Jehova — mūsų Padėjėjas

„Mano pagalba ateina iš Jehovos, dangaus ir žemės Kūrėjo.“ (PSALMYNO 121:2, NW)

1, 2. a) Kodėl galime tvirtinti, jog mums visiems kartais reikia pagalbos? b) Koks Padėjėjas yra Jehova?

KAM iš mūsų nėra prireikę pagalbos? Juk visiems ji kartais būtina — kai prislegia sunkumai, skausminga netektis, nelengvas išmėginimas. Paramos paprastai kreipiamės į rūpestingą draugą. Dalijantis su juo našta lengviau ištverti. Tačiau draugo pagalba ribota, be to, ne visada jis ir gali padėti.

² Vis dėlto esama Padėjėjo, kurio galia ir ištekliai neriboti. Jis net patikina, kad niekad mūsų neapleis. Tai Tas, apie kurį pasitikėjimo kupinas psalmininkas pasakė: „Mano pagalba ateina iš Jehovos.“ (Psalmyno 121:2, NW) Kodėl jis neabejojo Jehovos parama? Atsakymą rasime tyrinėdami 121 psalmę. Tai padės ir mums su pasitikėjimu žiūrėti į Jehovą kaip į savo Padėjėją.

Patikimas paramos Šaltinis

3. Į kokius kalnus tikriausiai žvelgė psalmininkas ir kodėl?

³ Psalmininkas iš pat pradžių pabrėžia pasitikįs Jehova dėl jo kūrybinės galios: „Keliu akis į kalnus — iš kur ateis man pagalba?“ „Mano pagalba ateina iš Jehovos, dangaus ir žemės Kūrėjo.“ (Psalmyno 121:1, 2; NW) Psalmininkas žvelgia ne į bet kurį kalną. Kai buvo rašomos tos eilutės, Jeruzalėje stovėjo Jehovos šventykla. Miestas, įsikūręs aukštai, Judo kalnyne, buvo simbolinė Jehovos gyvenama vieta. (Psalmyno 135:21) Psalmininkas tikriausiai žiūrėjo į Jeruzalės kalnus — ten, kur Jehovos šventykla, — su pasitikėjimu laukdamas Jehovos paramos. Kodėl šis žmogus buvo tikras, kad Jehova padės? Todėl, kad Jis — „dangaus ir žemės Kūrėjas“. Psalmininkas tarsi sakė, jog niekas negali sukliudyti visagaliam Kūrėjui jam pagelbėti. (Izaijo 40:26)

4. Ką psalmininkas pasakė apie nuolatinį Jehovos dėmesingumą savo tarnams ir kodėl tokia mintis paguodžia?

⁴ Toliau psalmininkas pasakė, kad Jehova visada pasirengęs rūpintis savo tarnais: „Tavo kojai suklupti jis neleis; tas, kuris tave globoja, budi. Štai Izraelio globėjas nei snaudžia, nei miega!“ (Psalmyno 121:3, 4) Dievas neleis juo pasikliaujantiems  suklupti ar parpulti taip, kad nebeatsikeltų. (Patarlių 24:16) Kodėl neleis? Kadangi Jehova, kaip budrus ganytojas, saugo savo avis. Argi tai nepaguodžia? Jis nė akimirksnį nepamiršta, ko reikia jo tarnams. Dievas jiems dėmesingas dieną naktį.

5. Kodėl pasakyta, kad Jehova yra „dešinėje“?

⁵ Neabejodamas, kad Jehova ištikimai saugo savo tarnus, psalmininkas rašė: „Viešpats tave saugo, tavo dešinėje Viešpats — tavo užuovėja. Dieną saulė neužgaus tavęs, nė mėnulis naktį.“ (Psalmyno 121:5, 6) Vidurio Rytuose pėsčiam keliauninkui pavėsis būdavo apsauga nuo svilinančios saulės. Lyg savo tautos paūksmė, Jehova saugo nuo nelaimių, galinčių sužaloti kaip deginantis karštis. Atkreipk dėmesį: pasakyta, kad Jehova yra „dešinėje“. Senovės karuose kovotojo dešinė ranka nebuvo taip apsaugota kaip skydą laikiusi kairė. Ištikimas draugas galėdavo pagelbėti stovėdamas ir kaudamasis kareivio dešinėje. Jehova, tartum anas bičiulis, ištikimai stovi šalia savo garbintojų visada pasiruošęs padėti.

