Ri utz taq noticias xutzʼibʼaj Marcos 1:1-45
-
Kubʼan predicar ri Juan Bautista (1-8)
-
Ri u bautismo ri Jesús (9-11)
-
Kbʼan tentar ri Jesús rumal ri Satanás (12, 13)
-
Ri Jesús kumaj utzijoxik ri utz taq noticias pa Galilea (14, 15)
-
Kusikʼij bʼi ri nabʼe taq u discípulos (16-20)
-
Kresaj jun itzel espíritu che jun achi (21-28)
-
Kukunaj e kʼi winaq pa Capernaúm (29-34)
-
Kbʼe pa jun lugar ktzʼinowik rech kubʼan u oración (35-39)
-
Kukunaj jun achi kʼo lepra che (40-45)
1 Je umajixik* waʼ ri utz taq noticias* chrij ri Jesucristo, ri Ukʼojol ri Dios.
2 Xbʼantajik jas* ri tzʼibʼatal kan pa ri wuj re ri profeta Isaías: «(¡Chawilampeʼ!* Kintaq bʼi ri nutaqoʼn* chawach, y ri areʼ kusukʼumaj na ri abʼe).
3 Jun winaq kuraq uchiʼ pa ri desierto, kubʼij: ‹¡Chibʼanaʼ ubʼanik ri ubʼe ri Jehová!* Chisukʼubʼaʼ ri e ubʼe›».
4 Ri Juan Bautista* kʼo pa ri desierto tajin kubʼan predicar chke ri winaq chi chkibʼanaʼ ki bautismo rech kkikʼutu che kibʼanom chi arrepentir* kibʼ che ri kimak, jeriʼ kkuyutaj ri kimak.
5 Rumal kʼu riʼ, ri e winaq re ri tinamit Judea y juntir ri keʼel pa Jerusalén kebʼe che rilik. Ri areʼ kubʼan ki bautismo* ri e winaq pa ri jaʼ Jordán y ri e areʼ kkibʼij ri kimak chkiwach e juntir.
6 Ri Juan ukojom jun atzʼyaq re rismal camello y tzʼuʼum ri ximibʼal uxeʼ upam, sakʼ* y raxkabʼ re pa taq juyubʼ kutijo.
7 Kubʼij kʼu waʼ taq tzij riʼ: «Chwij in, kpe na jun ri más kʼo u poder chnuwach y taqal ta chwe in kinpachiʼk rech kenkir ri ximibʼal uxajabʼ.*
8 Ri in xinbʼan i bautismo rukʼ jaʼ pero ri areʼ kubʼan na i bautismo rukʼ espíritu santo».
9 Pa taq riʼ ri qʼij, ri Jesús xel lo pa Nazaret re Galilea y xbʼan u bautismo rumal ri Juan pa ri Jordán.
10 Are taq chiʼ xel lo chuxeʼ ri jaʼ, xril ri kaj xjaqatajik y ri espíritu xqaj lo puwiʼ junam rukʼ jun palomax.
11 Y pa ri kaj xtataj jun chʼabʼal ri kubʼij: «At ri at loqʼalaj Nukʼojol. Qas kʼu katqaj chnuwach».*
12 Aninaq kʼut, ri u espíritu ri Dios xubʼan che chi xbʼe pa ri desierto.
13 Xkʼojiʼ 40 qʼij pa ri desierto, xbʼan kʼu tentar chilaʼ rumal ri Itzel. Chkixoʼl juyubʼal taq awaj kʼo wi, pero kilix kumal ri ángeles.
14 Tekʼuriʼ are chiʼ chapom chi bʼi ri Juan, xbʼe ri Jesús pa Galilea che utzijoxik ri utz taq noticias petinaq rukʼ ri Dios.
