Būk ištikimas ir klusnus Dievo paskirtai vyresnybei

„Viešpats mūsų teisėjas ir mūsų įstatymų davėjas, Viešpats mūsų karalius.“ (IZAIJO 33:22)

1. Kuo iš visų tautų išsiskyrė senovės Izraelis?

IZRAELIS tapo tauta 1513 m. p. m. e. Tuo laiku jis neturėjo nei sostinės, nei teritorijos, nei karaliaus kaip kiti. Izraelitai buvo ką tik išvaduoti iš vergijos. Tačiau jie išsiskyrė iš visų tautų dar kai kuo. Jų neregimasis Teisėjas, įstatymų Davėjas ir Karalius buvo pats Jehova Dievas. (Išėjimo 19:5, 6; Izaijo 33:22) Tuo pasigirti negalėjo jokia tauta!

2. Kokie klausimai kyla dėl Izraelio organizuotumo ir kodėl mums svarbu tai išsiaiškinti?

² Kadangi Jehova yra tvarkos ir taikos Dievas, tauta, kurioje jis karaliavo, aišku, turėjo būti puikiai organizuota. (1 Korintiečiams 14:33) Toks ir buvo Izraelis. O kaip žemiška organizacija gali būti vadovaujama neregimojo Dievo? Naudinga apžvelgti, kaip Jehova vadovavo savo tautai senovėje ir ypač kaip jis elgėsi su Izraeliu, — tai padės suprasti, kiek svarbu būti ištikimiems ir klusniems jo paskirtai vyresnybei.

Kaip buvo vadovaujama senovės Izraeliui

3. Per ką Jehova vadovavo savo tautai?

³ Jehova, neregimasis Izraelio Karalius, savo atstovais paskirdavo ištikimus vyrus. Tai buvo vadovai, šeimų galvos, seniūnai, tarnavę žmonėms patarėjais bei teisėjais. (Išėjimo 18:25, 26; Pakartoto Įstatymo 1:15) Nemanykime, kad šie atsakingi vyrai būtų pajėgę be Dievo vadovavimo spręsti visus reikalus nepriekaištingai, įžvalgiai, supratingai. Jie buvo netobuli ir negalėjo žinoti, kas dedasi bendratikių širdyse. Vis dėlto tokie dievobaimingi tautos teisėjai gebėdavo duoti izraelitams tinkamus patarimus, nes juos pagrįsdavo Jehovos Įstatymu. (Pakartoto Įstatymo 19:15; Psalmyno 119:97-100)

4. Ko turėdavo sergėtis Dievui ištikimi Izraelio teisėjai ir kodėl?

⁴ Tačiau teisėjams nepakakdavo vien žinoti Įstatymą. Būdami netobuli, šie tautos  seniūnai turėdavo budriai saugotis tokių blogų polinkių kaip egoizmas, šališkumas, godulystė, nes tai galėjo iškreipti jų sprendimus. Mozė jiems įsakė: „Teisdami negalite būti šališki: išklausykite varguolį lygiai taip, kaip ir didžiūną. Nesibaiminkite dėl žmonių, nes teismas yra Dievo.“ Vadinasi, Izraelio teisėjai nagrinėdavo bylas Dievo vardu. Kokia garbinga pareiga! (Pakartoto Įstatymo 1:16, 17, kursyvas mūsų)

5. Drauge su teisėjais, ką dar Jehova paskyrė rūpintis savo tauta?

⁵ Savo tautos dvasiniais poreikiais Jehova rūpindavosi ir kitaip. Izraelitams dar neįžengus į Pažadėtąją žemę, Dievas įsakė padaryti teisingo garbinimo vietą — padangtę. Jis taip pat paskyrė kunigiją mokyti Įstatymo, aukoti gyvulių aukas, ryte ir vakare smilkyti smilkalus. Aaronui, vyresniajam Mozės broliui, Dievas pavedė vyriausiojo kunigo pareigas, o jam padėti paskyrė sūnus. (Išėjimo 28:1; Skaičių 3:10; 2 Metraščių 13:10, 11)

