Vim li ntawd, sawvdaws thiaj paub hais tias Luv yog ib tug pojniam tsim txiaj thiab nquag.​—Luv 3:11; 4:15.

10. Ua cas peb thiaj paub tias Yehauvas hlub cov neeg txom nyem li Na-aumis thiab Luv?

10 Txojcai uas Yehauvas muab rau cov Yixalayees qhia tias nws hlub cov neeg txom nyem li Na-aumis thiab Luv. Yehauvas hais tias thaum cov Yixalayees hlais lawv tej qoob loos, lawv yuav tsum tseg cov nyob tom ntug teb rau cov neeg txom nyem. (Levis Kevcai 19:9, 10) Vim li no Na-aumis thiab Luv nkawd thiaj tsis tau mus thov zaub thov mov noj.

11, 12. Npau-am ua li cas Na-aumis thiab Luv nkawd thiaj muaj kev zoo siab?

11 Daim teb uas Luv mus hlais nplej yog ib tug txiv neej nplua nuj hu ua Npau-am daim. Npau-am pom tias Luv hlub thiab ua zoo rau nws niam pog Na-aumis. Nws thiaj li yuav daim av uas thaum ub yog Na-aumis tsev neeg li rov los rau Na-aumis thiab yuav Luv ua nws tus pojniam. (Luv 4:9-13) Npau-am thiab Luv nkawd muaj ib tug tub hu ua Aunpes. Aunpes yog Vajntxwv Daviv yawg.​—Luv 4:17.

12 Xav seb Na-aumis zoo siab npaum li cas thaum nws puag nws tus tub xeeb ntxwv Aunpes thiab ua Yehauvas tsaug. Na-aumis thiab Luv tseem yuav zoo siab tshaj thaum Yehauvas tsa nkawd sawv rov qab los. Thaum ntawd nkawd yuav paub hais tias Yexus Khetos yog los ntawm Aunpes caj ces los.

13. Peb kawm tau li cas los ntawm Na-aumis thiab Luv nkawd lub neej?

13 Peb kawm tau dabtsi? Thaum peb muaj kev nyuaj siab lossis raug teeb meem yuav ua rau peb qaug zog thiab xav tias tsis muaj leejtwg pab tau peb. Thaum zoo li no, peb yuav tsum tso siab rau peb Leej Txiv Yehauvas thiab nrog nraim cov kwvtij nkauj muam hauv lub koom txoos. Yehauvas tsis tsa Na-aumis tus txiv thiab nws 2 tug tub sawv rov los. Yog li ntawd Yehauvas yuav tsis tshem txhua yam teeb meem uas peb raug tamsim no thiab. Tiamsis Yehauvas yuav pab kom peb nyiaj taus peb tej kev txom nyem, xws li tej thaum nws siv peb cov kwvtij nkauj muam los pab peb.​—Pajlug 17:17.

TUS LEVIS UAS YUAV LUAG TSO YEHAUVAS TSEG

Tus sau Phau Ntawv Nkauj 73 yuav luag tso Yehauvas tseg vim nws ntshaw cov uas tsis teev tiam Yehauvas lub neej vam meej. Yog peb tsis ceev faj ces peb yuav ua li ntawd thiab (Saib nqi 14-16)

14. Vim li cas tus Levis no thiaj qaug zog heev?

14 Tus sau Phau Ntawv Nkauj 73 yog ib tug Levis uas ua haujlwm hauv Yehauvas lub tuam tsev. Thaum nws pom cov neeg phem thiab cov neeg khav theeb vam meej ua rau nws qaug zog heev. Tsis yog nws xav mus ua phem li lawv, tiamsis vim nws ntshaw lub neej vam meej li lawv. (Phau Ntawv Nkauj 73:2-9, 11-14) Zoo li lawv muaj ib puas tsav yam. Lawv muaj nyiaj muaj txiaj, muaj lub neej zoo, thiab tsis muaj kev nyuaj siab li. Thaum nws pom li no nws thiaj xav tias: “Qhov uas kuv tswj kuv lub siab kom ua tau neeg zoo thiab tsis ua txhaum ntawd txawm tsis muaj nqis li los?” Yog nws pheej xav li no ces yuav ua rau nws tso Yehauvas tseg.