15 Kubʼij kʼut: «Ya xtzʼaqat ri tiempo chʼikom chik y naqaj chi kʼo wi ri Uqʼatbʼal tzij ri Dios.* Chibʼanaʼ arrepentir iwibʼ che ri imak y chikubʼsaj ikʼuʼx chrij ri utz taq noticias».
16 Are taq chiʼ ri Jesús tajin kbʼin chuchiʼ ri lago re Galilea, xril apan ri Simón rachiʼl ri Andrés ri rachalal tajin kkikʼaq ri kikʼat pa ri jaʼ, rumal che e chapal taq kar.
17 Ri Jesús xubʼij chke: «Chixteren chwij, kixintijoj kʼu na che kitzukuxik winaq junam rukʼ ri kibʼan che kitzukuxik kar».
18 Ri e areʼ aninaq xkiya kan ri kikʼat y xeteriʼ bʼi chrij.
19 Are taq chiʼ bʼinaq chi apan jubʼiqʼ* ri Jesús xeril ri Santiago y ri Juan ri kachalal kibʼ, e ukʼojol ri Zebedeo, tajin kkikʼojoj ri kikʼat re chapbʼal kar pa ri alaj ki barco,
20 aninaq kʼut xeʼusikʼij bʼik. Ri e areʼ xkiya kan ri Zebedeo ri kitat pa ri alaj barco kukʼ ri e rajchakibʼ. Xeteriʼ kʼu bʼi chrij ri Jesús.
21 Xeʼok bʼi* pa Capernaúm.
Are chiʼ xumaj bʼi ri qʼij sábado, ri Jesús xok bʼi pa ri sinagoga y xumaj kitijoxik ri winaq.
22 Sibʼalaj kʼu xkimay ri winaq ri xubʼan ri Jesús che kitijoxik, rumal che xeʼutijoj rukʼ ri taqanik yaʼom pa uqʼabʼ rumal ri Dios, junam ta kukʼ ri escribas.
23 Qas pa riʼ ri hora, kʼo jun achi pa ri ki sinagoga ri okinaq jun itzel* espíritu che, xuraq uchiʼ y xubʼij:
24 «¿Jas awe chqe, Jesús aj Nazaret? ¿La xa at petinaq che usachik qawach? Qas wetaʼm at jachinoq: ¡ri Chʼajchʼoj* rajchak ri Dios!».
25 Pero ri Jesús xuyaj ri demonio y xubʼij che: «¡Chatzʼapij upachiʼ y chatel bʼi che ri achi!».
26 Y are chiʼ ri itzel espíritu ubʼaqʼatiloʼm* chi kan ri achi y ko uraqaqem chi uchiʼ, xel bʼi che.
27 E juntir sibʼalaj xemayinik rumal riʼ xkimaj utzijobʼexik chkiwach ri xbʼantajik. Kkibʼilaʼ kʼut: «¿Jas kʼu uwach laʼ leʼ? ¡Jun kʼakʼ tijonik bʼaʼ laʼ! Ktaqan pa kiwiʼ ri itzel taq espíritus, y ri e areʼ keniman che».
28 Rumal kʼu riʼ aninaq xel utzijol ri Jesús, xtataj pa ronojel taq ri lugar y pa taq ri tinamit re Galilea.
29 Tekʼuriʼ xeʼel bʼi pa ri sinagoga, e rachiʼl bʼi ri Santiago y ri Juan, xebʼe pa ri kachoch ri Simón y ri Andrés.
30 Xekiriqaʼ kʼu ri unan ri rixoqil ri Simón qajinaq cho usok rumal che kʼo qʼaqʼ chrij, aninaq kʼu xbʼix che ri Jesús.
31 Ri areʼ xqebʼ rukʼ, xuchap che ri uqʼabʼ y xuwalijisaj. Xel kʼu bʼi ri qʼaqʼ chrij y xumaj kilixik.
32 Ri e winaq xkimaj lo ukʼamik e juntir ri e yawabʼ y ri okinaq demonios chke are chiʼ qajinaq chi bʼi ri qʼij, rokbʼal aqʼabʼ.
