Viso pasaulio žmonės vienijasi. Kaip?

KAS yra vienybė? Kai kurie ją apibrėžia kaip ginčų ir konfliktų nebuvimą. Pavyzdžiui, jeigu dvi ar daugiau tautų pasirašo sutartį ir sutinka laikytis taikos sąlygų, sakoma, kad jos yra vieningos. Tačiau ar iš tikrųjų? Nebūtinai.

Reikia nepamiršti, jog per visą istoriją buvo sudaryta, o paskui sulaužyta tūkstančiai taikos sutarčių. Kodėl? Todėl, kad valstybių lyderiams labiau rūpi viešpatauti, o ne siekti vienybės. Be to, kai kurios šalys baiminasi, kas būtų, jeigu karine galia jas pranoktų kitos.

Tas faktas, kad tautos nekariauja, dar nereiškia, jog tarp jų yra taika ir vienybė. Ar manytume, kad du vyrai, kurie laiko nukreipę vienas į kitą pistoletus, bet nespaudžia gaiduko, nusiteikę taikingai? Aišku, ne! Tačiau kaip tik tokie šiandien yra daugelio tautų santykiai. Augantis nepasitikėjimas kelią baimę, kad vieną dieną ginklai bus panaudoti. Kas daroma tokiai nelaimei išvengti?

Kliūtis vienybei — branduolinė grėsmė

Daugeliui vilčių teikia 1968 metais patvirtinta Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis (NPT). Ji įpareigoja branduolinių ginklų neturinčias valstybes jų negaminti, o turinčias — neplatinti. Sutartį, kurios tikslas visiškas nusiginklavimas, jau ratifikavo daugiau kaip 180 šalių.

Nors ketinimai, regis, kilnūs, kritikų manymu, NPT tebuvo siekiama nepriimti kai kurių šalių į branduolinių valstybių tarpą — neleisti joms įsigyti atominio ginklo. Todėl bijomasi, jog kai kurios sutartį pasirašiusios šalys gali persigalvoti. Iš tikrųjų ne vienai šaliai atrodo labai neteisinga, kad negali kurti ginklų, kurie, jų manymu, leistų apsiginti.

Padėtį komplikuoja ir netgi kelia pavojų dar vienas faktas: jokiai šaliai nedraudžiama gaminti branduolinės  energijos. Dėl to kai kas nuogąstauja, jog tautos, naudojančios šią energiją neva taikiems tikslams, gali slapta kurti branduolinį ginklą.

Netgi šalys, jau turinčios šį ginklą, gali nepaisyti minėtos sutarties. Kritikų nuomone, naivu būtų tikėtis, kad valstybės, sukaupusios daug branduolinių ginklų, naikintų ar mažintų jų atsargas. Tam, pasak vieno šaltinio, „reikia tokio sutarimo ir tokio pasitikėjimo tarp valstybių priešininkių, kad sunku įsivaizduoti, jog kada nors taip bus“.

Nors žmonės nuoširdžiai stengiasi vienytis, jų pastangos bevaisės. Tai nestebina tų, kurie tyrinėja Bibliją, nes Dievo Žodyje sakoma: „Nė vienas negali pakreipti savo žingsnių, kaip jis nori“ (Jeremijo 10:23, Brb). Biblijoje netgi rašoma: „Žmogui jo kelias gali atrodyti teisingas, bet galų gale jis nuveda į mirtį“ (Patarlių 16:25). Pasaulio valdžios bejėgės pasiekti vienybę. Vis dėlto mes nepalikti be vilties.

Tikrosios vienybės šaltinis

Biblijoje žadama, jog pasaulis bus suvienytas, bet ne žmonių pastangomis. Kūrėjo valia yra, kad visoje žemėje vyrautų taika ir ramybė, ir jis įgyvendins tai, kas neįmanoma žmogui. Daugeliui tai gali atrodyti nerealu. Tačiau Dievas iš pat pradžių buvo numatęs, kad žmonija gyventų taikiai ir vieningai. * Toks Dievo tikslas tebėra ir šiandien. Tai patvirtina daug Šventojo Rašto eilučių. Štai kelios iš jų:

• „Ateikite ir pamatykite, ką Viešpats padarė, pasižiūrėkite į jo nuostabius darbus žemėje. Karus visoje žemėje jis sustabdo, lankus sutrupina, ietis sulaužo, skydus į ugnį sumeta“ (PSALMYNO 46:9, 10 [46:8, 9, Brb]).

• „Visame mano šventajame kalne nebus vietos jokiai skriaudai nė jokiai niekšybei, nes žemė bus kupina Viešpaties pažinimo, kaip jūra kupina vandenų“ (IZAIJO 11:9).

• „Jis visiems laikams sunaikins mirtį. Viešpats Dievas nušluostys ašaras nuo visų veidų. Savo tautos gėdą jis pašalins visur žemėje. Tikrai tai įvyks, nes taip kalbėjo Viešpats!“ (IZAIJO 25:8).

• „Pagal jo pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas“ (2 PETRO 3:13).

 • „[Dievas] nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (APREIŠKIMO 21:4).