15. Raws li Phau Ntawv Nkauj 73:16-19, 22-25, tus Levis ua li cas nws thiaj tsis qaug zog lawm?

15 Nyeem Phau Ntawv Nkauj 73:16-19, 22-25. Thaum nws nyob hauv Vajtswv lub tuam tsev thiab nrog cov neeg uas teev tiam Yehauvas ua ke, nws mam ua tib zoo xav txog nws qhov teeb meem thiab thov Yehauvas pab. Nws pom tias nws xav yuam kev lawm thiab yog nws pheej muab xav ces yuav ua rau nws plam nws txojkev sib raug zoo nrog Yehauvas. Nws kuj paub tias cov neeg phem “taug txojkev uas nplua” thiab “thaum kawg lawv yuav poob mus rau txojkev txomnyem heev.” Yuav kom tus Levis tsis txhob qaug zog thiab tsis txhob ntshaw cov neeg phem lub neej, nws yuav tsum muaj Yehauvas txojkev xav. Tus Levis ua li ntawd, nws thiaj tsis nyuaj siab lawm. Nws hais rau Yehauvas tias: “Yog muaj koj lawm, kuv tsis ntshaw ib yam dabtsi hauv ntiajteb no li.”

16. Peb kawm tau dabtsi los ntawm tus Levis?

16 Peb kawm tau dabtsi? Peb yuav tsum tsis txhob ntshaw cov neeg phem lub neej vam meej. Txawm hais tias lawv muaj kev zoo siab npaum li cas los yeej yuav tsis kav ntev thiab lawv yuav tsis nyob mus ib txhis. (Tej Lus Qhia 8:12, 13) Yog peb ntshaw lawv lub neej ces yuav ua rau peb qaug zog thiab peb yuav plam peb txojkev sib raug zoo nrog Yehauvas los kuj muaj thiab. Yog koj pom tias koj ntshaw cov neeg phem lub neej vam meej ces xyaum ua li tus Levis. Mloog Yehauvas tej lus qhuab qhia thiab nrog cov uas ua li Vajtswv lub siab nyiam ua ke. Thaum koj hlub Yehauvas tshaj txhua tsav txhua yam ces thaum ntawd koj yuav muaj kev zoo siab. Koj yuav taug txojkev uas yuav coj koj mus rau lub neej uas zoo tiag tiag.​—1 Timautes 6:19.

TEJ PETUS UA YUAM KEV UA RAU NWS QAUG ZOG

Thaum peb xav txog qhov uas Petus qaug zog thiab rov qab los teev tiam Vajtswv yeej pab tau peb thiab peb kuj siv tau mus pab lwm tus (Saib nqi 17-19)

17. Dabtsi ua rau Petus qaug zog?

17 Tus tubtxib Petus kheev tham heev. Muaj tej thaud nws tsis xav ua ntej nws hais lossis ua ib yam dabtsi. Nws thiaj nquag ua yuam kev thiab xav txog lig rau tej nws ua thiab tej nws hais. Muaj ib zaug Yexus hais rau nws cov tubtxib tias nws yuav raug luag tsim txom thiab raug tua. Petus hais rau Yexus tias: “Koj yeej yuav tsis raug tej no li!” (Mathais 16:21-23) Yexus thiaj ntuas Petus tias Petus xav tsis yog lawm. Thaum Yexus cov yeeb ncuab tuaj ntes nws, Petus txawm “rho hlo nws rab ntaj tib ntag rau tus Povthawj Hlob ib tug qhev sab pobntseg xis tu nrho.” (Yauhas 18:10, 11) Yexus thiaj rov ntuas Petus dua. Tsis yog tas li no xwb, Petus tseem khav tias txawm lwm cov tubtxib tso Yexus tseg los nws yeej yuav tsis tso Yexus tseg ib zaug li. (Mathais 26:33) Tiamsis Petus siab tsis tawv npaum li nws khav. Hmo ntawd kiag xwb nws tsis lees paub Yexus 3 zaug diam vim nws ntshai heev. Petus thiaj “tawm mus rau sab nraud, thiab quaj tu siab kawg li.” (Mathais 26:69-75) Tej zaum nws xav tias xyov Yexus puas yuav zam txim rau nws.