6, 7. a) Kokie buvo santykiai tarp kunigų ir levitų nekunigų? b) Ko galime pasimokyti iš to, kad levitai atlikdavo įvairiopas užduotis? (Kolosiečiams 3:23)

⁶ Kunigams, kuriais tarnavo palyginti mažai izraelitų, rūpintis daugiamilijoninės tautos dvasinėmis reikmėmis buvo sunku. Todėl jiems padėdavo kiti Levio giminės vyrai. Jehova pasakė Mozei: „Atiduok levitus Aaronui ir jo sūnums; jie visi yra atiduoti jam iš Izraelio vaikų tarpo.“ (Skaičių 3:9, 39, Brb)

⁷ Levitai buvo puikiai organizuoti: suskirstyti į trejetą — Geršono, Kehato, Merario — šeimyninių grupių ir joms buvo duotos tam tikros užduotys. (Skaičių 3:14-17, 23-37) Kai kurie darbai galbūt atrodė svarbesni už kitus, tačiau visi buvo reikalingi. Pavyzdžiui, Kehato kilties levitai turėdavo rūpintis šventąja sandoros skrynia bei visais padangtės reikmenimis. Kiekvienas levitas — tiek iš Kehato, tiek iš kitos šeimos — galėjo džiaugtis kilniomis pareigomis. (Skaičių 1:51, 53) Deja, kai kurie levitai nebrangino savo posto. Užuot rodę ištikimybę ir paklusę Dievo paskirtai vyresnybei, jie reiškė nepasitenkinimą, pasidarė išdidūs, ambicingi, pavydūs. Vienas iš tokių buvo levitas, vardu Korachas.

„Jūs dar siekiate ir kunigystės!“

8. a) Kas buvo Korachas? b) Kas tikriausiai paskatino Korachą vertinti kunigus vien žmogiškuoju požiūriu?

⁸ Korachas nebuvo nei Levio, nei Kehato namų galva. (Skaičių 3:30, 32) Bet jį gerbė kaip vieną iš Izraelio vadovų. Dėl savo pareigų Korachui, ko gero, tekdavo artimai bendrauti su Aaronu bei jo sūnumis. (Skaičių 4:18, 19) Matydamas šių  vyrų trūkumus, Korachas tikriausiai manė taip: ‘Tie kunigai baisiai netobuli, o aš turiu jų klausyti. Dar visai neseniai Aaronas buvo padirbinęs auksinį veršį. Tai paskatino mūsų tautą garbinti stabus. Dabar jis tarnauja vyriausiuoju kunigu todėl, kad yra Mozės brolis! Koks šališkumas! O Nadabas ir Abihuvas? Šie Aarono sūnūs juk negerbė savo tarnystės tiek, kad Jehova nubaudė juos myriop!’ * (Išėjimo 32:1-5; Kunigų 10:1, 2) Nors nežinome, ką išties galvojo Korachas, galime neabejoti, kad jis ėmė vertinti kunigus vien žmogiškuoju matu ir tai paskatino jį maištauti prieš Mozę ir Aaroną, o galiausiai — prieš Jehovą. (1 Samuelio 15:23; Jokūbo 1:14, 15)

9, 10. Kuo Mozę kaltino Korachas bei jo bendraminčiai ir ką jie turėjo gerai žinoti?

⁹ Būdamas įtakingas, Korachas lengvai subūrė aplink save vienminčius, tokius kaip Datanas bei Abiramas — iš viso 250 rėmėjų, tarnavusių bendruomenės vadovais. Atėję pas Mozę ir Aaroną, jie pasakė: „Visa bendrija, visi iki vieno yra šventi, ir Viešpats yra tarp jų. Tad kodėl keliate save aukščiau už Viešpaties bendriją?“ (Skaičių 16:1-3)

