„Budėkite“

„Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats“ (MATO 24:42).

1. Ką mano ilgalaikiai Jehovos tarnai apie daugelį savo pasiaukojamos tarnybos metų? Pateik pavyzdį.

DAUGELIS ilgamečių Jehovos tarnų tiesą sužinojo jaunystėje. Kaip pirklys, atradęs brangų perlą, pardavė visa, kad jį nusipirktų, taip uolūs Biblijos tyrinėtojai išsižadėjo savęs ir paskyrė gyvenimą Jehovai (Mato 13:45, 46; Morkaus 8:34). Kaip jie jaučiasi ilgiau nei tikėjosi laukę, kol Dievo tikslas bus įgyvendintas žemėje? Jie nesigaili! Tie žmonės gali tarti tą patį, ką pasakė brolis A. Makmilanas tuomet, kai buvo pasiaukojamai ištarnavęs beveik 60 metų: „Esu pasiryžęs dar tvirčiau laikytis tikėjimo. Dėl jo verta gyventi. Jis iki šiol padeda man be baimės žvelgti į ateitį.“

2. a) Koks buvo laiku duotas Jėzaus patarimas savo sekėjams? b) Kokius klausimus aptarsime šiame straipsnyje?

² O koks tavo požiūris? Kad ir kokio amžiaus būtumei, įsiklausyk į šį Jėzaus paraginimą: „Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats“ (Mato 24:42). Taip paprastai pasakytas svarbus dalykas. Nežinome ir nebūtina žinoti, kurią dieną ateis Viešpats įvykdyti nuosprendžio šiai blogai sistemai. Bet mes privalome gyventi taip, kad jam atėjus neturėtume dėl ko apgailestauti. Kokie Biblijos pavyzdžiai padės mums budėti? Kaip Jėzus pabrėžė tokią būtinybę? Kokie nūdienos faktai rodo, kad gyvename paskutinėmis šio bedieviško pasaulio dienomis?

Įspėjantis pavyzdys

3. Kuo panašūs šiuolaikiniai žmonės į gyvenusius Nojaus dienomis?

³ Šiuolaikiniai žmonės daug kuo panašūs į gyvenusius Nojaus dienomis. Anuo metu žemė buvo pilna smurto ir žmonių širdys linko „visą laiką tik į pikta“ (Pradžios 6:5). Dauguma buvo užimti kasdieniniais reikalais. Prieš siųsdamas didžiulį Tvaną, Jehova davė žmonėms galimybę atgailauti. Jis įgaliojo Nojų skelbti ir šis pakluso: tarnavo „tiesos šaukliu“ galbūt 40—50 ar daugiau metų (2 Petro 2:5). Tačiau žmonės nepaisė Nojaus perspėjimo. Jie nebudėjo. Todėl galiausiai Jehovos teismo nuosprendis buvo įvykdytas  visiems, išskyrus Nojaus šeimą (Mato 24:37-39).

4. Kokia prasme Nojaus tarnybą dera pavadinti sėkminga ir kodėl galime tą patį pasakyti apie savo skelbimą?

⁴ Ar Nojaus tarnyba buvo sėkminga? Vertindamas nesiremk tuo, kad mažai buvo paklususiųjų. Juk vis tiek savo skelbimu Nojus pasiekė tikslą. Kodėl galima taip tvirtinti? Žmonėms buvo duota pakankamai galimybių pasirinkti, ar jie nori tarnauti Jehovai, ar ne. O kaip yra tavoje skelbimo teritorijoje? Net jei ten mažai susidomėjusių žmonių, tavo tarnyba yra labai sėkminga. Kodėl? Skelbdamas perduodi Dievo įspėjimą ir taip vykdai Jėzaus nurodymą savo pasekėjams (Mato 24:14; 28:19, 20).

Jie nepaisė Dievo pranašų

5. a) Kokios sąlygos vyravo Jude Habakuko dienomis ir kaip žmonės reagavo į pranašišką žinią? b) Kaip Judo žmonės buvo nusistatę prieš Jehovos pranašus?

⁵ Praėjo daug šimtmečių po Tvano. Judo karalystėje susiklostė labai bloga padėtis: stabmeldystė, neteisybė, priespauda ir net žmogžudystės buvo įprasti dalykai. Jehova pašaukė pranašą Habakuką įspėti žmones, kad jeigu jie neatgailaus, bus užpulti chaldėjų (babiloniečių) (Habakuko 1:5-7). Bet žmonės nekreipė dėmesio. Jie galbūt manė: ‛Pranašas Izaijas taip pat jau prieš šimtą su viršum metų skelbė panašų perspėjimą, tačiau nieko neatsitiko!’ (Izaijo 39:6, 7) Daugelis Judo vyresniųjų buvo ne tik abejingi tai žiniai, bet ir priešiški patiems skelbėjams! Kartą jie susiruošė nužudyti pranašą Jeremiją ir būtų taip padarę, jei ne Ahikamas. O kitą pranašą, Ūriją, įsakė nužudyti karalius Jehojakimas, įpykęs dėl jo skelbiamos žinios (Jeremijo 26:21-24).

