Išsaugok krikščionišką savimonę

„Jūs mano liudytojai, — tai Viešpaties žodis.“ (IZAIJO 43:10)

1. Kokius žmones Jehova patraukia prie savęs?

KARALYSTĖS salėje gerai apsidairyk aplinkui. Kokius žmones matai šiuose garbinimo namuose? Galbūt rimtus jaunuolius, dėmesingai besiklausančius Šventojo Rašto išminties. (Psalmyno 148:12, 13) Tikriausiai ir šeimų galvas, kurie stengiasi įtikti Dievui, nors gyvena šeimas žlugdančiame pasaulyje. Pažvelgi į pagyvenusius, atsidavusius Jehovai, kad ir kaip spaustų senatvės vargai. (Patarlių 16:31) Visi jie karštai myli Jehovą. O jis mielai palaiko ryšį su savo tarnais. „Niekas negali ateiti pas mane, — tvirtino Dievo Sūnus, — jei mane pasiuntęs Tėvas jo nepatraukia.“ (Jono 6:37, 44, 65)

2, 3. Kodėl gali būti sunku išsaugoti krikščionišką savimonę tvirtą?

² Argi ne džiugu priklausyti miniai žmonių, kuriems Jehova palankus ir pritaria? Bet išsaugoti tvirtą krikščionišką savimonę šiais „sunkiais laikais“ nėra paprasta. (2 Timotiejui 3:1) Tai ypač nelengva jaunuoliams, išaugusiems liudytojų šeimoje. „Nors lankiau krikščionių sueigas, — pasakojo vienas vaikinas, — neturėjau aiškių  dvasinių siekių ir, tiesą sakant, jokio troškimo tarnauti Jehovai.“

³ O tuos, kurie labai nori tarnauti Jehovai, galbūt blaško bendraamžių spaudimas, pasaulio įtaka, nuodėmingi polinkiai. Taip slegiami galime pamažu prarasti krikščionišką savimonę. Pavyzdžiui, pasaulyje daug kas mano, jog Biblijoje nurodytos moralinės normos paseno ir šiandien nebetinka. (1 Petro 4:4) Kitiems atrodo, jog nesvarbu, ar garbini Dievą taip, kaip jis pats nustatė. (Jono 4:24) Laiške efeziečiams Paulius rašo, kad pasauliui būdinga tam tikra dvasia, arba vyraujantis požiūris. (Efeziečiams 2:2) Tos dvasios veikiami žmonės perima Jehovos nepažįstančios visuomenės mąstyseną.

4. Kaip Jėzus pabrėžė, jog mums būtina išsaugoti aiškią krikščionišką savimonę?

⁴ Tačiau mums, pasiaukojusiems Jehovos tarnams — jauniems ir seniems, — aišku, kad būtų tikra nelaimė, jei prarastume krikščionišką savimonę. Sveikas požiūris į savo krikščioniškumą paremtas vien Jehovos normomis — elgesiu, kurio jis tikisi iš mūsų. Juk mes sukurti panašūs į Dievą. (Pradžios 1:26; Michėjo 6:8) Aiškią krikščionišką savimonę Biblija prilygina viršutiniams rūbams. Kalbėdamas apie šiuos laikus, Jėzus perspėjo: „Štai aš ateinu kaip vagis. Palaimintas, kas budi ir sergi savo drabužius, kad netektų vaikščioti nuogam ir žmonės nepamatytų jo gėdos!“ * (Apreiškimo 16:15) Negi norėtume apsinuoginti — prarasti savo krikščioniškas savybes, nebesilaikyti Dievo nustatytų elgesio normų ir leisti Šėtono pasauliui įsprausti į savo rėmus? Jeigu taip atsitiktų, drabužių, apie kuriuos kalbėjo Jėzus, nebetektume. Tai būtų apgailėtina ir gėdinga.

5, 6. Kodėl itin svarbus dvasinis stabilumas?

⁵ Tvirta krikščioniška savimonė nulemia žmogaus tikslus. Kaip? Jeigu Jehovos garbintojas praranda aiškią sampratą, kas esąs, pradeda blaškytis, nebežino, kur eiti ir ko siekti. Biblija ne sykį įspėja saugotis tokio neryžtingumo. „Abejojantis žmogus, — perspėja Jėzaus mokinys Jokūbas, — panašus į jūros bangas, varinėjamas ir blaškomas vėjo. Toksai žmogus tegul nemano ką nors gausiąs iš Viešpaties — toks dvilypis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus.“ (Jokūbo 1:6-8; Efeziečiams 4:14; Hebrajams 13:9)

⁶ Tad kaip išsaugoti krikščionišką savimonę? Kas padėtų dar aiškiau įsisąmoninti, kokia didelė garbė būti Aukščiausiojo šlovintojais? Apmąstyk tolesnius patarimus.