¹⁰ Tie maištingi vyrai gerai žinojo, ką reiškia negerbti Mozės autoriteto. Dar neseniai tokių pat kaip šių vyrų pretenzijų vedami prieš Mozę buvo sukilę Aaronas ir Mirjama. Skaičių 12:1, 2 eilutės informuoja, ką jiedu sakė: „Argi Viešpats tik per Mozę kalbėjo? Argi jis nekalbėjo ir per mus?“ Jehova tai išgirdo. Jis liepė Mozei, Aaronui ir Mirjamai atsistoti prie įėjimo į padangtę. Tada Dievas tiesiai pasakė: „Jei tarp jūsų būtų pranašas, aš apsireikščiau jam regėjime, aš kalbėčiau jam sapne. Bet ne toks yra mano tarnas Mozė: jam patikėti visi mano namai.“ Paskui Jehova kuriam laikui nubaudė Mirjamą raupsais. (Skaičių 12:4-7, 10)

11. Kaip Mozė elgėsi su maištautoju Korachu?

¹¹ Reikia manyti, kad apie tą incidentą Korachas ir jo rėmėjai žinojo. Jų maištingas elgesys buvo nedovanotinas. Vis dėlto su šiais izraelitais Mozė bandė kantriai aiškintis skatindamas branginti jiems skirtas pareigas. Jis sakė: „Argi jums per maža, kad Izraelio Dievas išskyrė jus iš Izraelio bendrijos, leisdamas jums artintis prie savęs.“ Ne, tai nebuvo maža, o labai daug! Ko jie begalėjo geisti? Tolesni Mozės žodžiai parodo slaptas tų vyrų užmačias: „Jūs dar siekiate ir kunigystės!“ * (Skaičių 12:3; 16:9, 10; Jr) Kaip Jehova žiūrėjo į maištą prieš jo paskirtą vyresnybę?

Teisia Izraelio Teisėjas

12. Kokiomis aplinkybėmis Izraelis galėjo turėti gerus santykius su Dievu?

¹² Duodamas izraelitams Įstatymą Jehova pasakė, kad jam paklusdami jie bus „šventa tauta“ — tol, kol laikysis jo nustatytos tvarkos. (Išėjimo 19:5, 6) Dabar, kai maištas nesiliovė, atėjo metas veikti Izraelio Teisėjui ir įstatymų Davėjui. Mozė pasakė Korachui: „Rytoj tu ir visa tavo draugė būkite Viešpaties akivaizdoje — ir tu, ir jie, ir Aaronas. Paimkite kiekvienas savo smilkytuvą, įberkite į jį smilkalų, ir kiekvienas teatnašauja  savo smilkytuvą Viešpaties akivaizdoje, du šimtus penkiasdešimt smilkytuvų, ir tu, ir Aaronas, kiekvienas su savo smilkytuvu.“ (Skaičių 16:16, 17)

13. a) Kodėl maištininkų, susiruošusių smilkyti Jehovai, nuostata buvo įžūli? b) Kaip Jehova pasielgė su maištininkais?

¹³ Dievo Įstatyme buvo nurodyta, kad smilkyti gali tik kunigai. Maištininkai, nebūdami kunigais, vien išgirdę pasiūlymą smilkyti Jehovai, turėjo apsigalvoti. (Išėjimo 30:7; Skaičių 4:16) Tačiau Korachas su savo bendrais taip ir nesusiprotėjo. Kitą dieną jis „surinko prieš [Mozę ir Aaroną] visą bendruomenę prie susirinkimo padangtės angos“. Toliau rašoma: „Tada Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui, tardamas: ‘Pasitraukite nuo šios bendrijos, kad galėčiau viena akimirka juos sunaikinti.’“ Tačiau Mozė ir Aaronas maldavo palikti tautą gyvą. Jehova paklaũsė. O kas atsitiko Korachui bei jo rėmėjams? „Viešpaties ugnis prasiveržė ir sunaikino anuos du šimtus penkiasdešimt vyrų, atnašavusių smilkalus.“ (Skaičių 16:19-22, 35; Jr) *

