IANO tėvas buvo girtuoklis. Ir nors šeima gyveno pasiturimai, Ianui trūko emocinės paramos, kurios jis taip troško sulaukti iš tėvo. „Niekad nejaučiau jam didelės meilės, labiausiai dėl to, kad gėrė ir skriaudė mamą“, — sako Ianas. Paaugęs jis ėmė abejoti Dievo buvimu. „Jeigu Dievas iš tikrųjų yra, kodėl leidžia, kad žmonės kentėtų“, — mąstė Ianas.

Net jei gyvenimas jums klostosi palyginti gerai, jūsų teisingumo jausmas tikriausiai neleidžia ramiai žiūrėti, kaip kenčia nekalti žmonės. O jeigu patiriate sunkumų kaip Ianas arba kas nors iš artimųjų suserga ar miršta, šis klausimas — kodėl tenka šitaip kentėti — jums tampa dar aktualesnis.

Vienų nuomone, Dievas leidžia mums kentėti, kad pasimokytume nuolankumo ir gailestingumo. Kiti įsitikinę, jog žmonės kenčia už praeitame gyvenime padarytas nuodėmes.

Dievą sunku pamilti, nes jam nerūpi, kad žmonės kenčia. Dievas yra žiaurus.

Biblijoje aiškiai parašyta, kad dėl žmonijos kančių Dievo kaltinti negalima. „Mėginamas niekas tenesako: ‘Esu Dievo mėginamas.’ Tuo, kas bloga, Dievo neįmanoma mėginti ir jis pats nė vieno tuo nemėgina“ (Jokūbo 1:13). Apskritai, manyti, kad žmonėms kančias sukelia Dievas, reiškia nepaisyti, ką Biblija atskleidžia apie Dievo asmenybę. Kaip tai suprasti?

Viena pagrindinių Dievo savybių yra meilė (1 Jono 4:8). Pabrėždama šią mintį Biblija Dievo jausmus palygina su žindančios motinos jausmais. „Ar gali moteris užmiršti savo mažylį, būti nešvelni savo įsčių sūnui? Net jeigu ji ir užmirštų, aš tavęs niekada neužmiršiu“ (Izaijo 49:15). Ar galite įsivaizduoti,  kad rūpestinga motina sąmoningai kenktų savo vaikui? Priešingai, ji stengtųsi palengvinti jo kančias. Taip ir Dievas nesukelia žmonėms kančių (Pradžios 18:25).

Vis dėlto nekalti žmonės tebekenčia, tad jums galbūt norisi rasti atsakymą į klausimą: jeigu Dievas mus myli ir yra visagalis, kodėl nepašalina kančių priežasčių?

Dievas tam turi rimtą pagrindą. Pasvarstykime: dažnai kančias ir skausmą mums sukelia kiti žmonės. Daugelis tų, kurie elgiasi įžūliai ir despotiškai, nenori pasikeisti. Taigi kad pašalintų svarbią kančių priežastį, Dievas turės tokius nedorėlius sunaikinti.

Aiškindamas, kodėl Dievas to dar nepadarė, apaštalas Petras rašė: „Jehova nedelsia tesėti pažado, nors kai kurie tai laiko delsimu, bet yra jums kantrus, — jis nenori, kad kuris nors pražūtų, bet kad visi turėtų galimybę atgailauti“ (2 Petro 3:9). Dievo Jehovos kantrybė rodo, kokia didelė jo meilė ir gailestingumas.

Tačiau netrukus Jehova Dievas imsis veiksmų — atmokės „prispaudėjams priespauda“. Tie, kas sukelia nekaltiems žmonėms kančias, „bus nubausti amžina pražūtimi“ (2 Tesalonikiečiams 1:6-9).

Jau minėtas Ianas atsakymus į jį dominusius klausimus apie kančias surado. Tos žinios pakeitė jo požiūrį į gyvenimą. Jo pasakojimą rasite šio žurnalo rubrikoje „Biblija keičia žmonių gyvenimą“.