Qara amadowa massie

Furchonniwa massie

AANIIDI QOOLIHA COYI UMO | SHIINEEMMO WOTE

Shiirino Manna Sheshifachisha

Shiirino Manna Sheshifachisha

Jaalikki baxanno mancho shiireenna yaattori bae egenninohe? Mito wote, yine coyiˈneemmori woy assineemmori baeennanke mittore coyiˈnummokki woy assinummokki gantammora dandiineemmo. Ikkollana, iso kaaˈlannoha babbaxxino coye assa dandiineemmo.

Duucha wote, shiirino manchiwa marre “Xissiisiˈro ani” yaa calla ikkitara dandiitanno. Batinyu budira, shiirino mancho rimmi assine hanqanfanniha woy sununni assine dasa amandanniha ikkiro tini dadillinoonnita leellishshanno. Shiirino manchi hasaapha hasiˈranno wote coyiˈrannore seekkite macciishshi. Shiidhino maatera mitore assate woˈnaali; lawishshaho, sagale wora, qaaqquulle towaata woy madaarshu ledo xaado afiˈrinore biddi assa woy wole shiirino manchi assiˈre afannokkire loosa dandaatto. Tenne assa mararsiˈne coyiˈnannirinni roore danchate.

Mito wote, reyino manchiha dancha akata woy isi lubbote noowaro loosinoha dancha looso kayisse hasaawattoha ikkara dandaanno. Togoo hasaawi shiiˈrino manchi hisatanno gede assasira dandaanno. Lawishshaho, lewu diri albaanni Iyaani yinanni minaannase shiidhinoti Paami yinanni rodoo togo yitino: “Mannu mito wote ani horo afoommakkiha Iyaani loosinoha dancha looso kulannoe; tini wodaniˈya giddo dancha hedo macciishshantannoe gede assitannoe.”

Xiinxallaano shiirinoha batinye manna jaallansa umi qara kaaˈlitannonsaha ikkirono, insa uminsa dilgora higgannohura shiirino mannira hasiissannonsare qaagannohu hoogannota kultanno; tini dadillissannote. Konni daafira, shiirino jaalikki ledo hawittokkinni aganu woy diru giddo xaadatto yanna gaaˈmi. * Batinyu shiirino manni lowo yanna keeshshitino xissonni shesho afiˈranno gede assannonsahura konne tunceenya baasa naadanno.

Hanni Jaappaanete gobbara heedhannote Kayori lawishsha laˈno; ise amase shiidhuhunni 15 agani gedensaanni bayira rodoose shiidhe baasa xissiisidhino. Ammanantino jaallase agurtukkinni kaaˈlitinose; tini hagiirsiissannote. Rutisuko yinanniti Kayori lowo geeshsha bayidhannoha ikkirono, isera amate gede ikkitinose yaa dandiinanni. Kayori togo yitino: “Noore coyiˈniro tini tashshi diassitinoe. Mittuno amaˈya riqiwara dihasiˈreemma; qoleno amaˈya gede ikke afannohu nooha dilawinoe. Ikkollana, Maama Rutisuko towaattannoe gari isewa shiqeemma gede assinoe. Lamalate kiiro ise ledo wongeela sabbankeemmo, hattono Kiristaanu gambooshshe mitteenni haˈneemmo. Ise duucha wote shae ledose ageemma gede koyissannoe; sagale abbitannoe; sokka borreessitannoe, hattono kaardete aana mitore borreessite uyitannoe. Maama Rutisukora nooseti gara ikkitino lao anera baasa kaaˈlitinoe.

Kayori ama reyitunku 12 diro ikkino; xa isenna minaannise woˈma yanna wongeelu looso loosanni sayisanno. Kayori togo yitino: “Maama Rutisuko xaano ane daafira heda diagurtino. Ise silke bilbiltannoe; hattono imeelete sokka sokkannoe. Ayiddira haˈreemma wote isewa marummakkinni dihigeemma; hattono kianno hasaawa hasaambeemmo.”

Qophiroosi heedhannota Pooli yinannita Yihowa Farciˈraasinchono agurrikkinni kaaˈlinoonnise. Poolira Soozoosi yinannihu shaqqadu minaanni noose; isi annanna ama shiidhinori, hattono gunnootu minisira dagge sagale ittannonna hasaabbanno gede koyisanno. (Yaiqoobi 1:27) Ikkirono, Soozoosi 53 dirisinni surrete muje dhibbinni reyino. Pooli togo yitino: “Adhame 33 diro ledosi heeˈroommaha ammanamino minaannaˈya shiiroomma.”

Minaannise reyihu gedensaanni, Pooli Daanieeli yinannihu 15 diro ikkannosiha maaˈniidi qaaqqise ledo Kanaada hadhino. Hakkiicho insa Yihowa Farciˈraasine gambooshshe haˈra hanafino. Pooli togo yitino: “Haaro songora noo roduuwi, ninke daafiranna tuncu yiinonkeri daafira afinori dino. Ikkollana, tini ninkewa shiqe jawaachishannore coyiˈrenna mitore asse sheshifachishannokki gede diassitinonsa. Qaaqqiˈya annisira qasiˈre noote tenne yannara togoo kaaˈlo lowo geeshsha hasiissannote! Songote albisa ikkitinori Daanieeli ille worte towaattanno. Mittu rodii isinni songote miilla ledo yanna sayisanno wote woy kaase godoˈlara haˈranno wote Daanieeli woshsha dideanno.” Lamunku xa ayyaanaamittetenni jawaate no.

Shiirino manna kaaˈlannoha babbaxxino coye assine insa sheshifachisha dandiineemmo. Qullaawu Maxaafino hagiirsiissanno hexxo oye sheshifachishannonke.

^ GUFO 6 Mitootu xissiisiˈrino manchira shesho hasiissannosi yannara iso sheshifachishate kalaandarensa aana hakkonne shiirino barra borreessite amaddanno.