 Įtvirtink krikščionišką savimonę

7. Kodėl reikia melsti Jehovą ištirti mus?

⁷ Nuolat stiprink savo santykius su Jehova. Didžiausia krikščionio vertybė — ryšys su Dievu. (Psalmyno 25:14; Patarlių 3:32) Jei imame abejoti savo krikščioniškumu, tuoj pat patikrinkime, kiek šis ryšys tvirtas bei glaudus. Ne veltui psalmininkas meldė: „Tirk mane, Viešpatie, ir bandyk, išbandyk mano norus ir mintis.“ (Psalmyno 26:2) Kodėl tai svarbu? Todėl kad patikimai įvertinti savo slapčiausių motyvų ir polinkių patys nesugebame. Tik Jehova permato mūsų vidų — paskatas, mintis, jausmus. (Jeremijo 17:9, 10)

8. a) Kuo mums naudinga būti Jehovos mėginamiems? b) Kas tau padeda daryti pažangą?

⁸ Melsdami, kad Jehova mus ištirtų, prašomės išmėginami. Jis gali leisti susiklostyti tokioms aplinkybėms, kad atsiskleistų tikrieji mūsų motyvai bei širdies nuostata. (Hebrajams 4:12, 13; Jokūbo 1:22-25) Nevenkime tokių mėginimų, nes tai proga parodyti tvirtą ištikimybę Jehovai. Jie paliudija, ar esame „tobuli, subrendę ir nieko nestokojantys“. (Jokūbo 1:2-4) Mėginimai stiprina mūsų dvasingumą. (Efeziečiams 4:22-24)

9. Kodėl būtina pačiam įsitikinti, kad Biblija moko tiesos?

⁹ Įsitikink, kad Biblija moko tiesos. Mūsų, kaip Jehovos tarnų, savimonė gali susilpnėti, jeigu nebus tvirtai pagrįsta Šventojo Rašto žiniomis. (Filipiečiams 1:9, 10) Kiekvienas krikščionis — jaunas ir senas — savo paties džiaugsmui turi būti tikras, kad tai, kuo tiki, yra Biblijos tiesa. Paulius bendratikius skatino: „Visa ištirkite ir, kas gera, palaikykite!“ (1 Tesalonikiečiams 5:21) Jauni dievobaimingų šeimų krikščionys turi suvokti, jog tikėjimas negali būti tvirtas vien dėl to, kad tėvai yra tikintys. Saliamono tėvas Dovydas ragino jį patį ‘pažinti savo tėvo Dievą ir tarnauti jam visa širdimi’. (1 Metraščių 28:9, kursyvas mūsų) Jaunajam Saliamonui nepakako vien stebėti, kaip jo tėvas ugdosi tikėjimą Jehova. Jis privalėjo pats pažinti Dievą ir taip darė. Saliamonas Jehovos prašė: „Suteik man išminties ir žinojimo, kaip vesti šią tautą.“ (2 Metraščių 1:10)

10. Kodėl tinka nuoširdžiai domėtis turint teisingą paskatą?

¹⁰ Tvirtas tikėjimas remiasi žiniomis. „Tikėjimas — iš klausymo“, — tvirtino Paulius. (Romiečiams 10:17) Ką jis turėjo omenyje? Ogi tai, kad sotindamiesi Dievo Žodžiu, stipriname tikėjimą ir pasitikėjimą Jehova, jo pažadais bei organizacija. Nuoširdžiai teiraudamiesi ko nors iš Biblijos, gausime svarius atsakymus. Romiečiams 12:2 užrašytas puikus Pauliaus patarimas stengtis ‘suvokti Dievo valią — kas gera, tinkama ir tobula’. Kaip tai pasiekti? Įgyjant „tikslų tiesos pažinimą“. (Titui 1:1; NW) Jehovos dvasia padeda mums perprasti net sudėtingus dalykus. (1 Korintiečiams 2:11, 12) Melskime Dievą pagalbos, kai sunku ką nors suvokti. (Psalmyno 119:10, 11, 27) Jehova nori, kad suprastume jo Žodį, juo tikėtume ir jo laikytumės. Dievui patinka, kai mums iš teisingų paskatų kyla klausimų.

Būk pasiryžęs įtikti Dievui

11. a) Dėl kokio natūralaus troškimo galime pakliūti į spąstus? b) Kaip įgyti drąsos atlaikyti bendraamžių spaudimą?

