Jehovos Žodis gyvas

Agėjo ir Zacharijo knygų apžvalga

EINA 520 m. p. m. e. Prieš šešiolika metų žydų tremtiniai, pargrįžę iš Babilono tremties, padėjo pamatus Jehovos šventyklai Jeruzalėje. Tačiau statinys iki šiol nebaigtas, statybos darbai uždrausti. Jehova pašaukia du pranašus — Agėją, o po dviejų mėnesių Zachariją pranešti jo žodį.

Šių pranašų užduotis — paskatinti žydus vėl imtis statyti šventyklą. Jų pastangos duoda vaisių ir po penkerių metų šventykla baigiama. Ką Agėjas ir Zacharijas skelbė, užrašyta jų vardais pavadintose Biblijos knygose. Jos baigtos atitinkamai 520 ir 518 m. p. m. e. Mums, kaip ir aniems pranašams, Dievas pavedė darbą, kuris turi būti baigtas iki šios santvarkos galo. Tai užduotis skelbti Karalystę ir ruošti mokinius. Pažiūrėkime, kokio padrąsinimo galime semtis iš Agėjo ir Zacharijo knygų.

„APSVARSTYKITE SAVO KELIUS“

(Agėjo 1:1—2:23)

Per 112 dienų Agėjas paskelbia keturias įkvepiančias žinias. Pirmąja perduoda tokius Jehovos žodžius: „Apsvarstykite savo kelius! Eikite į kalnus, parsigabenkite medžių ir statykite namus. Aš juos pamėgsiu ir būsiu pašlovintas“ (Agėjo 1:7, 8, Brb). Žmonės reaguoja palankiai. Antroji žinia yra pažadas: „[Aš, Jehova] pripildysiu šiuos Namus šlovės“ (Agėjo 2:7).

Trečioji žinia įspėja, kad ‘ši tauta ir kiekvienas jų rankų darbas’ — visa nešvaru Jehovos akyse, nes žydai nesirūpina atstatyti šventyklą. Tačiau nuo tos dienos, kai sutelkia pastangas, Jehova patikina juos laiminsiąs. Ketvirtoji žinia skelbia, kad Jehova ‘sunaikins tautų karalysčių galybę’, o valdytoją Zerubabelį padarys „antspaudo žiedu“ (Agėjo 2:14, 19, 22, 23).

 Atsakymai į klausimus:

1:6. Ką reiškia žodžiai „jūs geriate, bet jums niekada neužtenka [„bet neapsvaigstate“, NW]“? Jie tiesiog rodo vyno stoką. Kadangi Jehova žydų nebegloboja, vyno jie turi nepakankamai — tiek mažai, kad gerdami neapsvaigsta.

2:6, 7, 21, 22. Kas ‘drebina tautas’ ir koks to poveikis? Jehova ‘drebina visas tautas’ per pasaulinį Karalystės žinios skelbimą. Dėl to „visų tautų lobiai“ suplaukia į Jehovos namus ir jie prisipildo šlovės. Atėjus metui Jehova sudrebins „dangus ir žemę, jūrą ir sausumą“, kad šią sugedusią santvarką nušluotų visiems laikams (Hebrajams 12:26, 27).

2:9. Kokia prasme ‘paskutinių namų šlovė buvo didesnė už pirmųjų’ (Brb)? Atstatytoji šventykla pirmąją pranoko bent trejopai: savo gyvavimo trukme, tuo, kas joje mokė ir kas plaukė čionai garbinti Jehovos. Nors didingoji Saliamono šventykla stovėjo 420 metų (1027—607 m. p. m. e.), antroji išsilaikė 580: nuo užbaigimo 515 m. p. m. e. iki sunaikinimo 70 m. e. m. Be to, joje mokė Mesijas, Jėzus Kristus, ir čia garbinti Dievo suplaukdavo daugiau žmonių (Apaštalų darbų 2:1-11).

Ko pasimokome:

1:2-4. Nors mūsų skelbimo darbui priešinamasi, turime ‘pirmiausia ieškoti Dievo karalystės’, o ne savų interesų (Mato 6:33).

1:5, 7 (Brb). Išmintinga ‘apsvarstyti savo kelius’ ir pamąstyti, kaip tai, ko gyvenime siekiame, paveiks mūsų santykius su Dievu.

1:6, 9-11; 2:14-17. Agėjo dienomis žydai buvo atsidavę asmeniniams siekiams, bet savo triūso vaisiais nesidžiaugė. Kadangi apleido šventyklą, Dievas jų nebelaimino. Mums svarbiausia atsidėti dvasinei veiklai ir visa širdimi tarnauti Dievui, nes ar turėtume daug, ar mažai, tik „Viešpaties palaiminimas daro turtingą“ (Patarlių 10:22, Brb).

