Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kur eina šis pasaulis?

Kur eina šis pasaulis?

Kur eina šis pasaulis?

KAS mūsų laukia po dešimties, dvidešimties ar trisdešimties metų? Šiame terorizmo amžiuje apie ateitį baisu net pagalvoti. Technika tobulėja neregėtais tempais. Globalizacija glaudžiais ryšiais susiejo daugelį tautų. Ar pasaulio vadovai susivienys ir nuves žmoniją į šviesesnį rytojų? Kai kurių nuomone, taip. Jie viliasi, kad iki 2015-ųjų pavyks politikų pastangomis užkirsti kelią skurdui ir badui, sutramdyti AIDS epidemiją, perpus sumažinti skaičių žmonių, neturinčių švaraus geriamojo vandens bei tinkamų sanitarijos sąlygų. (Skaitykite rėmelį „Optimizmas ir tikrovė“.)

Tačiau dažnai tokios ateities prognozės būna klaidingos. Štai prieš kelis dešimtmečius vienas mokslininkas pareiškė, jog 1984-aisiais ūkininkai ars jūrų dugną povandeniniais traktoriais. Kitas tvirtino, kad iki 1995 metų automobiliai turės specialią kompiuterinę įrangą, padėsiančią išvengti susidūrimų. Dar kitas skelbė, jog iki 2000-ųjų kosmose gyvens ir dirbs apie 50000 žmonių. Žinoma, dabar visa tai pranašavusieji tikriausiai gailisi, kad išvis kalbėjo. Vienas žurnalistas rašė: „Būtent laikas kartais priverčia pasaulio išminčius pasijusti visiškais kvailiais.“

„Žemėlapis“, rodantis mums kelią

Žmonės labai dažnai svarsto apie ateitį, tačiau jų vizijos neretai primena neįgyvendinamas svajones. Kas galėtų pasakyti, kas išties mūsų laukia?

Panagrinėkime pavyzdį. Įsivaizduokite, jog keliaujate autobusu po svečią šalį. Vietovė nepažįstama, tad pradedate nerimauti. „Kurgi aš esu? — galvojate. — Ar autobusas tikrai važiuoja ten, kur reikia? Kiek ilgai dar truks kelionė?“ Patyrinėjęs tikslų žemėlapį bei pro langą stebėdamas kelio ženklus, rasite atsakymus.

Panašioje padėtyje yra daugelis nerimaujančiųjų dėl ateities. „Kur mes einame? — jie svarsto. — Ar tikrai pasieksime visuotinę taiką? Jei taip, kada?“ Šiuo atveju žemėlapis yra Šventasis Raštas — jis gali atsakyti į tuos klausimus. Kruopščiai skaitydami šią knygą bei atidžiai stebėdami, kas vyksta „už lango“, tai yra pasaulyje, sužinosime, kur esame ir kurlink einame. Tačiau iš pradžių pasiaiškinkime, kaip žmonijos bėdos prasidėjo.

Liūdna pradžia

Biblijoje rašoma, kad Dievas sukūrė pirmuosius vyrą ir moterį tobulus ir apgyvendino puikioje vietoje. Adomas su Ieva buvo sukurti gyventi amžinai, ne kokius 70 ar 80 metų. Dievas pasakė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją!“ Jis norėjo, kad Adomas, Ieva bei jų palikuonys išplėstų Rojų po visą žemę (Pradžios 1:28; 2:8, 15, 22).

Tačiau Adomas ir Ieva sukilo prieš Dievą, todėl Rojaus namų neteko. Maža to, pradėjo pamažu, bet negrįžtamai blogėti jų fizinė bei psichinė sveikata. Jiedu kasdien artėjo prie mirties. Kodėl? Todėl, kad nusisukdami nuo Kūrėjo padarė nuodėmę, o „atpildas už nuodėmę — mirtis“ (Romiečiams 6:23).

Galiausiai abudu numirė, bet prieš tai susilaukė sūnų ir dukterų. Ar tie vaikai galėtų įgyvendinti pradinį Dievo sumanymą? Ne, nes iš tėvų paveldėjo netobulumą. Taip iš kartos į kartą nuodėmė bei mirtis užvaldė visus Adomo palikuonis. Mus taip pat. Biblijoje rašoma: „Per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo“ (Romiečiams 3:23; 5:12).

Kur esame laiko tėkmėje

Adomo ir Ievos maištas davė pradžią ilgai ir nemaloniai kelionei, kuri tęsiasi iki šiol. Kaip pasakė vienas Biblijos rašytojas, žmonija „buvo pajungta tuštybei“ (Romiečiams 8:20). Tikrai taikliai apibūdinta mūsų padėtis. Tiesa, tarp Adomo palikuonių buvo genialių mokslininkų, medikų, technikos novatorių. Tačiau nė vienas nepajėgė laiduoti žemei taikos, o žmonėms tobulos sveikatos, — viso, ką buvo numatęs Dievas.