6, 7. a) Kaip psalmininkas patikina, kad Jehova niekada nenustoja padėti savo tarnams? b) Kodėl mes kaip ir psalmininkas galime neabejoti Dievo parama?

⁶ Ar Jehova kuriuo nors metu nebepadėtų savo tarnams? Tai neįmanoma. Psalmininkas daro išvadą: „Viešpats saugos tave nuo viso, kas pikta, jis saugos tavo gyvastį. Viešpats saugos tave išeinantį ir grįžtantį dabar ir amžinai.“ (Psalmyno 121:7, 8) Ar pastebėjai, kad rašytojas perėjo nuo esamojo laiko prie būsimojo? Pirma, 5-oje eilutėje psalmininkas pasakė: „Viešpats tave saugo“, o toliau: „Viešpats saugos tave“ (kursyvas mūsų). Tikrieji garbintojai patikinami Jehovos parama ateityje. Kad ir kur jie eitų, kad ir kokios bėdos užkluptų, Dievas visada išties pagalbos ranką. (Patarlių 12:21)

⁷ Aišku, 121 psalmės rašytojas buvo įsitikinęs, kad visagalis Kūrėjas švelniai prižiūri savo tarnus lyg rūpestingas ganytojas ir akylai saugo tarsi budrus sargas. Mes galime jaustis tokie pat saugūs kaip ir psalmininkas, nes Jehova nesikeičia. (Malachijo 3:6) Ar tai reiškia, jog jis visada suteiks fizinę apsaugą? Ne, tačiau kol laikome Dievą savo Padėjėju, jis apgins nuo visko, kas pakenktų dvasiškai. Bet kyla klausimas, kaip Jehova mums padeda? Aptarkime keturis būdus, kaip jis pagelbsti. Šiame straipsnyje kalbėsime, kaip Dievas remdavo savo tarnus bibliniais laikais, o kitame — kaip padeda šiandien.

Angelų pagalba

8. Kodėl nereikia stebėtis, kad angelai trokšta gerovės žemiškiesiems Dievo tarnams?

⁸ Jehovai pavaldūs milijonai angelų. (Danieliaus 7:9, 10) Šie dvasiniai sūnūs ištikimai vykdo jo valią. (Psalmyno 103:20) Jie gerai žino, kad Jehova labai myli savo garbintojus žemėje ir nori jiems padėti. Nenuostabu, jog angelai irgi trokšta gerovės žemiškiesiems Dievo tarnams. (Luko 15:10) Todėl džiaugiasi Jehovos pasiųsti žmonėms į pagalbą. Kaip senovėje Jehova per šias dvasines esybes padėdavo savo tarnams?

9. Pateik pavyzdžių, kaip Dievo įgalioti angelai apsaugojo jam ištikimus žmones.

⁹ Angelai yra Dievo įgalioti apsaugoti ir išgelbėti jam ištikimus žmones. Du angelai padėjo Lotui ir jo dukterims išvengti žūties per Sodomos ir Gomoros  sunaikinimą. (Pradžios 19:1, 15-17) Vienui vienas angelas išžudė 185000 Jeruzalei grasinusių Asirijos kareivių. (2 Karalių 19:35) Kai Danielius buvo įmestas į liūtų duobę, Jehova „atsiuntė savo angelą, ir šis užčiaupė liūtų nasrus“. (Danieliaus 6:21, 22) Petrą iš kalėjimo taip pat išvadavo angelas. (Apaštalų darbų 12:6-11) Biblijoje aprašyta daug kitų pavyzdžių, kai padėdavo dvasinės esybės, ir tai rodo, kokie teisingi žodžiai iš Psalmyno 34:7 (Brb): „Viešpaties angelas stovyklauja aplink tuos, kurie Jo bijo, ir išgelbsti juos.“