2:15, 18. Jehova ragino žydus nuo tos dienos nebegalvoti apie praeitį, kokie buvo aplaidūs, o susitelkti į atstatymo darbus. Mes irgi turime žvelgti pirmyn ir nenustoti garbinti mūsų Dievo.

‘NE GALYBE, BET MANO DVASIA’

(Zacharijo 1:1—14:21)

Zacharijas, pradėjęs tarnauti pranašu, kviečia žydus grįžti prie Jehovos (Zacharijo 1:3). Paskui jis mato aštuonis regėjimus, kuriais Dievas patikina remsiąs šventyklos atstatymo darbus. (Žiūrėk rėmelį „Aštuoni Zacharijo regėjimai“.) Tie darbai bus užbaigti „ne galybe, ne jėga, bet [Jehovos] Dvasia“ (Zacharijo 4:6). Vyras, vardu Atžala, „pastatys Viešpaties [„Jehovos“, NW] šventyklą“ ir sykiu jis bus „kunigas, sėdintis savo soste“ (Zacharijo 6:12, 13).

Betelio miesto žmonės siunčia savo atstovus paklausti pranašų, ar pasninkauti, kaip anksčiau minint Jeruzalės sunaikinimą. Jehova Zacharijui atsako, jog keturi pasninkai, kurių laikytasi prisimenant Jeruzalę ištikusią nelaimę, „pavirs džiaugsmu bei linksmybe ir malonia švente“ (Zacharijo 7:2, 3; 8:19). Dvi tolesnės Zacharijo ištarmės — tai Dievo nuosprendžiai tautoms ir klaidingiems pranašams, pranašystės apie Mesiją ir žinia apie Dievo tautos atkūrimą (Zacharijo 9:1; 12:1).

Atsakymai į klausimus:

2:5 (2:1, Brb). Kodėl vyras matavo Jeruzalę virve? Matyt, norėdamas parodyti,  kad aplink ją bus pastatyta apsauginė siena. Angelas tam vyrui pasako, kad Jeruzalė plėsis ir bus Jehovos saugoma (Zacharijo 2:7-9 [2:3-5, Brb]).

6:11-13. Ar vyriausiasis kunigas Jozuė gavęs karūną tapo karaliumi ir kunigu? Ne, Jozuė nebuvo iš karališkos Dovydo linijos. Jo vainikavimas pranašiškai vaizdavo, kuo ateityje taps Mesijas (Hebrajams 6:20). Pranašystė apie „Atžalą“ išsipildė Jėzui Kristui, danguje valdančiam Karaliui ir Kunigui (Jeremijo 23:5). Kaip Jozuė grįžusiems žydams tarnavo vyriausiuoju kunigu atstatytoje šventykloje, taip Jėzus tikriesiems garbintojams yra Vyriausiasis Kunigas Jehovos dvasinėje šventykloje.

8:1-23. Kada išsipildė šiose eilutėse minimos dešimt ištarmių? Kiekviena ištarmė, prasidedanti žodžiais „taip kalba Galybių Viešpats“ ar panašiai, yra Dievo pažadas suteikti savo tautai ramybę. Kai kurios iš šių ištarmių išsipildė šeštajame amžiuje p. m. e., bet visos pildosi būtent mūsų laikais: nuo 1919-ųjų ar netgi šiuo metu. *

8:3. Kodėl Jeruzalė vadinama „tiesos miestu“ (Brb)? Iki nuniokojimo 607 m. p. m. e. Jeruzalė buvo „smurto miestas“, nes joje gyvenę žmonės, pranašai ir kunigai elgėsi savanaudiškai ir neištikimai (Sofonijo 3:1, Brb; Jeremijo 6:13; 7:29-34). Kai šventykla buvo atstatyta, ten vėl imta garbinti Jehovą. Kadangi Jeruzalėje vėl skambėjo tyro garbinimo tiesos, ji tapo „tiesos miestu“.

11:7-14. Ką reiškė tai, kad Zacharijas sulaužė lazdas „Malonę“ ir „Vienybę“? Zacharijas vaizduojamas piemeniu, pasiųstu ganyti „kaimenės avių, pasmerktų skerdynėms“, — rūpintis romiais lyg avys žmonėmis, kuriuos išnaudojo jų vadovai. Čia pranašas vaizdavo Jėzų Kristų, siųstą pas Dievo sandoros tautą, bet jos atmestą. Perlaužta „Malonė“ reiškė, jog Dievas panaikins Įstatymo sandorą su žydais ir daugiau nebebus jiems maloningas. Perlaužta „Vienybė“ rodė, jog broliški ryšiai tarp Judo ir Izraelio, anksčiau vieningai garbinusių Jehovą, nutrūko.

12:11. Kas yra „Hadad Rimono rauda Megido lygumoje“? Judo karalius Jošijas žuvo mūšyje su Egipto faraonu Nekoju „Megido lygumoje“ ir daugelį metų jo žūtis buvo minima „raudose“ (2 Metraščių 35:22-25). Taigi „Hadad Rimono rauda“, matyt, buvo Jošijo mirties apraudojimas.