Be to, Adomo ir Ievos maištas paliečia kiekvieną. Kas gi nepatyrė neteisybės, nejautė nusikaltėlių baimės, lėtinės ligos skausmo ar sielvarto mirus artimajam? Kai, rodos, gyvenime jau įsivyrauja ramybė, tuoj pat užgriūna nelaimė. Nors būna ir malonių akimirkų, iš esmės gyvenimas toks, kaip nusakė senovės patriarchas Jobas: „Žmogus [...] gyvena trumpai, bet turi daug vargo“ (Jobo 14:1).

Taigi, turint omenyje, kad esame kilę iš nuodėmingų tėvų, bei apgailėtiną dabartinę padėtį, ateitis atrodo niūri. Tačiau Šventasis Raštas patikina, jog Dievas neleis tokioms sąlygoms tęstis amžiais. Jo pradinis sumanymas bus įgyvendintas (Izaijo 55:10, 11). Kodėl galime neabejoti, kad tai įvyks netrukus?

Pasak Biblijos, dabar gyvename tokiu tarpsniu, kuris pavadintas „paskutinėmis dienomis“ (2 Timotiejui 3:1). Šita frazė nereiškia, kad mūsų Žemės bei visos gyvybės joje laukia pabaiga. Veikiau ji nurodo, jog artinasi pabaiga šios santvarkos, taigi ir visų sąlygų, keliančių mums skausmą (Mato 24:3). Šventajame Rašte išpranašauta, kas vyks paskutinėmis dienomis ir kokie tada bus žmonės. Atkreipkite dėmesį į kai kurias iš tų pranašysčių rėmelyje 8 puslapyje ir pažiūrėkite „pro langą“ — į dabartinį pasaulį. Tyrinėdami savo „žemėlapį“, Bibliją, pamatysime, jog esame labai arti šios santvarkos baigties. O kas toliau?

Kokia bus ateitis?

Iškart po Adomo ir Ievos maišto Dievas ėmė palaipsniui atskleisti žmonėms savo ketinimą įkurti Karalystę, „kuri niekada nebus sunaikinta“ (Danieliaus 2:44). Ši Karalystė, kurios atėjimo daugelis išmokyti prašyti maldoje, dažnai vadinamoje „Tėve mūsų“, suteiks žmonijai didžiulę laimę ir džiaugsmą (Mato 6:9, 10).

Dievo Karalystė nėra kažkas abstraktaus žmogaus širdyje. Tai tikra dangiška valdžia, padarysianti didelių pokyčių. Tik pagalvokite, ką per ją įvykdyti žada Dievas. Biblijoje sakoma, kad pirmiausia jis ruošiasi „sunaikinti tuos, kurie niokoja žemę“ (Apreiškimo 11:18). O ko susilauks paklūstantys Dievui? Kaip rašoma Dievo Žodyje, jis „nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto“ (Apreiškimo 21:4). Koks žmogus galėtų tai padaryti?! Tik Dievas pajėgus viską atkurti taip, kaip buvo sumanęs iš pat pradžių.

Ko reikia, kad galėtume išvysti tai, ką įgyvendins Dievo Karalystė? Jono 17:3 rašoma: „O amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją“ (kursyvas mūsų). Kaip tik to Jehovos liudytojai moko žmones visame pasaulyje. Jie darbuojasi maždaug 230 kraštų, o Biblija pagrįstą literatūrą leidžia daugiau kaip 400 kalbų. Jeigu norėtumėte sužinoti daugiau, susisiekite su vietiniais liudytojais arba parašykite šio žurnalo leidėjams jums tinkamu adresu iš nurodytų 5 puslapyje.

[Anotacija 6 puslapyje]

„Nagi jūs, kurie kalbate: ‘Šiandien arba rytoj mes keliausime į tą ir tą miestą, tenai prabūsime metus, versimės prekyba ir pasipelnysime’, — jūs juk nežinote, kas jūsų rytoj laukia!“ (Jokūbo 4:13, 14).

[Anotacija 6 puslapyje]

Šventajame Rašte žmonijos istorija aprašyta nuo pat pirmojo vyro ir moters sukūrimo. Taip sužinome, kaip viskas prasidėjo. Be to, jame nurodyta, kas mūsų laukia. Bet kad suprastume, ką Biblija mums sako, turime atidžiai it žemėlapį ją tyrinėti.

[Anotacija 7 puslapyje]

„Nuodėmė“ gali reikšti kokį nors smerktiną poelgį arba polinkį į blogį apskritai. Esame iš prigimties nuodėmingi ir tai daro įtakos mūsų elgesiui. „Nėra žemėje nė vieno žmogaus, kuris būtų toks teisus, jog tik gerai elgtųsi ir niekada nenusidėtų“ (Mokytojo 7:20).