¹¹ Stenkis įtikti Dievui, o ne žmogui. Iš draugijų, kurioms priklausome, paprastai galima spręsti, kas patys esame. Visi norime turėti bičiulių; mums džiugu, kai  jaučiamės kam nors reikalingi. Paauglystėje ir vėliau bendraamžių įtaka bei troškimas elgtis kaip kiti gali būti labai stiprūs. Tačiau draugams ir bendraamžiams ne visuomet rūpi mūsų gerovė. Kartais jie tik nori, kad prisidėtume prie jų piktų darbų. (Patarlių 1:11-19) Jei kuris nors krikščionis pasiduoda blogai įtakai, dažniausiai mėgina nuslėpti savo įsitikinimus. (Psalmyno 26:4) „Neperimkite aplinkinio pasaulio elgsenos“, — perspėjo apaštalas Paulius. (Romiečiams 12:2, išversta iš The Jerusalem Bible) Jehova suteikia vidinės galios atlaikyti spaudimą elgtis kaip pasaulis. (Hebrajams 13:6)

12. Koks principas ir koks pavyzdys gali padėti būti tvirtiems, kai išmėginamas mūsų pasitikėjimas Dievu?

¹² Jei matome, jog kieno nors įtaka kenkia mūsų krikščioniškai pasaulėžiūrai, nepamirškime, kad ištikimybė Dievui kur kas svarbiau už visuomenės nuomonę arba daugumos balsą. Nurodymas iš Išėjimo 23:2 turi būti mums patikimas principas: „Neseksi daugumos pavyzdžiu kaip dingstimi, darydamas pikta.“ Kai dauguma tautiečių suabejojo Jehovos gebėjimu tesėti pažadus, Kalebas ryžtingai atsisakė juos palaikyti. Jis nedvejojo Dievo pažadais, todėl buvo dosniai apdovanotas už tokią savo poziciją. (Skaičių 13:30; Jozuės 14:6-11) Ar tu irgi šaliniesi populiarių pažiūrų, keliančių grėsmę tavo santykiams su Dievu?

13. Kodėl išmintinga parodyti, kad esi krikščionis?

¹³ Tegu visi žino, jog esi krikščionis. Principas, kad geriausia gynyba yra puolimas, tinka sergstint savo krikščioniškumą. Ezros laikais ištikimi izraelitai, kuriems priešininkai kliudė vykdyti Jehovos valią, pasakė: „Mes esame dangaus ir žemės Dievo tarnai.“ (Ezros 5:11) Jeigu būsime paveikti mums nepalankių žmonių požiūrio bei kritikos, gali sukaustyti baimė. Noras kiekvienam įtikti susilpnins mūsų ryžtą. Tad nebūk baimingas. Geriausia visada atvirai parodyti kitiems, kad esi Jehovos liudytojas. Pagarbiai, bet tvirtai paaiškink, kokios yra tavo krikščioniškos vertybės, įsitikinimai, pažiūros. Tegu visi žino, jog tu nusistatęs laikytis aukštų Jehovos įstatų. Turi būti aišku, kad nesiderėsi dėl krikščioniško dorumo. Pasakyk, kad didžiuojiesi savo moralinėmis normomis. (Psalmyno 64:11 [64:10, Brb]) Tvirta krikščioniška pozicija tave stiprins, apsaugos ir net paskatins kitus daugiau sužinoti apie Jehovą ir jo tautą.

14. Ar verta nusiminti, jeigu kas nors šaiposi arba prieštarauja? Paaiškink.

¹⁴ Kai kas, be abejo, šaipysis iš tavęs arba prieštaraus. (Judo 18) Jeigu kas nors nelinkęs  mielai išklausyti, kokias vertybes brangini, nenusimink. (Ezechielio 3:7, 8) Kad ir kaip ryžtingai būtum nusiteikęs, nieko neįrodysi žmonėms, kuriems įrodymų nereikia. Prisimink, kaip buvo su faraonu — nei bausmės, nei stebuklai, nei jo paties pirmagimio mirtis neįtikino, kad Mozė kalbėjo Jehovos vardu. Todėl nesiduok nugalimas baimės. Ją padės įveikti pasikliovimas ir tikėjimas Dievu. (Patarlių 3:5, 6; 29:25)

Mokykis iš praeities, kurkis ateitį

15, 16. a) Kas yra mūsų dvasinis paveldas? b) Kuo krikščionims naudinga apmąstyti savo dvasinį paveldą pasitelkus Dievo Žodį?

