Kolosiečiams 1:1–29

  • Pasveikinimas (1, 2)

  • Paulius dėkoja Dievui, kad kolosiečių tikėjimas stiprus (3–8)

  • Paulius meldžiasi, kad bendruomenė augtų dvasiškai (9–12)

  • Kristuje Dievas apgyvendino „visa ko pilnatvę“ (13–23)

  • Paulius darbuojasi bendruomenės labui (24–29)

1  Paulius, Dievo valia Kristaus Jėzaus apaštalas, ir brolis Timotiejus+ 2  šventiesiems Kolosuose – ištikimiems broliams, esantiems bendrystėje su Kristumi. Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo. 3  Kai meldžiamės už jus, mes visada dėkojame Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui. 4  Mes girdėjome, kokį tikėjimą Kristumi Jėzumi ir kokią meilę visiems šventiesiems puoselėjate 5  dėl vilties, kuri jums išsipildys danguje.+ Apie šią viltį jūs sužinojote jau prieš kurį laiką, kai išgirdote tiesos žodį – gerąją naujieną. 6  Geroji naujiena duoda vaisių ir plinta visame pasaulyje.+ Ji duoda vaisių ir pas jus – nuo pat dienos, kai išgirdote ir perpratote, kokia iš tikro yra Dievo malonė. 7  Ją suprasti jums padėjo mūsų mylimas bendradarbis Epafras,+ ištikimas Kristaus tarnas, kuris darbavosi pas jus vietoj mūsų. 8  Jis ir papasakojo mums apie dvasios įkvėptą jūsų meilę. 9  Todėl nuo tos dienos, kai apie tai išgirdome, mes nepaliaujame už jus melstis+ ir prašyti, kad aiškiai suvoktumėte Dievo valią,+ įgytumėte visokeriopos išminties ir dvasinio supratimo.+ 10  Tada gebėsite elgtis taip, kad būtumėte verti vadintis Jehovos* vardu ir visais atžvilgiais jam patiktumėte – kad duotumėte visokių gerų darbų vaisių ir vis geriau jį pažintumėte.+ 11  Dievas, būdamas šlovingas ir galingas, tesuteikia jums tiek stiprybės,+ kad viską kantriai ir su džiaugsmu ištvertumėte 12  ir dėkotumėte Tėvui, kuris padarė jus tinkamus gauti paveldą kartu su visais šventaisiais,+ esančiais šviesoje. 13  Jis išvadavo mus iš tamsybių valdžios+ ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę. 14  Jis mus išpirko, dėl jo mums atleidžiamos nuodėmės.+ 15  Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas,+ visos kūrinijos pirmagimis,+ 16  mat per jį sukurta visa, kas danguje ir žemėje, kas regima ir kas neregima+ – ir sostai, ir viešpatystės, ir vadovybės, ir valdžios. Visa sukurta per jį+ ir jam. 17  Jis buvo pirma visko+ ir viskas per jį buvo sukurta. 18  Ir jis yra kūno, bendruomenės, galva.+ Jis yra pradžia, jis – pirmagimis iš mirusiųjų;+ taigi, jis visais atžvilgiais yra pirmas. 19  Mat Dievas panorėjo apgyvendinti jame visa ko pilnatvę+ 20  ir per jį, tai yra per jo kraują, kurį jis praliejo numirdamas ant kančių stulpo*, sutaikyti+ su savimi visa, kas žemėje ir kas danguje.+ 21  Kadaise mąstėte vien apie piktus darbus, todėl buvote svetimi Dievui, buvote jo priešai. 22  O dabar jis sutaikė jus su savimi Sūnaus, paaukojusio savo kūną, mirtimi, kad galėtų pastatyti jus savo akivaizdoje šventus, be ydos ir be priekaišto+ – 23  žinoma, jei tik laikotės tikėjimo,+ jei esate įsitvirtinę ant pamato,+ nepajudinami+ ir nesileidžiate atitraukiami nuo vilties, kurią įgijote išgirdę gerąją naujieną. Ši geroji naujiena yra paskelbta visai kūrinijai po dangumi+ ir aš, Paulius, esu paskirtas ją garsinti.+ 24  Džiaugiuosi, kad tenka kentėti dėl jūsų+ ir patirti Kristaus kentėjimų, kokių mano kūnas anksčiau nebuvo patyręs. Dabar tuos vargus kenčiu Kristaus kūno, tai yra bendruomenės,+ labui.+ 25  Jos tarnu tapau, kai Dievas jūsų labui paskyrė mane prievaizdu,+ kad paskelbčiau Dievo žodį – 26  slėpinį,+ ankstesniais laikmečiais* ir per kartų kartas laikytą paslaptyje,+ o dabar apreikštą jo šventiesiems+ 27  kitose tautose. Dievas panorėjo jiems atskleisti šlovinguosius turtus šio slėpinio+ – Kristaus bendrystės su jumis, teikiančios jums viltį būti pašlovintiems kartu su juo.+ 28  Kristų mes ir garsiname, protindami kiekvieną ir mokydami su tikra išmintimi, kad Dievo akivaizdon pristatytume kiekvieną žmogų kaip subrendusį Kristaus sekėją.+ 29  Tam aš ir plušu – stengiuosi iš visų jėgų palaikomas jo didžios galios, kurios jis man teikia.+

Išnašos

Žr. žodynėlyje „pasaulis“.