Raica sara na lewena

Cava e Duidui Kina Nodra Vakananuma na iVakayakavi ni Turaga na iVakadinadina i Jiova kei na so Tale na Lotu?

Cava e Duidui Kina Nodra Vakananuma na iVakayakavi ni Turaga na iVakadinadina i Jiova kei na so Tale na Lotu?

Ni keimami muria sara ga na ka e tukuna na iVolatabu me baleta na vakananumi ni iVakayakavi ni Turaga, e kilai tale ga me “iOtioti ni Vakayakavi,” se iVakananumi ni Mate i Jisu. (1 Korinica 11:20; King James Version) Ena yasana adua, e sega ni salavata kei na iVolatabu e levu na ka era cakava se vakabauta eso tale na lotu me baleta na iVakayakavi ni Turaga.

iNaki

Na inaki ni iVakayakavi ni Turaga meda vakananumi Jisu, da qai vakavinavinakataka nona mate vakaisoro ena vukuda. (Maciu 20:28; 1 Korinica 11:24) Qo e sega ni soqo ni sakaramede, ya me vakatusai se vosoti kina noda ivalavala ca. * Ni kaya na iVolatabu e sega ni rawa ni vosoti noda ivalavala ca ena dua na soqo vakalotu, ia e rawa ga qori ena noda vakabauti Jisu.​—Roma 3:​25; 1 Joni 2:​1, 2.

Me vakananumi vakavica?

E vakaroti ratou nona tisaipeli o Jisu me ratou dau vakananuma na iVakayakavi ni Turaga, ia e sega ni vakamatatataka na levu ni gauna mera ratou cakava kina. (Luke 22:19) Eso era nanuma ni dodonu me vakananumi e veivula, veimacawa, veisiga, se vakavicavata ena dua na siga, se gauna ga era vinakata kina. * Ia qo eso na ka me nanumi.

E tauyavutaka o Jisu na iVakayakavi ni Turaga ena tikinisiga era dau vakananuma kina na Jiu na Kanavata ni Lakosivia. A mate tale ga o Jisu ena siga qori. (Maciu 26:​1, 2) E sega ni kurabuitaki qori ni vakatauvatana na iVolatabu na nona mate o Jisu kei na kena cabori na lami ena Lakosivia. (1 Koronica 5:​7, 8) E dau vakananumi vakadua e veiyabaki na Kanavata ni Lakosivia. (Lako Yani 12:​1-6; Tiko Voli Mai na Lekutu 23:5) Koya gona, era dau vakananuma vakadua e veiyabaki na iVakayakavi ni Turaga na lotu vaKarisito taumada. * Era cakava tale ga qori na iVakadinadina i Jiova ni yavutaki vakaivolatabu.

Tikinisiga kei na gauna

Na sala e tauyavutaka kina o Jisu na iVakayakavi ni Turaga eda kila kina na levu ni gauna meda vakananuma kina na iVakananumi, wili kina na tikinisiga kei na gauna. Me salavata kei na ivolanivula vakaivolatabu, e tekivu na ivakananumi ni dromu na siga ena ika14 ni Naisani ena 33 G.V. (Maciu 26:18-​20, 26) Me vaka ga era cakava na lotu vaKarisito taumada, keimami se vakananuma tiko ga na soqo bibi qo ena tikinisiga qori e veiyabaki,. *

Na ika14 ni Naisani 33 G.V., ya na siga Vakaraubuka, ia ena sega ni tautauvata na siga ena caka kina na ivakananumi e veiyabaki. Keimami vakatotomuria na ka e cakava o Jisu ni cakacakataki na tikinisiga e donuya na ika14 ni Naisani ena veiyabaki. Keimami sega ga ni muria nodra ivolanivula na Jiu ena gauna qo. *

Madrai kei na waini

Na ivakayakavi e tauyavutaka o Jisu e vakayagataka na madrai e sega ni vakaleveni, kei na waini damudamu e vo mai na kanavata ni Lakosivia. (Maciu 26:26-​28) Keimami vakatotomuria qori ni vakayagataki na madrai e sega ni vakaleveni se vakaisaluaki. E vakayagataki tale ga na waini damudamu e sega ni wakivata kei na dua na ka. Keimami sega ni vakayagataka na wai ni vua ni vaini, se waini damudamu e vakamikamicataki se wakivata ena alakaolo se dua tale na isaluaki.

Eso na lotu era vakayagataka na madrai e vakaleveni se vakaisi. Ia na iVolatabu e dau vakaibalebaletaka vakalevu na leveni ina ivalavala ca, se ka dukadukali. (Luke 12:1; 1 Korinica 5:​6-8; Kala 5:​7-9) Koya gona, e vakatakarakarataka vinaka na yago uasivi i Karisito na madrai e sega ni vakaleveni se vakaisaluaki. (1 Pita 2:​22) E sega tale ga ni tokona na iVolatabu na kena dau sosomitaki na waini ena wai ni vaini e loba sara ga mai na vuana. Era dau cakava qori eso na lotu nira sega ni vakatara na vakayagataki ni alakaolo, ia e sega ni tokona qori na iVolatabu.​—1 Timoci 5:​23.

E ivakatakarakara na yago i Jisu kei na nona dra

Na madrai e sega ni vakaleveni kei na waini damudamu e vakayagataki ena iVakayakavi ni Turaga, e vakatakarakarataka na yago i Jisu kei na nona dra. E sega ni veisau vakacakamana ina nona dra se yagona me vaka era nanuma eso. Dikeva mada na ka e kaya na iVolatabu.