Šie pažadai patikimi. Kodėl? Kadangi Jehova Dievas, būdamas Kūrėjas, turi galią suvienyti žmoniją (Luko 18:27). Jis, be to, trokšta tai padaryti. Iš tiesų Biblijoje kalbama, jog Dievas „panorėjo [...] visa, kas yra danguje ir žemėje, iš naujo suvienyti Kristuje“ (Efeziečiams 1:8-10).

Dievo pažadėta „nauja žemė“, kurioje „gyvena teisumas“, nėra nereali svajonė (2 Petro 3:13). Apie savo pažadus Jehova Dievas sako: „Žodis, išeinantis iš mano burnos, nesugrįš pas mane bergždžias, bet įvykdys tai, ko trokštu, ir atliks, kam buvo siųstas“ (Izaijo 55:11).

Suvienyti Dievo Žodžio

Kaip minėjome ankstesniame straipsnyje, religija žmoniją daugiau skaldė negu jungė. Todėl verta rimtai susimąstyti: juk jei pripažįstame Kūrėją, argi neturėtume tikėtis, kad jo garbintojai vieni su kitais gyvens taikoje ir vienybėje? Be abejo!

Religinis susiskaldymas nemeta šešėlio Jehovai Dievui ir jo Žodžiui. Kaltė tenka religijoms, kurios bando suvienyti pasaulį remdamosi žmonių išmintimi, o Dievo valią ignoruoja. Savo laikmečio religinius vadovus Jėzus pavadino „veidmainiais“ ir pasakė: „Gerai apie jus pranašavo Izaijas: ‘Ši tauta šlovina mane lūpomis, bet jos širdis toli nuo manęs. Veltui jie mane garbina, mokydami žmonių išgalvotų priesakų’“ (Mato 15:7-9).

Visai kitaip yra su teisinga religija — ji žmones vienija. Per pranašą Izaiją buvo pasakyta: „Paskutinėmis dienomis Viešpaties namų kalnas iškils aukščiau už visus kalnus ir kalnelius. Į jį plūs visos tautos. Jis teis tautas ir sudraus daugelį tautų. Jie perkals savo kardus į noragus ir ietis į pjautuvus. Tautos nebekariaus tarpusavyje ir nebesimokys kariauti“ (Izaijo 2:2, 4, Brb).

Šiandien daugiau kaip 230 valstybių bei kitų teritorijų Jehovos liudytojai gyvena vienybėje klausydami Jehovos Dievo nurodymų. Kuo jų vienybė remiasi? Apaštalas Paulius rašė: „Apsivilkite meile, nes ji yra tobulas vienybės raištis“ (Kolosiečiams 3:14, NW). Pauliaus pavartotas graikiškas žodis, čia verčiamas „raištis“, gali reikšti žmogaus kūno raiščius. Tie raiščiai tvirti lyg virvė ir atlieka dvi svarbias funkcijas: prilaiko vidaus organus ir tvirtai sujungia kaulus.

Panašiai ir meilė. Ji ne tik neleidžia pakelti rankos prieš kitą asmenį. Meilė, tokia kaip Kristaus, padeda skirtingų rasių bei tautybių žmonėms darniai sutarti ir drauge darbuotis. Savo gyvenime jie vadovaujasi vadinamąja Aukso taisykle. Kaip užrašyta Mato 7:12, Jėzus Kristus pasakė: „Visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite.“ Laikydamiesi šio principo daugelis nugalėjo išankstinį nusistatymą.

„Mylėsite vieni kitus“

Jehovos liudytojai pasiryžę sekti Kristumi ir tai liudija jų gyvenimas. Jėzus pasakė: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jono  13:35). Tokia meilė ypač akivaizdi rasinių konfliktų ir politinių perversmų metu. Štai per 1994-ųjų genocidą Ruandoje Jehovos liudytojai aiškiai parodė, kaip myli vieni kitus. Broliai iš hutų genties rizikavo gyvybe, kad tik apsaugotų savo bendratikius tutsius!

Žinoma, nerealu tikėtis, kad tautos išsiugdys tokią brolišką meilę, kuri garantuotų vienybę. Kaip rodo Biblija, tai numatytu laiku padarys Dievas. Bet ir dabar, kas apsivelka meile, tie gyvena taikoje.

Praėjusiais metais Jehovos liudytojai daugiau kaip milijardą valandų praleido lankydami žmones bei pasakodami jiems apie Bibliją ir kuo ji vertinga šiais laikais. Tikrasis Dievo Žodžio pažinimas suvienijo milijonus, tarp jų arabus ir žydus, armėnus ir turkus, vokiečius ir rusus, kurie anksčiau jautė vieni kitiems neapykantą.

Ar norėtumėte daugiau sužinoti, kokia vienijanti jėga yra Dievo Žodis, Biblija? Jeigu taip, kreipkitės į vietinius Jehovos liudytojus ar parašykite šio žurnalo leidėjams vienu iš adresų, nurodytų 2 puslapyje.

[Išnaša]

[Anotacija 4 puslapyje]

Tūkstančiai pasirašytų taikos sutarčių buvo sulaužytos

[Anotacija 7 puslapyje]

Taikant Biblijos principus pasiekiama tai, ko neįstengia žmonių valdžios

[Iliustracija 5 puslapyje]

Dievo Žodis nurodo tikrosios vienybės Šaltinį

[Iliustracija 7 puslapyje]

Jehovos liudytojai hutai ir tutsiai stato drauge salę savo sueigoms