[Anotacija 8 puslapyje]

Jeigu kopijuotumėte popieriaus lapą, kuriame yra juodas taškas, jis matytųsi visose kopijose. Kadangi esame Adomo palikuonys, kitaip sakant, jo kopijos, nešiojame nuodėmės žymę. Tokią pačią, kokią turėjo „originalas“ — Adomas.

[Anotacija 8 puslapyje]

Biblijoje rašoma: „Einančiam žmogui nepriklauso net kreipti savo žingsnio“ (Jeremijo 10:23, NW). Tai paaiškina, kodėl žmogui niekaip nesiseka pasaulyje įtvirtinti taikos. Jis nebuvo sukurtas savo nuožiūra be Dievo vadovavimo „kreipti savo žingsnio“.

[Anotacija 9 puslapyje]

Psalmininkas Dievui pasakė: „Tavo žodis — žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui“ (Psalmyno 119:105). Biblija it žibintas padeda žengti išmintingą žingsnį, kai reikia apsispręsti. Ir lyg šviesa nušviečia taką, kad įžiūrėtume, kas žmonijos laukia ateityje.

[Rėmelis 7 puslapyje]

OPTIMIZMAS IR TIKROVĖ

2000-ųjų rugsėjį Jungtinių Tautų narės vienbalsiai nusistatė iki 2015 metų pasiekti keletą tikslų. Štai kai kurie:

perpus sumažinti skaičių alkanaujančių žmonių, taip pat tų, kuriems tenka pragyventi iš mažiau nei vieno JAV dolerio per dieną;

laiduoti, kad visi vaikai baigtų pradinį mokslą;

garantuoti, kad tiek vyrai, tiek moterys turėtų vienodas galimybes įgyti bet kokį norimą išsilavinimą;

dviem trečdaliais sumažinti penkerių metų neturinčių vaikų mirtingumą;

75 procentais sumažinti motinų mirštamumą;

pažaboti ŽIV/AIDS bei kitų pavojingų ligų, pavyzdžiui, maliarijos, plitimą ir pradėti mažinti susirgimų skaičių;

50 procentų sumažinti skaičių žmonių, neturinčių švaraus geriamojo vandens.

Ar įmanoma šiuos tikslus pasiekti? Grupė sveikatos apsaugos specialistų iš viso pasaulio, 2004-aisiais išanalizavusi rezultatus, padarė išvadą, jog nėra ko džiaugtis, nes pasiekti tai, ko tikėtasi, nepavyko. Knygos State of the World 2005 pratarmėje rašoma: „Daugelyje vietų skurdas kliudo pažangai. Ligos, tokios kaip ŽIV/AIDS, plinta ir lyg uždelsto veikimo bombos grasina įvairių šalių visuomenės sveikatai. Per pastaruosius penkerius metus apie 20 milijonų vaikų mirė nuo perduodamų per vandenį ligų, kurių buvo įmanoma išvengti. Šimtai milijonų žmonių ir toliau kasdien kankinasi gyvendami baisiame skurde, antisanitarinėmis sąlygomis ir be švaraus geriamojo vandens.“

[Rėmelis/iliustracijos 8, 9 puslapiuose]

KAI KURIE PASKUTINIŲ DIENŲ POŽYMIAI

Neregėti karai (Mato 24:7; Apreiškimo 6:4).

Badmečiai (Mato 24:7; Apreiškimo 6:5, 6, 8).

Epideminės ligos (Luko 21:11; Apreiškimo 6:8).

Didėja nusikalstamumas (Mato 24:12).

Niokojama Žemė (Apreiškimo 11:18).

Smarkūs žemės drebėjimai (Luko 21:11).

Sunkūs laikai (2 Timotiejui 3:1).

Besaikė meilė pinigams (2 Timotiejui 3:2).

Neklusnumas tėvams (2 Timotiejui 3:2).

Šiltų jausmų šeimoje stoka (2 Timotiejui 3:3).

Didesnė meilė malonumams negu Dievui (2 Timotiejui 3:4).

Nesivaldymas (2 Timotiejui 3:3).

Nepakanta tam, kas gera (2 Timotiejui 3:3).

Gresiančio pavojaus nepaisymas (Mato 24:39, Vl).

Šaipūnų pajuokos, esą nėra įrodymų, kad gyvename paskutinėmis dienomis (2 Petro 3:3, 4).

Dievo Karalystė skelbiama visame pasaulyje (Mato 24:14).

[Šaltinių nuorodos]

© G.M.B. Akash/Panos Pictures

© Paul Lowe/Panos Pictures

[Iliustracija 9 puslapyje]

Jehovos liudytojai yra gerai žinomi kaip gerosios naujienos apie Dievo Karalystę skelbėjai