  • Ke vakaroti ratou nona tisaipeli o Jisu me ratou gunuva na nona dra, sa uqeti ratou tiko me ratou talaidredre ena ivakaro ni Kalou. (Vakatekivu 9:4; Cakacaka 15:28, 29) Ia ena sega vakadua ni cakava qori o Jisu ni kila na bibi ni dra.​—Joni 8:​28, 29.

  • Ke ratou gunuva na nona yapositolo na nona dra, ena sega ni tukuna “ena vakadavei” na nona dra. E vakaibalebaletaka tiko qori ni sa vakarau mate vakaisoro.​—Maciu 26:28.

  • E “vakadua ga” na nona mate vakaisoro o Jisu. (Iperiu 9:​25, 26) Ke veisau vakacakamana na madrai kei na waini me yagona se nona dra ena iVakayakavi ni Turaga, kena ibalebale o ira na vakayagataka era cabora tiko vakavica na isoro qori.

  • E kaya o Jisu: “Dou cakava tiko ga qo mo dou vakananumi au kina,” ia e sega ni kaya “meda vakacaboisoro ena vukuna.”​—1 Korinica 11:24.

O ira era vakabauta ni vuki na yago kei na dra i Jisu ina madrai kei na waini ena gauna ni misa, era yavutaka qori ena so na ka e volai ena tikinivolatabu. Kena ivakaraitaki, e levu na ivakadewa ni iVolatabu e tukuna o Jisu me baleta na waini: “Qo na noqu dra.” (Maciu 26:28) Ia e rawa tale ga ni vakadewataki: “Qo e vakaibalebaletaka na noqu dra,” se “Qo e vakatakarakarataka na noqu dra.” * Me vaka ga e dau cakava o Jisu, e dau veivakavulici ni vakayagataka na vosa vakatautauvata.​—Maciu 13:34, 35.

O cei era vakayagataka madrai kei na waini?

Ni keimami vakananuma na iVakayakavi ni Turaga, e le vica ga vei keimami era vakayagataka na madrai kei na waini. Na vuna?

Na vakadavei ni dra i Jisu e tauyavutaki kina “e dua na veiyalayalati vou.” Qori e sosomitaka na veiyalayalati e cakava na Kalou o Jiova kei na matanitu makawa o Isireli. (Iperiu 8:​10-​13) O ira ga era okati ena veiyalayalati vou qo era na vakayagataka na madrai kei na waini ena iVakananumi. E sega ni o ira kece na lotu vaKarisito, ia o ira ga e “kacivi” ira na Kalou ina dua na itavi bibi. (Iperiu 9:​15; Luke 22:20) E kaya na iVolatabu nira na veiliutaki vata kei Karisito mai lomalagi, ra qai le 144,000 era lesi ena itavi bibi qori.​—Luke 22:28-​30; Vakatakila 5:​9, 10; 14:​1, 3.

Ni vakatauvatani kei ira na “qelenisipi lailai” era na veiliutaki kei Karisito, e dua na wiliwili levu vei keimami e okati me “isoqosoqo levu” keimami na nuitaka na bula tawamudu e vuravura. (Luke 12:32; Vakatakila 7:​9, 10) Dina ga ni keimami sega ni vakayagataka na madrai kei na waini ena iVakananumi, ia keimami na tiko kina me keimami vakavinavinakataka nona mai mate vakaisoro ena vukuda o Jisu.​—1 Joni 2:2.

^ para. 2 E kaya na ivola na McClintock and Strong’s Cyclopedia, Volume IX, tabana e 212: “Na vosa sakaramede e sega ni kune ena Veiyalayalati Vou, e sega tale ga ni vakayagataki na vosa vaKirisi na μυστήριον [my·steʹri·on] me dusia na papitaiso se iVakayakavi ni Turaga se dua tale na ivakananumi.”

^ para. 3 Eso na ivakadewa ni iVolatabu era vakayagataka na matavosa “na levu ni” me vakaibalebaletaka na iVakayakavi ni Turaga. Eso era nanuma ni qori e dusia na levu ni gauna me vakananumi kina. Ia na kena ibalebale dina ena vosa taumada na “gauna cava ga,” se “veigauna.”​—1 Korinica 11:25, 26; New International Version; Good News Translation.

^ para. 4 Raica The New Schaff-Herzog Encyclopedia of Religious Knowledge, Volume IV, pages 43-​44, and McClintock and Strong’s Cyclopedia, Volume VIII, page 836.

^ para. 5 Raica The New Cambridge History of the Bible, Volume 1, page 841.

^ para. 6 Na nodra ivolanivula vou na Jiu era vakayagataka na veika e maliwa lala (astronomical new moon) mera cakacakataka kina na itekitekivu ni vula o Naisani. Ia e sega ni muri na iwalewale qori ena imatai ni senitiuri. Era na kila na itekitekivu ni vula o Naisani ena imatai ni gauna e laurai kina e Jerusalemi na vula vou. E rawa ni duidui kei na nodra iwalewale na Jiu ena dua se rua na siga. Ya na vuna e sega ni tautauvata na siga era vakananuma kina iVakadinadina i Jiova na iVakayakavi ni Turaga, kei na tikinisiga ni kanavata ni Lakosivia ena nodra ivolanivula vou na Jiu.

^ para. 14 Raica A New Translation of the Bible, by James Moffatt; The New Testament​—A Translation in the Language of the People, by Charles B. Williams; and The Original New Testament, by Hugh J. Schonfield.