Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kiek brangi jūsų gyvybė?

Kiek brangi jūsų gyvybė?

Kiek brangi jūsų gyvybė?

EUROPOJE per Pirmąjį pasaulinį karą buvo paaukota tūkstančiai žmonių gyvybių. O štai tuo metu Antarktidoje didžiausiomis pastangomis gyvybes buvo stengiamasi išgelbėti. Anglų-airių kilmės tyrinėtojas Ernestas Šakltonas su įgula pateko į nelaimę: jų laivas Endurance (Ištvermė) sugniuždytas ledų nuskendo. Šakltonas sugebėjo išvesti bendrakeleivius į saugią vietą — Dramblio salą Pietų Atlante. Bet jiems tebegrėsė baisus pavojus.

Šakltonas suprato, jog vienintelė viltis išgyventi — nuplaukti iki banginių stoties Pietų Georgijos saloje ir ten prašyti pagalbos. Tačiau sala buvo už 1100 kilometrų, o jis turėjo tik vieną 7 metrų gelbėjimosi valtį. Šitokia padėtis nieko gero nežadėjo.

Vis dėlto 1916 metų gegužės 10-ąją, po 17 varginančių dienų, mokslininkas su keliais įgulos nariais atplaukė į minėtą salą, bet siaučianti audra privertė išsilaipinti kitoje jos pusėje. Iki tikslo dar reikėjo nueiti apie 30 kilometrų nepažymėtais žemėlapyje sniegingais kalnais. Nors spaudė šaltis ir kopti teko be specialių priemonių, banginių stotį jie pasiekė. Galiausiai Šakltonas išgelbėjo ir likusius draugus. Kodėl šis vyras taip stengėsi? Kaip rašo biografas Rolandas Hantfordas, „jo tikslas buvo neleisti žūti nė vienam savo įgulos nariui“.

„Nė viena nedrįsta neateiti!“

Kas padėjo tiems Šakltono draugams nepulti į neviltį ir susispietusiems laukti tematant „plikas nepereinamas uolas bei ledą, dengiantį trisdešimties kilometrų ilgio salą“? Pasitikėjimas, kad jų vadovas laikysis pažado juos išgelbėti.

Žmonijos padėtis šiandien — kaip tų vyrų, pasilikusių laukti Dramblio saloje. Daugelis gyvena pasibaisėtinomis sąlygomis ir vos suduria galą su galu. Tačiau jie gali visiškai pasitikėti, kad ‘kenčiantįjį Dievas išgelbės’ iš nelaimių ir priespaudos. (Jobo 36:15) Jam brangi kiekvieno gyvybė. „Šaukis manęs vargo dieną, — sako Kūrėjas, Jehova Dievas, — išgelbėsiu tave.“ (Psalmyno 50:15)

Ar sunku patikėti, kad jūs, būdamas vienas iš kelių milijardų, esate Kūrėjui brangus? Pagalvokite, ką pranašas Izaijas rašė apie milijardus žvaigždžių, spindinčių begalėje visatos galaktikų: „Pakelkite akis ir pasižiūrėkite į aukštybes! Kas jas sukūrė? Tas, kuris atveda jų pulkus, suskaičiuoja ir šaukia kiekvieną jų vardu. Dėl jo didžios galybės ir beribės jėgos nė viena nedrįsta neateiti!“ (Izaijo 40:26, kursyvas mūsų)

Ar suprantate, ką tai reiškia? Paukščių Tako galaktiką, kurios dalis yra mūsų Saulės sistema, sudaro mažiausiai 100 milijardų žvaigždžių. O kiek yra kitų galaktikų? Niekas tiksliai nežino, bet, kai kurių teigimu, apie 125 milijardus. Taigi žvaigždžių skaičius išties stulbinamas! Nepaisant to, kaip rašoma Biblijoje, Kūrėjas žino kiekvienos vardą.

„Jūsų net visi galvos plaukai suskaityti“

„Tačiau, — gali paprieštarauti kas nors, — vien žinoti milijardų žvaigždžių ar žmonių vardus nebūtinai reiškia kiekvienu iš jų rūpintis.“ Talpios atminties kompiuteryje galima įrašyti daugybę vardų, bet niekam neateis į galvą, kad kompiuteriui tie asmenys rūpi. O pasak Biblijos, Jehova Dievas ne tik atsimena milijardų vardus; jis rūpinasi kiekvienu žmogumi. „Paveskite jam visus savo rūpesčius, — rašė apaštalas Petras, — nes jis jumis rūpinasi.“ (1 Petro 5:7)

Jėzus Kristus kalbėjo: „Argi ne du žvirbliai parduodami už skatiką? Ir vis dėlto nė vienas jų nekrinta žemėn be jūsų Tėvo valios. O jūsų net visi galvos plaukai suskaityti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių.“ (Mato 10:29-31) Atkreipkite dėmesį: Jėzus nesakė, kad Dievas tik žino, kas atsitinka žvirbliams ir žmonėms. Jis pasakė: „Jūs vertesni už daugybę žvirblių.“ Kodėl vertesni? Nes sukurti ‘pagal Dievo paveikslą’ — su gebėjimu ugdytis ir rodyti moralines, proto bei dvasines savybes, tokias kaip paties Jehovos. (Pradžios 1:26, 27)

„Protingos veiklos rezultatas“

Nesiduokite suklaidinami tų, kurie neigia Kūrėją. Jų tvirtinimu, esate beasmenės, aklos jėgos produktas, o ne sukurtas ‘pagal Dievo paveikslą’. Taigi niekuo nesiskiriate nuo kitų šios planetos gyvių, pavyzdžiui, žvirblių.