10. Kaip Jehova per angelą sustiprino pranašą Danielių?

¹⁰ Kartais Jehova pasiųsdavo angelų padrąsinti ir sustiprinti savo ištikimus tarnus. Jaudinantis pavyzdys aprašytas 10 Danieliaus knygos skyriuje. Tuo laiku pranašui, matyt, buvo arti 100 metų. Jį slėgė didelis sunkumas tikriausiai dėl to, kad Jeruzalė apleista ir niekas neskuba atstatyti šventyklos. Be to, senolį sukrėtė baugus regėjimas. (Danieliaus 10:2, 3, 8) Dievas meilingai pasirūpino savo pranašu: pasiuntė angelą jį sustiprinti. Šis pasiuntinys ne kartą priminė Danieliui, kad jis Dievui yra „brangusis žmogus“. Kaip tai paveikė seną pranašą? Jis pasakė angelui: „Davei man jėgų.“ (Danieliaus 10:11, 19)

11. Koks pavyzdys liudija, kaip angelai vadovavo gerosios naujienos skelbimui?

¹¹ Jehova per angelus taip pat vadovavo gerosios naujienos skelbimui. Angelas nurodė Pilypui pranešti apie Kristų Etiopijos eunuchui ir šis pasikrikštijo. (Apaštalų darbų 8:26, 27, 36, 38) Netrukus Dievas panoro, kad geroji naujiena būtų paskelbta neapipjaustytiems pagonims. Regėjime angelas pasirodė dievobaimingam pagoniui Kornelijui ir liepė jam pasikviesti apaštalą Petrą. Atkeliavę pas apaštalą, Kornelijaus pasiuntiniai kalbėjo: „Kornelijus... gavo šventojo angelo nurodymą pasikviesti tave į savo namus ir išklausyti tavo pamokymų.“ Petras priėmė kvietimą ir galiausiai pirmieji neapipjaustyti pagonys tapo krikščionių susirinkimo nariais. (Apaštalų darbų 10:22, 44-48) Tik pagalvok, kaip jaustumeisi žinodamas, kad palankų tiesai žmogų tau padėjo sutikti angelas!

Šventosios dvasios parama

12, 13. a) Kodėl Jėzaus apaštalai pagrįstai pasitikėjo, kad šventoji dvasia gali jiems padėti? b) Kaip šventoji dvasia įgalino pirmojo amžiaus krikščionis veikti?

¹² Prieš pat mirtį Jėzus laidavo savo apaštalams nepaliksiąs jų be paramos. Tėvas duos jiems „Padėjėją — Šventąją Dvasią“. (Jono 14:26, Jr) Apaštalai pagrįstai tikėjo, kad šventoji dvasia gali padėti. Juk įkvėptame Dievo Žodyje daugybė pavyzdžių, kaip Jehova per šventąją dvasią — pačią stipriausią jėgą — padėdavo savo tarnams.

¹³ Daugeliu atvejų šventoji dvasia įgalindavo žmones vykdyti Jehovos valią. Šios jėgos stiprinami teisėjai išvaduodavo Izraelį. (Teisėjų 3:9, 10; 6:34) Dievo dvasios veikiami pirmojo amžiaus krikščionys neperstojo skelbti gerąją žinią nepaisydami visokio priešiškumo. (Apaštalų darbų 1:8; 4:31) Sėkmė, lydėjusi juos šioje tarnyboje, buvo tvirtas šventosios dvasios veiklos įrodymas. Kieno gi kito remiami „paprasti, nemokyti“ žmonės galėjo paskelbti Karalystės žinią visame tuo laiku žinomame pasaulyje? (Apaštalų darbų 4:13; Kolosiečiams 1:23)