14. Kodėl Jehova griežtai nubaudė Izraelio bendruomenę?

¹⁴ Stebėtina, kad izraelitai, matę, ką Jehova padarė maištininkams, nieko nepasimokė. „Rytojaus dieną visa izraelitų bendrija murmėjo prieš Mozę ir Aaroną, sakydami: ‘Jūs užmušėte Viešpaties žmones.’“ Jie stojo sąmokslininkų pusėn! Tuomet Jehovos kantrybė išseko. Niekas — net Mozė ir Aaronas — nebegalėjo užtarti tautos. Neklusniems izraelitams Jehova siuntė marą; nuo jo žuvo „keturiolika tūkstančių septyni šimtai, neskaitant tų, kurie mirė su Korachu“. (Skaičių 17:6-14 [16:41-49, Brb])

15. a) Kodėl izraelitai turėjo nedvejodami paklusti Mozės ir Aarono vadovavimui? b) Ko šis įvykis pamoko tave apie Jehovą?

¹⁵ Visi tie žmonės tuščiai prarado savo gyvybes. Juk jie galėjo bent kiek pamąstyti, kai ką prisiminti. Kas ėjo pas faraoną ir statė savo gyvybes į pavojų? Kas reikalavo paleisti izraelitus? Kas buvo tas vienintelis, kuris po izraelitų išlaisvinimo užkopė į Horebo kalną ir kalbėjo akis į akį su Dievo angelu? Daugybę kartų Mozė ir Aaronas įrodė ištikimybę Jehovai bei meilę savo tautai. (Išėjimo 10:28; 19:24; 24:12-15) Jehova nenorėjo, kad sukilėliai mirtų. Tačiau kai izraelitai ir toliau maištavo, Dievas ryžtingai užkirto jiems kelią. (Ezechielio 33:11) Visa tai mums yra labai svarbi pamoka. Kodėl?

Per ką šiandien palaikomas ryšys

16. a) Kokie faktai turėjo įtikinti pirmojo amžiaus žydus, kad Jėzus yra Jehovos atstovas? b) Kodėl ir kuo Jehova pakeitė levitų kunigiją?

¹⁶ Dabar yra nauja tauta, kurios neregimasis Teisėjas, įstatymo Davėjas bei Karalius — Jehova. (Mato 21:43) Ši tauta gimė pirmajame m. e. amžiuje. Tuo metu vietoj Mozės dienų padangtės Jeruzalėje stovėjo puiki šventykla, kurioje tebetarnavo levitai. (Luko 1:5, 8, 9) O 29 m. e. m. atsidarė kita, dvasinė, šventykla, kurios vyriausiuoju kunigu buvo Jėzus Kristus. (Hebrajams 9:9, 11; Brb) Tuomet dar sykį iškilo paklusnumo Dievo paskirtai vyresnybei klausimas. Kas buvo Jehovos numatytas šios naujos tautos vadovas? Jėzus,  įrodęs savo besąlygišką paklusnumą Dievui. Jis mylėjo žmones. Be to, Jėzus padarė daug stebuklų. Tačiau dauguma levitų būdami kietasprandžiai kaip ir jų protėviai atmetė Jėzų. (Mato 26:63-68; Apaštalų darbų 4:5, 6, 18; 5:17) Galop Jehova levitų kunigiją pakeitė visiškai kitokia — karališkąja kunigija. Ji tebetarnauja iki šiol.

17. a) Kokia žmonių grupė šiandien yra karališkoji kunigija? b) Kokiam tikslui Jehova naudoja karališkąją kunigiją?

¹⁷ Kas yra karališkoji kunigija šiandien? Į šį klausimą atsako apaštalas Petras savo pirmajame įkvėptame laiške. Pateptiesiems Kristaus kūno nariams jis rašė: „Jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis, pašaukta išgarsinti šlovingus darbus to, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą.“ (1 Petro 2:9) Iš jo žodžių aišku, kad karališkoji kunigija yra visi Jėzaus pateptieji sekėjai, kuriuos Petras dar vadina šventąja tauta. Per juos Jehova moko savo tautą ir teikia jai dvasinių nurodymų. (Mato 24:45-47)

18. Kas yra paskirti vyresnieji karališkosios kunigijos atžvilgiu?

¹⁸ Karališkosios kunigijos atstovai yra vyresnieji, paskirti į atsakingas pareigas visuose Jehovos tautos susirinkimuose. Šiuos vyrus — tiek iš pateptųjų, tiek iš kitų avių — turime gerbti ir nuoširdžiai remti. Kodėl? Kadangi Jehova paskyrė juos vyresniaisiais per savo šventąją dvasią. (Hebrajams 13:7, 17) Kaip tai įmanoma?

