Titui 1:1–16
1 Paulius, Dievo vergas ir Jėzaus Kristaus apaštalas, išpažįstantis Dievo išrinktųjų tikėjimą ir turintis aiškų supratimą tiesos, neatsiejamos nuo dievotumo
2 ir pagrįstos amžino gyvenimo viltimi.+ Tą gyvenimą prieš daugelį amžių pažadėjo negalintis meluoti Dievas.+
3 Dievas, mūsų Gelbėtojas, atėjus metui apreiškė savo žodį, patikėdamas jį man ir paskirdamas jį skelbti.+
4 Aš, Paulius, rašau Titui, tikram savo vaikui ir tikėjimo broliui.
Malonė tau ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir nuo mūsų Gelbėtojo Kristaus Jėzaus.
5 Aš palikau tave Kretoje, kad sutvarkytum, kas negerai, ir pagal nurodymus, kuriuos tau daviau, kiekviename mieste paskirtum vyresniuosius.
6 Vyresniuoju gali paskirti tą, kuris yra be priekaišto, vienos žmonos vyras, turi tikinčius vaikus, kurie nėra kaltinami pasileidimu ar maištingi.+
7 Juk prižiūrėtojas, kaip Dievo paskirtas prievaizdas, turi būti nepeiktinas, ne savavalis,+ ne karštakošis,+ ne girtuoklis, ne smurtautojas, neturi godžiai siekti pelno.
8 Jis turi būti svetingas,+ mylintis, kas gera, sveikai mąstantis,+ teisingas, ištikimas,+ susivaldantis.+
9 Jis turi būti geras mokytojas, savo mokymą grindžiantis patikimuoju žodžiu,+ kad sveiku mokymu+ sugebėtų ir padrąsinti*, ir priešgyniautojus sudrausminti.+
10 Mat yra daug maištautojų, tuščiažodžiautojų ir apgavikų, ypač iš apipjaustymo šalininkų.+
11 Juos būtina užčiaupti, nes jie siekdami pasipelnyti griauna ištisų šeimynų tikėjimą ir moko, ko neturėtų mokyti.
12 Vienas iš jų, jų pačių pranašas, yra pasakęs: „Kretiečiai – amžini melagiai, pikti žvėrys, tingūs rajūnai.“
13 Šie žodžiai teisingi. Dėl to griežtai juos drausmink, kad būtų tvirto* tikėjimo,
14 nekreiptų dėmesio į žydų pasakas ir žmonių, nusigręžusių nuo tiesos, nurodinėjimus.
15 Tyriems viskas tyra,+ o susiteršusiems ir netikintiems nėra nieko tyra – jų ir protas suterštas, ir sąžinė nešvari.+
16 Jie skelbiasi pažįstą Dievą, bet savo darbais parodo, kad jo išsižada.+ Jie pasibjaurėtini, neklusnūs, netikę jokiam geram darbui.