14. Kaip Jehova per šventąją dvasią apšviečia savo tarnus?

 ¹⁴ Jehova per šventąją dvasią apšviečia savo tarnus. Štai Dievo dvasios padedamas Juozapas gebėjo išaiškinti pranašiškus faraono sapnus. (Pradžios 41:16, 38, 39) Ką numatęs, Jehova per dvasią atskleidė nuolankiesiems, bet nuo išdidžiųjų paslėpė. (Mato 11:25) Apie tai, ką Jehova ruošia tiems, „kurie jį myli“, apaštalas Paulius pasakė: „Dievas mums tai apreiškė per Dvasią.“ (1 Korintiečiams 2:7-10) Tik šventoji dvasia padeda žmogui gerai perprasti Dievo valią.

Dievo Žodžio parama

15, 16. Ką Jozuė turėjo daryti, kad mokėtų elgtis išmintingai?

¹⁵ Jehovos įkvėptas Žodis „naudingas mokyti“ ir padeda Dievo tarnams tapti ‘tobuliems, pasirengusiems kiekvienam geram darbui’. (2 Timotiejui 3:16, 17) Biblijoje daug pavyzdžių, kaip senovėje Dievo tarnai pasinaudodavo jo Žodžiu — tuo, kuris anuo metu jau buvo užrašytas.

¹⁶ Šventasis Raštas įkvėpdavo deramai vadovauti Dievo garbintojams. Paskirtam Izraelio vadovui Jozuei buvo pasakyta: „Neleisi šiai [Mozės užrašytai] Įstatymo knygai pasitraukti tau nuo lūpų, bet kartosi ją dieną naktį, kad ištikimai laikytumeisi visko, kas joje parašyta. Tik tada padarysi savo kelią sėkmingą, tik tada tau seksis [„veiksi išmintingai“, NW].“ Ar pastebėjai, jog Dievas nepažadėjo stebuklingai apdovanoti Jozuę išmintimi? Tik skaitydamas ir apmąstydamas „Įstatymo knygą“ jis galėjo įgyti išminties. (Jozuės 1:8; Psalmyno 1:1-3)

17. Kaip Danieliui ir karaliui Jošijui padėjo turimos Rašto knygos?

¹⁷ Per rašytinį Žodį Dievas taip pat atskleisdavo savo valią bei tikslus. Pavyzdžiui, pranašas Danielius skaitydamas Jeremijo knygą suprato, kiek ilgai Jeruzalė bus apleista. (Jeremijo 25:11; Danieliaus 9:2) O kas atsitiko valdant Judo karaliui Jošijui? Tuo laiku tauta buvo nuklydusi nuo Jehovos; mat karaliai tikriausiai nebepersirašinėjo Įstatymo ir jo nesilaikė. (Pakartoto Įstatymo 17:18-20) Bet remontuojant šventyklą buvo atrasta „Įstatymo knyga“, tikriausiai paties Mozės parašyta — ko gero, 800 metų senumo originalas. Išgirdęs, kas ten sakoma, Jošijas suprato, kaip smarkiai tauta nuklydo nuo Jehovos, ir tada ėmėsi ryžtingai taikyti knygoje duotus nurodymus. (2 Karalių 22:8; 23:1-7) Akivaizdu, jog senovėje turėtos Šventojo Rašto knygos Dievo tautai buvo naudingos.

Bendratikių parama

18. Kodėl galime tvirtinti, kad Jehovos dėka jo garbintojai padeda vieni kitiems?

¹⁸ Jehova dažnai mums padeda per bendratikius. Juk jeigu kuris nors tikintysis pagelbsti kitam, iš tikrųjų čia Dievo parama. Kodėl toks tvirtinimas teisingas? Dėl dviejų priežasčių. Pirma, tai Dievo  šventosios dvasios veikimas. Kas leidžiasi jos vadovaujami, ugdosi tokius vaisius kaip meilė ir gerumas. (Galatams 5:22, 23) Vadinasi, Dievo tarnai padeda bendratikiams jo dvasios skatinami. Antra, mes sukurti panašūs į Dievą. (Pradžios 1:26) Todėl gebame atspindėti jo savybes, tarp jų ir maloningumą bei atjautą. Tad kai Dievo garbintojai padeda vieni kitiems, tikrasis paramos Šaltinis yra Tas, kieno savybes jie atspindi.

