Sofonijo 2:1–15

  • „Kol Jehovos pykčio diena neužklupo, ieškokite Jehovos“ (1–3)

    • „Siekite teisumo, siekite romumo“ (3)

    • „Galbūt Jehovos pykčio dieną rasite prieglobstį“ (3)

  • Nuosprendis aplinkinėms tautoms (4–15)

2  Susirink, susieik,+begėde tauta!+   Kol potvarkis neįsigaliojo,kol diena nepralėkė kaip vėjo pustomi pelai,kol Jehovos degantis pyktis jūsų neužgriuvo,+kol Jehovos pykčio diena neužklupo,   ieškokite Jehovos,+ visi žemės romieji* –jūs, kurie jo teisingus įsakus* vykdote! Siekite teisumo, siekite romumo* –galbūt Jehovos pykčio dieną rasite prieglobstį.+   Gaza taps negyvenama,Aškelonas bus apleistas,+Ašdodas vidury dienos bus išvarytas,Ekronas išrautas.+   Vargas jums, pajūrio gyventojai, jums, keretų tauta!+ Jehova jus pasmerkė:„Sunaikinsiu tave, Kanaane, filistinų šalie,ir tu liksi be gyventojų!“   Pajūris virs ganyklomissu šuliniais piemenims ir aptvarais avims.   Jis atiteks Judo palikuonių likučiui+ir ten jie turės sau ganyklą. Vakare jie atsiguls ilsėtis Aškelono namuose,nes Jehova, jų Dievas, jais rūpinsisir parves jų tremtinius.+   „Girdėjau Moabo pašaipas+ ir Amono užgaules+ –jie tyčiojosi iš mano tautos žmonių, įžūliai grasino iš jų atimti žemes.+   Todėl, kaip aš gyvas, – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, Izraelio Dievo, žodis, –Moabas taps kaip Sodoma,+Amonas – kaip Gomora,+jie taps dilgėlynu, druskos dauba, amžina dykviete.+ Mano žmonių likutis juos apiplėš,likutis mano tautos užims jų kraštą. 10  Taip jiems bus atmokėta už tai, kad didžiavosi,+kad tyčiojosi iš Jehovos, kareivijų Viešpaties, tautos ir prieš ją pūtėsi. 11  Šiurpulingas jiems pasirodys Jehova. Jis į nieką pavers* visus žemės dievusir jam lenksis visų salų tautos,+kiekviena savame krašte. 12  Mano kalavijas pakirs ir jus, etiopai.+ 13  Dievas išties ranką šiaurės link ir sunaikins Asiriją,Ninevę nuniokos,+ pavers ją sausringa dykyne. 14  Ten sugulusios ilsėsis bandos, visokiausi žvėrys. Pelikanas ir dygliatriušis nakvos tarp jos išvirtusių stulpų,languose girdėsis ūkavimas. Ant slenksčio riogsos griuvėsiaiir plikos bus paliktos kedro lentelės. 15  Tai išdidusis miestas, kuris gyveno saugiai,kuris širdyje manė: ‘Aš esu vienintelis, be manęs kito nėra.’ Kokiu siaubu jis pavirto! Jis tapo žvėrių buveine. Kas tik eis pro šalį, švilps* ir pirštais badys.“+

Išnašos

Arba „nuolankieji“.
Pažod. „teisingą sprendimą“.
Arba „nuolankumo“.
Arba „bejėgius padarys“.
Švilpimu tikriausiai buvo išreiškiama nuostaba, pajuoka ar panieka.