Klaidingai aiškinama knyga

„Mokymas apie dvejopą žemės sukimąsi — aplink savo ašį ir aplink saulę — yra klaidingas ir visiškai prieštarauja Šventajam Raštui.“ Tokį nutarimą 1616 metais pareiškė Romos katalikų bažnyčios Indekso kongregacija.¹ Ar Biblija iš tikrųjų nesutinka su moksliniais faktais? O gal ji buvo klaidingai aiškinta?

PAŽVELGĘS į dangų pro savo sukurtą naują teleskopą, 1609—1610 metų žiemą Galilėjas Galilėjus pamatė keturis palydovus, besisukančius aplink Jupiterio planetą. Tai, ką jis pamatė, sugriovė vyravusią idėją, kad visi dangaus kūnai sukasi aplink žemę. Prieš tai, 1543 metais, lenkų astronomas Mikalojus Kopernikas buvo aiškinęs, kad planetos sukasi aplink saulę. Galilėjus patvirtino, kad tai yra mokslinė tiesa.

Tačiau katalikų teologų požiūriu tai buvo erezija. Bažnyčia nuo seno manė, kad žemė yra visatos centras.² Toks požiūris susidarė pažodžiui aiškinant Rašto eilutes, kuriose žemė vaizduojama pastatyta ‛ant savo pamatų, nesvyruojanti per amžių amžius’ (Psalmių 103:5). Pašauktas į Romą, Galilėjus stojo priešais Inkviziciją. Žiauriai tardomas jis buvo priverstas išsižadėti savo atradimų ir likusį gyvenimą praleido areštuotas savo namuose.

Praėjus maždaug 350 metų po Galilėjaus mirties, 1992-aisiais, Katalikų bažnyčia galiausiai pripažino, kad vis dėlto jis buvo teisus.³ Tačiau jeigu Galilėjus buvo teisus, gal Biblija neteisi?

Tikrosios Biblijos eilučių prasmės supratimas

Galilėjus tikėjo, kad Biblija teisi. Kai jo moksliniai atradimai prieštaravo įprastam tam tikrų Biblijos eilučių išaiškinimui, jis manė, kad teologai nesuvokia tikrosios tų eilučių prasmės. Šiaip ar taip, „dvi tiesos negali prieštarauti viena kitai“, — rašė jis.⁴ Jis išreiškė mintį, kad tikslūs moksliniai terminai neprieštarauja kasdieniškiems Biblijos žodžiams. Tačiau teologai nesileido įtikinami. Jie reikalavo visus Biblijos žodžius apie žemę suprasti tiesiogiai. Dėl to jie ne tik atmetė Galilėjaus atradimus, bet ir nesuprato tokių Rašto posakių tikrosios prasmės.

Iš tikrųjų sveikas protas mums turėtų pasakyti, jog Biblijos žodžiai „keturi žemės kampai“ nereiškia, kad Biblijos rašytojai manė žemę tikrai esant keturkampę (Apreiškimas 7:1). Biblija buvo parašyta paprastų žmonių kalba, dažnai pavartojant raiškias stilistines priemones. Taigi Biblijos žodžiais, kad žemė turi „keturis kampus“, tvirtą „pamatą“, „ramsčius“ ir „kampinį akmenį“, nėra pateikiamas  mokslinis žemės aprašymas; akivaizdu, kad Biblija kalba metaforiškai, kaip ir mes dažnai darome kasdieninėje kalboje * (Izaijo 51:13, ŠvR; Jobo 38:6).

Savo knygoje Galileo Galilei biografas L. Geimonatas pažymėjo: „Siaurai mąstantys teologai, norėję apriboti mokslą remdamiesi bibliniu samprotavimu, iš tikrųjų tik pasėjo abejones pačia Biblija.“⁵ Taip ir buvo. O iš tiesų mokslą neprotingai varžė ne pati Biblija, o tai, kaip teologai ją aiškino.

Panašiai ir religiniai fundamentalistai šiandien iškreipia Bibliją tvirtindami, kad žemė buvo sukurta per šešias dienas, trukusias po 24 valandas (Pradžios 1:3-31). Toks požiūris nesiderina nei su mokslu, nei su Biblija. Biblijoje, kaip ir šnekamojoje kalboje, žodis „diena“ yra lankstus, galintis reikšti įvairios trukmės laikotarpius. Pradžios 2:4 (Brb red.) visos šešios kūrimo dienos pavadintos viena visuotine „diena“. Hebrajiškas žodis, Biblijoje išverstas žodžiu „diena“, gali reikšti tiesiog „ilgą laikotarpį“.⁶ Taigi tvirtinimas, kad kiekviena kūrimo diena truko 24 valandas, nepagrįstas Biblija. Mokydami kitaip fundamentalistai klaidingai aiškina Bibliją. (Taip pat žiūrėk 2 Petro 3:8.)

Per visą istoriją teologai dažnai iškreipdavo Bibliją. Apsvarstyk, kaip dar krikščionijos religijos klaidingai nušviečia tai, kas joje sakoma.

Religijų klaidingai nušviečiama

Sakantys laikąsi Biblijos savo veiksmais dažnai apjuodina reputaciją knygos, kurią jie tvirtina gerbią. Vadinamieji krikščionys Dievo vardu liedavo vienas kito kraują. Tačiau Biblija ragina Kristaus pasekėjus ‛mylėti vienas kitą’ (Jono 13:34, 35; Mato 26:52).

Kai kurie dvasininkai apiplėšinėja savo kaimenes išmeilydami iš jų sunkiai uždirbtus pinigus — elgiasi visiškai kitaip, negu mokoma Rašte: „Dovanai gavote, dovanai ir duokite!“ (Mato 10:8; 1 Petro 5:2, 3)

Aišku, apie Bibliją negalima spręsti pagal žodžius ir veiksmus tų, kurie vien tik cituoja ją arba tvirtina gyveną pagal ją. Todėl plataus akiračio žmonės galbūt norėtų patys sužinoti, kas rašoma Biblijoje ir kodėl tai tokia nuostabi knyga.

[Išnaša]

[Iliustracija 4 puslapyje]

Du Galilėjaus teleskopai

[Iliustracija 5 puslapyje]

Galilėjus pas inkvizitorius