19. Kaip vyresnieji yra paskiriami šventosios dvasios?

¹⁹ Vyresnieji atitinka reikalavimus, nurodytus Dievo dvasios įkvėptame jo Žodyje. (1 Timotiejui 3:1-7; Titui 1:5-9) Todėl galima sakyti, kad jie yra paskirti šventosios dvasios. (Apaštalų darbų 20:28, Brb) Vyresnieji turi puikiai išmanyti Dievo Žodį. Be to, jie, kaip ir juos paskyręs Aukščiausiasis Teisėjas, privalo neapkęsti visko, kas bent kiek primena šališkumą. (Pakartoto Įstatymo 10:17, 18)

20. Už ką labiausiai esi dėkingas uoliai triūsiantiems vyresniesiems?

²⁰ Mes su dėkingumu žiūrime į šiuos uoliai triūsiančius brolius ir neabejojame  jų įgaliojimais! Pasitikėjimą vyresniaisiais įkvepia ištikima, dažnai ne vieną dešimtmetį trunkanti jų tarnystė. Jie kaskart ruošiasi susirinkimo sueigoms ir jas veda, petys į petį su mumis skelbia „gerąją naujieną apie karalystę“, prireikus duoda Raštu pagrįstą patarimą. (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972; Hebrajams 10:23, 25; 1 Petro 5:2) Jie lanko sergančius ir guodžia gedinčius bendratikius. Vyresnieji ištikimai, nesavanaudiškai rūpinasi Karalystės reikalais. Juos lydi Jehovos dvasia bei pritarimas. (Galatams 5:22, 23)

21. Ko vyresnieji turi nepamiršti ir kodėl?

²¹ Vyresnieji, aišku, nėra tobuli. Tai suvokdami, šie vyrai ne viešpatauja kaimenei — „Dievo paveldui“, o yra ‘brolių džiaugsmo talkininkai’. (1 Petro 5:3, NW; 2 Korintiečiams 1:24) Nuolankūs, nelengvai besidarbuojantys vyresnieji myli Jehovą ir žino, kad kuo labiau seks jo pavyzdžiu, tuo palaimingiau bus susirinkimui. Šitaip nusiteikę, jie nuolat stengiasi ugdytis Dievui patinkančias savybes — meilę, atjautą, kantrybę.

22. Kaip sustiprino tavo pasitikėjimą Jehovos matomąja organizacija atsitikimo su Korachu apžvalga?

²² Kokie esame laimingi, kad turime savo neregimąjį Valdovą — Jehovą, Vyriausiąjį Kunigą — Jėzų Kristų, mokytojus — karališkąją pateptųjų kunigiją, patarėjus — ištikimus krikščionių vyresniuosius! Nors jokia žmonių vadovaujama organizacija negali būti tobula, mes džiaugiamės tarnaudami Dievui kartu su ištikimais bendratikiais, noriai paklūstančiais Dievo paskirtai vyresnybei.

[Išnašos]

Ko išmokai?

• Ką Jehova paskyrė meilingai rūpintis izraelitais?

• Kodėl Koracho maištas prieš Mozę ir Aaroną buvo nedovanotinas?

• Ko galime pasimokyti iš Jehovos elgesio su maištininkais?

• Kaip šiandien galime parodyti dėkingumą už Jehovos nustatytą tvarką?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 9 puslapyje]

Ar brangini kiekvieną užduotį Jehovos tarnyboje?

[Iliustracija 10 puslapyje]

„Tad kodėl keliate save aukščiau už Viešpaties bendriją?“

[Iliustracija 13 puslapyje]

Paskirti vyresnieji atstovauja karališkajai kunigijai