33 E juntir ri winaq re ri tinamit kimulim kibʼ cho ri uchiʼ ri ja.
34 Rumal kʼu riʼ ri Jesús xeʼukunaj e kʼi winaq ri kʼo jalajoj uwach taq yabʼil chke y xeresaj bʼi kʼi demonios, pero xuya ta wi bʼe* chke ri demonios kechʼawik rumal che ketaʼm chik che ri areʼ are ri Cristo.
35 Sibʼalaj aqʼabʼ are taq chiʼ kʼa qʼequʼm na,* xwalijik y xel bʼik; xbʼe pa jun lugar ktzʼinowik y xumaj ubʼanik u oración chilaʼ.
36 Pero ri Simón y ri e kʼo rukʼ xeʼel bʼik, xexuliʼk xepaqiʼ che utzukuxik pa ronojel taq lugar,
37 y are chiʼ xkiriqo xkibʼij che: «E juntir kexuliʼk kepaqiʼ che atzukuxik».
38 Pero ri areʼ xubʼij chke: «Jo pa jun chi lugar pa taq ri e tinamit ri e kʼo naqaj, rech xuqujeʼ kinbʼan predicar chilaʼ, rumal waʼ in petinaq».
39 Rumal riʼ ri Jesús xbʼe pa ronojel Galilea, xubʼan predicar pa taq ri ki sinagogas y xeresaj ri demonios.
40 Xqebʼ kʼu jun achi rukʼ ri kʼo lepra che, xxukiʼ chuwach xutaʼ toqʼobʼ* che, xubʼij: «In wetaʼm chi katkowin che nukunaxik* we kawaj».
41 Sibʼalaj xopan pa ranimaʼ ri Jesús rumal riʼ xuyuq apan ri uqʼabʼ che, xuchapo y xubʼij: «Kwaj. Chatkunatajoq».
42 Aninaq kʼu xel bʼi ri lepra chrij ri achi y xkunatajik.
43 Xutaq kʼu bʼi ri Jesús ri achi y ko xubʼij bʼi che:
44 «Kʼo mabʼij wi. Xaneʼ jat, chakʼutuʼ awibʼ chuwach ri sacerdote y chakʼamaʼ bʼi ri jastaq ri xtaqan wi kan ri Moisés rumal che at saq chik, rech katkilo chi at kunatajinaq chik».
45 Pero are chiʼ bʼenaq chi ri achi, xumaj ubʼixik ri xbʼantajik y xresaj utzijol pa ronojel taq lugar. Rumal riʼ, ri Jesús kkowin ta chik kok chisaqil pa nijun chke taq ri tinamit. Xa chrij taq ri tinamit kkʼojiʼ wi, pa taq lugares naj kʼo wi, pero ri winaq re ronojel taq lugar kepe wi na che rilik.
Notas
^ Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «ujeqik».
^ O «ri evangelio».
^ Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «su».
^ Chawilaʼ ri diccionario.
^ O «ri kkʼamow bʼi ri nutzij».
^ Chawilaʼ ri tema A5.
^ Pa ri idioma griego, «ri kubʼan bautismo».
^ Chawilaʼ ri diccionario.
^ O «keʼunim bʼiʼ».
^ Jun alaj chikop junam rukʼ ri lol.
^ O «u sandalias».
^ Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «Kʼo nutoqʼobʼ awukʼ».
^ O «ri u Reino ri Dios». Chawilaʼ ri diccionario.
^ Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «sqeʼn».
^ Ri Jesús y e jujun chke ri u discípulos.
^ Pa ri idioma griego, «tzʼil».
^ O «ri Santo».
^ Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «ubʼalkatim».
^ Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «xuya ta alaj».
^ Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «kʼa kmuqmut na».
^ Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «utzil».
^ Pa ri idioma griego, «nuchʼajchʼobʼexik».