18. Thaum Petus qaug zog, Yexus los txhawb nws li cas?

18 Petus ua yuam kev ntau heev tiamsis nws tsis cia tej ntawd ua rau nws qaug zog tsis teev tiam Yehauvas lawm. Nws rov los nrog cov tubtxib teev tiam Yehauvas li qub. (Yauhas 21:1-3; Tes Haujlwm 1:15, 16) Dabtsi thiaj pab tau nws ua li ntawd? Ib qho yog ua ntej luag tuaj ntes Yexus, Yexus twb thov Vajtswv pab kom Petus tsis txhob poob kev ntseeg, thiab Yexus hais kom Petus rov qab los txhawb nws cov kwvtij. Yehauvas yeej teb Yexus cov lus thov. Thaum Yexus sawv rov qab los, nws los tshwm rau Petus pom thiab txhawb Petus zog. (Lukas 22:32; 24:33, 34; 1 Kauleethaus 15:5) Yexus kuj los tshwm rau cov tubtxib pom thaum lawv cuab ntses ib hmo tsis tau ntses. Thaum ntawd, Yexus nug Petus 3 zaug tias “Koj puas hlub kuv?” Qhov no qhia tias Yexus twb zam txim rau Petus lawm thiab Yexus tseem muab haujlwm ntau ntxiv rau Petus ua.​—Yauhas 21:15-17.

19. Phau Ntawv Nkauj 103:13, 14 pab peb pom tias Yehauvas xav li cas txog peb thaum peb ua txhaum?

19 Peb kawm tau dabtsi? Tej uas Yexus ua rau Petus qhia tias Yexus muaj kev hlub ib yam li nws Txiv Yehauvas. Yog li ntawd, thaum peb ua txhaum peb tsis txhob xav tias Yehauvas yuav tsis zam txim rau peb. Nco ntsoov tias Xatas xav kom peb xav li ntawd. Tiamsis peb yuav tsum nco ntsoov tias Yehauvas hlub peb heev thiab nws yeej to taub tias peb ua tau npaum li cas xwb, thiab nws yuav zam txim rau peb. Peb los kuj yuav tsum xyaum ua li Yehauvas es zam txim rau lwm tus thaum lawv ua mob peb thiab.​—Nyeem Phau Ntawv Nkauj 103:13, 14.

20. Zaj tom ntej no peb yuav kawm txog dabtsi?

20 Yauxej, Na-aumis thiab Luv, tus Levis, thiab Petus lawv cov qauv pab peb pom tias ‘Yehauvas nyob ze cov neeg uas tas kev cia siab.’ (Phau Ntawv Nkauj 34:18) Yehauvas cia peb raug kev txom nyem nyuaj siab ib nyuag ntu tiamsis thaum Yehauvas pab peb nyiaj dhau lawm peb txojkev ntseeg yuav ruaj khov. (1 Petus 1:6, 7) Zaj tom ntej peb yuav kawm seb Yehauvas pab nws cov tub qhe uas qaug zog vim lawv zoo tsis tiav lossis ntsib teeb meem loj li cas.

ZAJ NKAUJ 7 Yehauvas Yog Tus Txhawb Nqa Peb Zog

^ nqe 5 Yauxej, Na-aumis thiab Luv, tus Levis, thiab tus tubtxib Petus puavleej muaj tej uas ua rau lawv qaug zog. Hauv zaj no peb yuav kawm seb Yehauvas pab lawv thiab txhawb lawv zog li cas. Thiab seb lawv cov qauv thiab qhov uas Yehauvas pab lawv txhawb tau peb zog li cas.

^ nqe 56 COV DUAB: Na-aumis, Luv, thiab Aulepa lawv cov txiv tuag tag ua rau lawv tu siab thiab tag kev cia siab. Tom qab no, Luv, Na-aumis, thiab Npau-am lawv zoo siab heev thaum Luv yug tau Aunpes.