Ko pasimokome:

1:2-6; 7:11-14. Jehova sugrįžta pas tuos, kas atgailauja, leidžiasi pataisomi ir vėl garbina jį visa širdimi. O šauksmo tų, kurie ‘atsisako klausyti, atkakliai atsuka nugarą ir, nenorėdami girdėti [jo žinios], užsikemša ausis’, jis neišklauso.

 4:6, 7. Jehovos dvasiai nėra neįveikiamų kliūčių, tad šventyklos atstatymo darbai buvo sėkmingai užbaigti. Kad ir kokius sunkumus patirtume tarnaudami Dievui, tvirtas tikėjimas padės juos nugalėti (Mato 17:20).

4:10. Jehovos stebimi Zerubabelis ir jo padėjėjai užbaigė šventyklą laikydamiesi Dievo duotų nurodymų. Nors esame netobuli, daryti tai, ko Jehova iš mūsų tikisi, nėra per sunku.

7:8-10; 8:16, 17. Norėdami įgyti Jehovos palankumą, privalome teisingai elgtis, būti maloningi bei gailestingi, kalbėti tiesą vieni kitiems.

8:9-13. Jeigu ‘mūsų rankos tvirtos’, tai yra jei ryžtingai atliekame Jehovos pavestą darbą, jis mus laimina santarve, dvasine pažanga, garantuoja saugumą.

12:6. Tie, kam pavesta prižiūrėti Jehovos tautą, turi būti tarsi „liepsnojantis deglas“ — išsiskirti uolumu.

13:3. Mūsų ištikimybė tikrajam Dievui ir jo organizacijai turi būti tvirtesnė už bet kokią ištikimybę žmonėms, kad ir patiems artimiausiems.

13:8, 9. Tie atskalūnai, kuriuos Jehova atmetė, sudarė du trečdalius krašto gyventojų. Tik vienas trečdalis leidosi išgryninami tarsi per ugnį. Mūsų dienomis krikščionija, sudaranti daugumą tų, kurie tvirtina esą Kristaus sekėjai, yra Jehovos atmesta. Tik mažas skaičius, pateptieji krikščionys, šaukėsi Jehovos vardo ir buvo išgryninti. Jie ir jų bendratikiai aiškiai įrodo, jog nėra tik formalūs Jehovos garbintojai.

Būkime pasiryžę uoliai darbuotis

Ko pasimokome iš Agėjo ir Zacharijo pranašysčių? Apmąstydami, kaip jų žinia paskatino žydus imtis šventyklos atstatymo darbo, argi nesistengsime uoliai liudyti apie Karalystę ir ruošti mokinius?

Zacharijas pranašavo, kad Mesijas pasirodys „[raitas] ant asilo“, kad bus išduotas už „trisdešimt sidabrinių“, nužudytas ir kad jo mokiniai tada išsisklaidys lyg „išblaškytos avys“ (Zacharijo 9:9; 11:12, Brb; 13:7). Jeigu apmąstome, kaip išsipildė šios Zacharijo pranašystės apie Mesiją, mūsų tikėjimas darosi tvirtesnis (Mato 21:1-9; 26:31, 56; 27:3-10). Pasitikėjimas Jehovos Žodžiu ir tuo, ką Jis padarė mums išgelbėti, dar labiau stiprėja (Hebrajams 4:12).

[Išnaša]

[Rėmelis 11 puslapyje]

AŠTUONI ZACHARIJO REGĖJIMAI

1:8-17. Laiduoja, kad šventykla bus užbaigta ir Jeruzalė bei kiti Judo miestai klestės.

2:1-4 (1:18-21, Brb). Duodamas pažadas, jog keturi „ragai, kurie vėtė Judą“, bus nukirsti, tai yra visoms valdžioms, kurios priešinosi Jehovos garbinimui, ateis galas.

2:5-17 (2:1-13, Brb). Pasako, kad Jeruzalė plėsis ir Jehova saugos ją lyg „supanti ugnies siena“.

3:1-10. Parodo, jog šventyklos atstatymui trukdė Šėtonas ir kad vyriausiasis kunigas Jozuė buvo išvaduotas, kaltė jam atleista.

4:1-14. Užtikrina, kad kliūtys, neįveikiamos kaip kalnai, bus pašalintos ir kad valdytojas Zerubabelis užbaigs statyti šventyklą.

5:1-4. Skelbia prakeikimą nedorėliams.

5:5-11. Pranašauja blogio pabaigą.

6:1-8. Pažada, kad Dievo tarnus globos ir saugos angelai.

[Iliustracija 8 puslapyje]

Kam buvo skirta Agėjo ir Zacharijo žinia?

[Iliustracija 10 puslapyje]

Kokia prasme tie, kam pavesta prižiūrėti kaimenę, yra tarsi „liepsnojantis deglas“?