Psalmynas 26:1–12

  • Žmogus, einantis dorumo keliu

    • „Ištirk mane, Jehova“ (2)

    • Su bloga draugija – ne pakeliui (4, 5)

    • „Aplink tavo aukurą, Jehova, žengsiu“ (6)

Dovydo. 26  Išteisinki mane, Jehova, nes einu dorumo keliu.+ Nedvejodamas aš pasitikiu Jehova.+  2  Ištirk mane, Jehova, išbandyk,išgrynink mano širdį, mano slapčiausias mintis*.+  3  Ištikimoji tavo meilė man nuolat prieš akis,tiesa tavąja aš gyvenu.+  4  Su klastūnais nesibičiuliauju*,+šalinuosi apsimetėlių*,  5  piktadarių draugijos bodžiuosi,+su nedorėliais nesusidedu*.+  6  Plausiuosi rankas savo nekaltumeir aplink tavo aukurą, Jehova, žengsiu –  7  garsiai skelbsiu padėką,+visus nuostabius tavo darbus apsakysiu.  8  Jehova, mieli man Namai, kuriuose gyveni,+miela man tavo šlovės buveinė.+  9  Nepražudyk manęs drauge su nusidėjėliais,+mano gyvasties – drauge su smurtautojais*, 10  kurių rankos daro begėdystes,kurių dešinė pilna kyšių. 11  O aš eisiu dorumo keliu. Gelbėk* mane ir būk man maloningas. 12  Mano koja stovi lygioje vietoje;+dideliame sambūryje šlovinsiu Jehovą.+

Išnašos

Arba „giliausius jausmus“. Pažod. „inkstus“.
Pažod. „nesėdžiu“.
Arba „veidmainių“.
Pažod. „nesėdžiu“.
Arba „su liejančiais kraują“.
Pažod. „Išpirk“.