¹⁵ Brangink dvasinį paveldą. Pasitelkus Dievo Žodį krikščionims naudinga apmąstyti savo turtingą dvasinį paveldą. Šis paveldas — Jehovos Žodžio tiesa, amžinojo gyvenimo viltis, garbė atstovauti Dievui, tai yra būti gerosios naujienos skelbėjais. Ar įžvelgi, koks gali būti tavo įnašas minioje žmonių, liudytojų, kuriems suteikta garbė dirbti gyvybes gelbstintį Karalystės skelbimo darbą? Nepamiršk, jog pats Jehova patvirtina: „Jūs mano liudytojai.“ (Izaijo 43:10)

¹⁶ Verta pamąstyti: kiek pats branginu dvasinį paveldą? Ar vykdyti Dievo valią man svarbiau už viską? Ar dėkingumas už  tai, ką turiu, toks stiprus, kad pajėgiu pasipriešinti bet kokiai pagundai, dėl kurios prarasčiau dvasinį paveldą? Turėdami šį dvasinį turtą, galime jaustis visiškai saugūs ir tai įmanoma tik Jehovos organizacijoje. (Psalmyno 91:1, 2) Apžvelgdami svarbiausius šių laikų Aukščiausiojo tarnų istorijos įvykius, suprasime, kad joks žmogus, ničniekas neįveiks Jehovos tautos. (Izaijo 54:17; Jeremijo 1:19)

17 . Kas dar svarbiau nei vien pasikliauti savo dvasiniu paveldu?

¹⁷ Tiesa, negalime stiprybės semtis vien iš savo dvasinio paveldo. Kiekvienam būtina puoselėti artimus santykius su Dievu. Paulius daug darbavosi ugdydamas Filipų krikščionių tikėjimą; vėliau jiems rašė: „Taigi, mano mylimieji, kaip visuomet klausydavote manęs, kai būdavau tarp jūsų, o dar labiau dabar, man su jumis nesant, taip darbuokitės savo išganymui su baime ir drebėdami.“ (Filipiečiams 2:12) Niekas, išskyrus Dievą, negali išgelbėti.

18. Kaip mūsų krikščionišką savimonę stiprina teokratinė veikla?

¹⁸ Atsidėk krikščioniškai veiklai. Gerai žinoma, kad darbas formuoja asmenybę. Šiandien krikščionys įpareigoti dirbti itin svarbų darbą — skelbti gerąją naujieną apie Dievo įsteigtą Karalystę. Paulius tvirtino: „Būdamas pagonių apaštalas, aš stengiuosi išgarsinti savo tarnystę.“ (Romiečiams 11:13) Skelbimo darbas atskiria mus nuo pasaulio ir ugdo mūsų krikščioniškumą. Atsidėdami ir kitokiai teokratinei veiklai, pavyzdžiui, lankydami krikščionių sueigas, statydami Dievo garbinimui skirtus statinius, padėdami stokojantiems ir panašiai, stipriname krikščionišką savimonę. (Galatams 6:9, 10; Hebrajams 10:23, 24)

Krikščioniškas gyvenimas teikia laimę

19, 20. a) Kokį pats jauti džiaugsmą būdamas krikščionis? b) Kas lemia mūsų tikrąją vertę?

¹⁹ Susimąstyk bent trumpam, kiek daug džiaugsmo patiriame būdami tikrieji krikščionys. Džiaugiamės asmenišku Jehovos dėmesiu. Pranašas Malachijas pasakė: „Taip bijantieji Viešpaties kalbėjo vienas kitam. Viešpats atkreipė dėmesį ir išgirdo. Jo akivaizdoje užrašyti atminimo knygoje tie, kurie bijojo Viešpaties ir pasitikėjo jo vardu.“ (Malachijo 3:16) Dievas į mus žiūri kaip į savo draugus. (Jokūbo 2:23) Mūsų gyvenimas puikus tuo, kad yra tikslingas, prasmingas, kupinas gerų bei vaisingų siekių. Be to, džiaugiamės amžinybės viltimi. (Psalmyno 37:9)

²⁰ Nepamiršk, jog teisingai tave įvertins ne žmonės, o Dievas. Kiti sprendžia apie mus pagal abejotinas savo pačių normas. Bet tikrasis mūsų vertės matas yra Dievo meilė ir rūpinimasis — mes priklausome jam. (Mato 10:29-31) Sykiu ir mūsų pačių meilė Dievui geriausiai padeda suvokti, kas esame, ir nurodyti teisingą gyvenimo kryptį. „Kas myli Dievą, tas yra jo pažintas.“ (1 Korintiečiams 8:3)

[Išnaša]

Ar atsimeni?

• Kodėl krikščionims būtina išsaugoti dvasinę savimonę?

• Kas padeda ugdytis tvirtą krikščionišką savimonę?

• Kai reikia nutarti, kam įtikti, kas padeda teisingai apsispręsti?

• Kaip tvirta krikščioniška savimonė lemia mūsų ateitį?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 21 puslapyje]

Krikščionišką savimonę stipriname atsidėdami teokratinei veiklai