19. Kas Biblijoje parašyta apie Jehovos paramą savo tarnams per bendratikius?

¹⁹ Kaip bibliniais laikais Jehova remdavo savo tarnus per bendratikius? Neretai jis per kurį nors savo tarną duodavo patarimą kitam, panašiai kaip Jeremijas davė gyvybę gelbstintį patarimą Baruchui. (Jeremijo 45:1-5) Kartais tikrieji garbintojai suteikdavo materialinę paramą tikėjimo broliams; taip padarė Makedonijos ir Achajos krikščionys stokojantiems Jeruzalės bendratikiams. Apaštalas Paulius pabrėžė, kad už tokį dosnumą tikrai dera „dėkoti Dievui“. (2 Korintiečiams 9:11)

20, 21. Kokiomis aplinkybėmis apaštalą Paulių sustiprino Romos broliai?

²⁰ Ypač jaudina pasakojimai, kaip Jehovos tarnai stengdavosi sustiprinti bei padrąsinti vieni kitus. Taip buvo ir su apaštalu Pauliumi. Jį vedė kalėti į Romą Apijaus keliu. Paskutinis ruožas — pelkėta žema vietovė — buvo labai varginantis. * Romos susirinkimo broliai žinojo Paulių atvykstant. Ką jie darė? Ar laukė mieste, jaukiuose namuose, kol Paulius pasirodys, ir tada išėjo jo pasveikinti?

 ²¹ Biblijos rašytojas Lukas, lydėjęs Paulių toje kelionėje, pasakoja: „Tenykščiai [Romos] broliai, išgirdę apie mus, atėjo pasitikti iki Apijaus aikštės ir Trijų Tavernų.“ Įsivaizduok: išgirdę Paulių atkeliaujant, būrys Romos brolių leidosi jo sutikti. Vieni lūkuriavo Apijaus aikštėje, gerai žinomame keliautojų poste, apie 74 kilometrai nuo Romos. Kiti laukė už maždaug 58 kilometrų nuo miesto, prie Trijų Tavernų, kur keliautojai paprastai sustodavo pailsėti. Kaip visa tai paveikė apaštalą? Lukas rašo: „Juos išvydęs, Paulius dėkojo Dievui ir įgavo pasitikėjimo.“ (Apaštalų darbų 28:15) Tik pagalvok — vos pamatęs nepatingėjusius leistis į tokią kelionę brolius, Paulius įgavo jėgų ir paguodos! O kam jis padėkojo už šitą paramą? Tam, kas ją suteikė, — Jehovai Dievui.

22. Kokie žodžiai parinkti 2005 metų citata ir kokia kito straipsnio tema?

²² Įkvėpti pasakojimai apie Dievo darbus iš tiesų iškalbingai liudija: šiam Padėjėjui nėra lygių. Jehovos liudytojai deramai metų citata pasirinko žodžius iš Psalmyno 121:2 (NW): „Mano pagalba ateina iš Jehovos.“ O kaip jis padeda mums šiandien? Tai kito straipsnio tema.

[Išnaša]

Ar atsimeni?

Kaip Jehova padėjo savo tarnams

• per angelus?

• per savo šventąją dvasią?

• savo įkvėptu Žodžiu?

• per bendratikius?

[Studijų klausimai]

[Anotacija 15 puslapyje]

2005 metų citata parinkti šie žodžiai: „Mano pagalba ateina iš Jehovos.“ (Psalmyno 121:2, NW)

[Iliustracija 16 puslapyje]

Paulius dėkojo Dievui už Romos brolių paramą