TĄ KLAUSIMĄ Romos vietininkas Poncijus Pilotas Jėzui uždavė, kai turėjo nuspręsti, ką su juo daryti, — nuteisti mirti ar paleisti. * Pilotas, aišku, žinojo, iš kurios Izraelio vietovės jis yra kilęs (Luko 23:6, 7). Taip pat žinojo, kad Jėzus toli gražu nėra tik paprastas žmogus. Gal Pilotas čia teiravosi apie ikižmogiškąjį Jėzaus gyvenimą? Ar tas pagonių valdytojas tikrai norėjo sužinoti tiesą ir teisingai nuspręsti? Kaip buvo iš tikrųjų, nežinome. Jėzus į jo klausimą neatsakė. Netrukus paaiškėjo, kad Pilotui svarbiau buvo išsaugoti savąjį postą nei laikytis tiesos ir teisingumo (Mato 27:11-26).

Tačiau visi, kuriems nuoširdžiai rūpi sužinoti, iš kur Jėzus kilo, gali lengvai tą išsiaiškinti. Apie Jėzaus Kristaus kilmę išsamiai rašoma Biblijoje. Aptarkime kai kuriuos faktus.

Jėzus gimė Judėjos Betliejuje, dabartiniais apskaičiavimais, antraisiais metais prieš mūsų erą ankstų rudenį. Anuomet Cezaris Augustas išleido potvarkį surašyti visus valstybės gyventojus, todėl Juozapas drauge su žmona Marija, „kuri buvo nėščia“, iškeliavo į savo gimtinę Betliejų. Pilnut pilnutėliame mieste neradę, kur apsistoti, juodu prisiglaudė tvartelyje. Čia Marija pagimdė sūnų ir paguldė jį ėdžiose (Luko 2:1-7).

Kur Jėzus gims, prieš daugelį šimtmečių buvo nusakyta vienoje Biblijos pranašystėje: „O tu, Efrata — Betliejau, nors esi mažas tarp Judo miestų, bet iš tavęs kils tas, kuris bus valdovu Izraelyje“ * (Michėjo 5:2, Brb). Betliejus buvo toks mažas, kad jo, regis, net neįtraukė į Judo miestų sąrašą. Vis dėlto jis nepaprastai išgarsėjo — iš jo kilo žadėtasis Mesijas, arba Kristus (Mato 2:3-6; Jono 7:40-42).

Jėzaus šeima kurį laiką turėjo pagyventi Egipte. Paskui persikėlė į Nazaretą, Galilėjos srities miestą, esantį už beveik šimto kilometrų į šiaurę nuo Jeruzalės. Tuo metu Jėzui nebuvo nė trejų. Tame gražiame ūkininkų, piemenų, žvejų krašte Jėzus ir užaugo. Šeima buvo gausi, gyveno jie tikriausiai nepasiturinčiai (Mato 13:55, 56).

 Biblijoje nuo seno išpranašauta, kad Mesijas bus vadinamas „Nazariečiu“. Pasak evangelisto Mato, Jėzus su tėvais „apsigyveno Nazareto mieste, kad išsipildytų pranašų žodžiai: ‘Jį vadins Nazariečiu’“ (Mato 2:19-23). Prievardis „Nazarietis“, atrodo, kilęs iš hebrajiško žodžio, reiškiančio „atžala“. Čia Matas greičiausiai omenyje turėjo Izaijo pranašystę, kur apie Mesiją kalbama kaip apie Jesės „atžalą“, kitaip sakant, karaliaus Dovydo tėvo Jesės palikuonį (Izaijo 11:1). Jėzus tikrai buvo Jesės atžala, nes kilo iš jo sūnaus Dovydo linijos (Mato 1:6, 16; Luko 3:23, 31, 32).

Jėzus egzistavo dar prieš ateidamas į žemę. Biblijoje, Michėjo pranašystėje, teigiama, kad „jo kilmė siekia pradžios laikus, amžinybės dienas“ (Michėjo 5:2, Brb). Jėzus, Dievo pirmagimis Sūnus, iš pradžių gyveno danguje, buvo dvasinė esybė. Jis pats tiesiai pasakė: „Aš nužengiau iš dangaus“ (Jono 6:38; 8:23). Kaip tai buvo įmanoma?

Jehova Dievas * per šventąją dvasią padarė stebuklą: savo dangiškojo Sūnaus gyvybę perkėlė į žydų mergelės Marijos įsčias. Taip Jėzus gimė tobulu žmogumi. Visagaliam Dievui padaryti tokį stebuklą nebuvo sunku. „Dievui nėra negalimų dalykų“, — pasakė Marijai angelas, atėjęs pranešti, kad ji susilauks kūdikio (Luko 1:30-35, 37).

Šventajame Rašte kalbama ne tik apie Jėzaus kilmę. Visose keturiose evangelijose, pagal Matą, Morkų, Luką ir Joną, pasakojama ir apie Jėzaus gyvenimą žemėje.