Ar jums tikrai atrodo logiška, kad gyvybė prasidėjo atsitiktinai, veikiant akloms gamtos jėgoms? Pasak molekulinės biologijos specialisto Maiklo Bihio, gyvybę valdantys „stulbinamai sudėtingi biocheminiai procesai“ visiškai paneigia šią mintį. Biochemijos mokslo faktai, Bihio teigimu, neabejotinai veda prie išvados: „gyvybė Žemėje nuo pat pamatų... yra protingos veiklos rezultatas“ (Darwin’s Black Box—The Biochemical Challenge to Evolution).

Kad visos gyvybės formos žemėje yra protingos veiklos vaisius, yra sakoma Biblijoje. Joje nurodomas tos veiklos Šaltinis — Jehova Dievas, visatos Kūrėjas. (Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]; Apreiškimo 4:11)

Nors gyvename pasaulyje, pilname skausmo, kančių, neturime abejoti žemės ir visos gyvybės Kūrėjo bei Autoriaus buvimu. Atsiminkime dvi pagrindines tiesas. Pirma, dabartinė padėtis — ne dėl Dievo kaltės. Antra, jis leidžia tam tęstis dėl svarbių priežasčių. Kaip dažnai rašoma šiame žurnale, Jehova Dievas tik laikinai leido egzistuoti blogiui, kad visiems laikams būtų išspręsti moraliniai klausimai, iškelti žmogui atmetus Jo visavaldystę. * (Pradžios 3:1-7; Pakartoto Įstatymo 32:4, 5; Mokytojo 7:29; 2 Petro 3:8, 9)

„Jis gelbsti beturtį, kuris jo šaukiasi“

Žinoma, net gyvenant sunkiomis sąlygomis gyvybė yra nuostabi dovana. Visomis jėgomis stengiamės ją išsaugoti. O ateitis, pagal Dievo pažadą, bus kitokia. Nebereiks kovoti dėl būvio vargingomis aplinkybėmis, kaip Šakltono įgulai Dramblio saloje. Dievas nori išvaduoti mus iš kančių bei tuštybės, kad ‘pasiektume tikrąjį gyvenimą’, numatytą žmonėms pačioje pradžioje. (1 Timotiejui 6:19)

Dievas tai padarys, nes jam kiekvienas esame brangus. Jis pasirūpino, kad jo Sūnus, Jėzus Kristus taptų išperkamąja auka, galinčia nugalėti nuodėmę, netobulybę ir mirtį, paveldėtą iš protėvių Adomo ir Ievos. (Mato 20:28) Jėzus Kristus pasakė: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, ... turėtų amžinąjį gyvenimą.“ (Jono 3:16)

Ką Dievas padarys dėl tų, kurie dabar kenčia bei yra prislėgti? Apie Dievo Sūnų įkvėptame Žodyje sakoma: „Jis gelbsti beturtį, kuris jo šaukiasi, ir nuskriaustąjį, kuriam nėra kas padeda. Jis rūpinasi vargšais ir beturčiais. Jis gelbės beturčių gyvastį, atpirks jų gyvastį iš priespaudos ir smurto.“ Kodėl? Nes „jo akyse brangus jų kraujas [arba gyvybė]“. (Psalmyno 72:12-14, kursyvas mūsų)

Šimtmečius slegiama nuodėmės bei netobulybės naštos, žmonija dūsauja ir kankinasi. Dievas tai leido tik todėl, kad žino atitaisysiąs bet kokią patirtą žalą. (Romiečiams 8:18-22) Netrukus jis imsis „visų dalykų atnaujinimo“ per Karalystės vyriausybę, vadovaujamą jo Sūnaus, Jėzaus Kristaus. (Apaštalų darbų 3:21; Mato 6:9, 10)

Tai reiškia ir prikėlimą tų, kurie kentėjo ir mirė. Dievas juos saugo savo atmintyje. (Jono 5:28, 29; Apaštalų darbų 24:15) Greit jie vėl turės gyvenimą — ‘apsčiai jo turės’, kai tobuli amžinai gyvens žemės rojuje be skausmo ir kančių. (Jono 10:10; Apreiškimo 21:3-5) Visi žmonės mėgausis gyvenimu, ugdydamiesi puikias savybes bei sugebėjimus, būdingus kūriniams, sukurtiems ‘pagal Dievo paveikslą’.

Ar būsite tarp tų, kurie džiaugsis Jehovos pažadėtu pasauliu? Kiekvienas apsisprendžia pats. Raginame pasinaudoti priemonėmis, per kurias Dievas suteiks minėtas palaimas. Šio žurnalo leidėjai mielai jums padės.

[Išnaša]

^ pstr. 17 Daugiau informacijos šiuo klausimu yra Jehovos liudytojų išleistos knygos Pažinimas, vedantis į amžinąjį gyvenimą 8 skyriuje „Kodėl Dievas leidžia kentėti?

[Iliustracija 4, 5 puslapiuose]

Saloje likę vyrai buvo tikri, kad Šakltonas laikysis pažado juos išgelbėti

[Šaltinio nuoroda]

© CORBIS

[Iliustracija 6 puslapyje]

„Jūs vertesni už daugybę žvirblių“