Izaijo 2:1–22

  • Iškilus Jehovos garbinimo kalnas (1–5)

    • Kalavijai perkalami į noragus (4)

  • Jehovos dieną išpuikėliai bus pažeminti (6–22)

2  Amoco sūnaus Izaijo regėjimas apie Judą ir Jeruzalę.+  2  Paskutinėmis dienomis*Jehovos Namų kalnastvirtai stovės iškilęs virš kalnų,+bus už kalvas aukštesnis. Link jo plūs visos tautos,+  3  eis žmonės iš daugybės tautų ir sakys:„Eime, kopkime į Jehovos kalną,į Jokūbo Dievo Namus.+ Jis mokys mus savo kelių,jo takais mes vaikščiosime.“+ Juk iš Siono ateis įstatymas*,Jehovos žodis – iš Jeruzalės.+  4  Jis išspręs tautų nesutarimus,daugelį tautų sutaikins. Jie perkals savo kalavijus į noragusir ietis – į geneklius.+ Tauta nebekels kalavijo prieš tautą,nebesimokys kariauti.+  5  Ateikite, Jokūbo namai,ir vaikščiokime Jehovos šviesoje.+  6  Savo tautą, Jokūbo namus, tu palikai,+nes tai, kas Rytuose, jiems tapo sãva. Jie užsiima kerais+ kaip filistinai,gausybė svetimšalių palikuonių tarp jų gyvena.  7  Sidabro, aukso pertekusi jų šalis,turtų ten – nesuskaičiuojama daugybė. Jų kraštas pilnas žirgųir kovos vežimų tenai be skaičiaus.+  8  Jų kraštas pilnas niekingų dievų.+ Žmonės lenkiasi savo rankų darbams –daiktams, jų pirštų padarytiems.  9  Taip, jie lankstosi ir žeminasi, –tokiems atleisti tu negali. 10  Lįskite tarp uolų ir slėpkitės dulkėsenuo Jehovos, nuo baimę keliančio,nuo jo didingosios šlovės.+ 11  Išdidus žmogus akis turės nudelbti,žmonių puikybė bus palaužta. Tik Jehova tą dieną bus išaukštintas. 12  Juk tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, diena.+ Ji užklups išpuikėlius ir pasipūtėlius,užklups kiekvieną – ir prakilnųjį, ir paprastuolį,+ 13  užklups didžius, iškilius Libano kedrus,visus Bašano ąžuolus, 14  visus didingus kalnusir kalvas aukštąsias, 15  kiekvieną iškilų bokštą ir įtvirtintą sieną, 16  visus Taršišo laivus+ir ištaigingus laivus. 17  Žmogaus išdidumas bus pažemintas,žmonių puikybė bus palaužta. Jehova vienintelis tą dieną bus išaukštintas. 18  Niekingieji dievai nieku pavirs.+ 19  Žmonės sulįs į uolų plyšius,žemės urvuose jie slėpsis+nuo Jehovos, nuo baimę keliančio,nuo jo didingosios šlovės,+kai jis pakils drebinti žemės. 20  Sidabro ir aukso dievukus,kurių prisidarė ir kuriems lenkėsi,žmonės tądien mes kirstukams ir šikšnosparniams,+ 21  o patys lįs į uolų urvus,slėpsis uolų plyšiuosenuo Jehovos, nuo baimę keliančio,nuo jo didingosios šlovės,kai jis pakils drebinti žemės. 22  Tad liaukitės pasitikėję žmogumi,juk jis – tik kvėptelėjimas*. Argi kliautis juo verta?

Išnašos

Pažod. „Dienų pabaigoje“.
Arba „mokymas“.
Pažod. „kurio kvėpavimas yra šnervėse“.