Jobo 38:1–41
38 Tada į Jobą iš audros prabilo Jehova:+
2 „Kas temdo mano užmojuskalbėdamas, ko neišmano?+
3 Tad susijuosk kaip vyras strėnas.
Tavęs aš klausiu, o tu man atsakyk.
4 Kur tu buvai, kai klojau žemės pamatus?+
Atsakyk, jei viską puikiai supranti.
5 Ir kas jos matmenis nustatė, gal žinai?
Kas ištempė ant jos matuoklę?
6 Į ką pastovai žemės buvo įleistiir kas padėjo jos kertinį akmenį,+
7 kai rytmetinės žvaigždės+ džiūgavo drauge,kai Dievo sūnūs*+ liaupsėmis visi pratrūko?
8 O kas gi uždarė jūrą už durų,+kai ji veržėsi tarsi iš įsčių?
9 Tai aš ją debesim apklosčiauir įsupau į tirštą tamsą,
10 aš nustačiau jai ribą,duris su skląsčiais įtaisiau+
11 ir pasakiau: ‘Tik ligi čia ateik, bet ne toliau.
Čia tesustos galingos tavo bangos.’+
12 Gal esi kada įsakęs rytui auštiar nurodęs aušrai, iš kur švisti,+
13 liepęs jai suimti žemę už kraštųir išpurtyti iš jos nedorėlius?+
14 Žemė mainosi it antspaudo paliestas molis,pasipuošia raštais it drabužis.
15 O nedorėliai savo šviesos netenka,jų iškelta ranka palūžta.
16 Ar buvai įžengęs į jūros versmes?
Ar ištyrei vandenų gelmes?+
17 Ar kada matei mirties vartus?+
Vartus į juodą tamsą* ar esi regėjęs?+
18 Platybes žemės ar gali protu aprėpti?+
Atsakyk, jei visa tai žinai.
19 Kurioj gi pusėje šviesa gyvena+ir kur tamsos buveinė?
20 Ar tu galėtum jas į jų valdas parvesti?
Į jų namus ar rastum taką?
21 Todėl gal viską ir žinai, kad jau gimei senų senovėj,nugyvenai daugybę metų?
22 Ar buvai į sniego saugyklas įžengęs,+ar matei ledėkų sandėlius,+
23 kuriuos laikau nelaimės metui,kovos ir karo dienai?+
24 Kokiais keliais šviesa* atsklinda?
Iš kur atkyla žemėje rytys?+
25 Ir kas iškirto taką liūčiai,praskynė kelią debesiui audros,+
26 kad lytų ten, kur niekas negyvena,kur tyrai, kur nėra žmogaus,+
27 ir kad apleistą dykvietę pagirdytųir leistų žolei želti?+
28 Lietus ar turi tėvą?+
Kieno vaikai rasos lašeliai?+
29 Kieno gi įsčios išnešiojo ledąir kas po dangumi pagimdė šerkšną?+
30 Kas vandenį it kokiu akmeniu užklojo,gelmių paviršių kas užšaldė?+
31 Nejau galėtumei surišt virves Kimacho*,atrišt saitus Kesilio*?+
32 Nejau pavyktų tau laiku išvest žvaigždynus*,parodyt kelią Ašui*, jo sūnums?
33 Ar dėsnius, dangų valdančius, tu išmanai?+
Ar padarytum taip, kad jie* valdytų žemę?
34 Ar prisišauktum debesis balsu,kad jie tave vandens tvanu užlietų?+
35 Ar su užduotimi pasiųstumei žaibus?
Ar jie prisistatytų tardami: ‘Mes čia!’?
36 Kas išmintį į debesis įdėjo*+ir išmonės kas davė reiškiniams dangaus*?+
37 Ir kas toks išmintingas, kad debesis visus suskaito?
Kas ąsočius dangaus apverčia,+
38 kad dulkės į purvus pavirsta,kad grumstai net sukimba?
39 Ar sumedžiotum liūtui grobį,besočius liūtukus pasotintum,+
40 kai slepiasi jie savo guolyar tyko pasaloj?
41 Kas varnui lesalo parūpina,+kai jo jaunikliai šaukias Dievoir blaškos neturėdami ko lesti?
Išnašos
^ T. y. angelai.
^ Arba „į mirties šešėlį“.
^ Arba galbūt „žaibas“.
^ Galbūt Sietynas – žvaigždžių spiečius Tauro žvaigždyne.
^ Galbūt Oriono žvaigždynas, dar vadinamas Šienpjoviais.
^ Pažod. „Macarotą“. Giminingo žodžio daugiskaitos forma 2Ka 23:5 pavartota Zodiako žvaigždynams įvardyti.
^ Galbūt Didieji Grįžulo Ratai.
^ Arba galbūt „jis“, t. y. Dievas.
^ Arba galbūt „Kas žmogui išmintį įdėjo“.
^ Arba galbūt „ir davė supratimą protui“.