6. Kaip Jehova sustiprino Habakuką?

⁶ Habakuko žinia buvo tokia pat slogi ir nepopuliari kaip Jeremijo, Dievo įkvėpto pranašauti apie būsimą Judo nuniokojimą 70-čiai metų (Jeremijo 25:8-11). Tad suprantama, kodėl Habakukas vaitojo: „Kaip ilgai šauksiu, Viešpatie, ir tu manęs neišgirsi? Arba rėksiu: ‛Smurtas!’ — ir tu manęs negelbėsi?“ (Habakuko 1:2) Jehova maloningai atsakė Habakukui: „Paskirtu laiku išsipildys regėjimas, dabar jis skuba prie galo ir nemeluoja. Jei atrodo, kad jis gaišuoja, lauk; tikrai jis išsipildys, nesuvėluos“ (Habakuko 2:3). Taigi Jehova savo „paskirtu laiku“ turėjo pašalinti neteisybę ir priespaudą. Jei atrodė, jog delsiama, Habakukui nereikėjo nusiminti nei sulėtinti savo veiklos. Jis turėjo ‛laukti’ nėmaž neprarasdamas budrumo. Jehovos diena nevėluos!

7. Kodėl Jeruzalei grėsė kitas sunaikinimas pirmajame m. e. amžiuje?

 ⁷ Maždaug po 20 metų nuo Jehovos pokalbio su Habakuku Judo sostinė Jeruzalė buvo sunaikinta. Vėliau Jeruzalė buvo atstatyta, ir daugelis blogybių, taip skaudinusių Habakuką, išnyko. Tačiau pirmajame m. e. amžiuje miestas vėl buvo pasmerktas žlugimui dėl jo gyventojų neištikimybės. Gailestingas Dievas Jehova pasirūpino, kad teisūs žmonės išliktų gyvi. Šį kartą jis siuntė pranašu patį Jėzų Kristų skelbti žinios. 33 m. e. m. Jėzus įspėjo savo sekėjus: „Kai matysite Jeruzalę supamą kariuomenės, žinokite, jog prisiartino jos nuniokojimas. Tuomet kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus“ (Luko 21:20, 21).

8. a) Kas galėjo atsitikti kai kuriems krikščionims praėjus daugeliui metų po Jėzaus mirties? b) Kaip išsipildė pranašiški Jėzaus žodžiai apie Jeruzalę?

⁸ Ėjo metai ir kai kurie Jeruzalės krikščionys galbūt norėjo žinoti, kada turi išsipildyti Jėzaus pranašystė. Tik pagalvok apie krikščionis, tikrai turėjusius ko atsisakyti. Pavyzdžiui, norėdami likti budrūs, jie galbūt nesiėmė viliojančio verslo. Ar laikui bėgant jie pailso? Galbūt nusprendė, jog veltui eikvoja laiką, ir Jėzaus žodžiai skirti ne jų, o kitai kartai? 66 m. e. m. Jėzaus pranašystė pradėjo pildytis — romėnų kariuomenė apsupo Jeruzalę. Tie, kurie budėjo, atpažino šį ženklą, pabėgo iš miesto ir netapo niokojamos Jeruzalės aukomis.

Jėzus pabrėžė būtinybę budėti

9, 10. a) Kaip tu apibendrintumei Jėzaus palyginimą apie vergus, laukiančius šeimininko sugrįžtant iš savo vestuvių? b) Kodėl vergams galėjo būti nelengva laukti savo šeimininko? c) Kodėl vergams vertėjo būti kantriems?

⁹ Norėdamas pabrėžti būtinybę budėti, Jėzus savo mokinius prilygino vergams, laukiantiems iš savo vestuvių grįžtančio šeimininko. Jie žino, kad jis grįš naktį, tačiau kurią valandą? Pirmosios nakties sargybos metu? Antrosios? O gal trečiosios? Vergai nežino. Jėzus pasakė: „Jeigu [šeimininkas] sugrįžtų antrosios ar trečiosios nakties sargybos metu ir rastų juos budinčius, laimingi jie!“ (Luko 12:35-38) Įsivaizduok tų vergų laukimą. Kiekvienas garsas, kiekvienas šmėkštelėjęs šešėlis įžiebdavo jų viltį: ‛Gal tai mūsų šeimininkas?’

¹⁰ Kaip būtų, jei šeimininkas grįžtų antrosios nakties sargybos metu, kuri trukdavo maždaug nuo 21.00 iki 24.00 val.? Ar visi jo vergai, netgi sunkiai dirbusieji nuo ankstyvo ryto, būtų pasiruošę sutikti jį? Gal kai kurie miegotų? O jeigu šeimininkas grįžtų trečiosios nakties sargybos metu, tai yra nuo 24.00 iki 3.00 val.? Gal kai kurie vergai dėl tariamo jo vėlavimo nusiviltų ar net imtų murmėti? * Laimingais būtų paskelbti tik tie vergai, kuriuos grįžęs šeimininkas rastų budinčius. Jiems tikrai tinka Patarlių 13:12 žodžiai: „Atidėta viltis susargdina širdį, o įgyvendintas troškimas yra gyvybės medis.“

11. Kaip malda gali padėti mums budėti?

¹¹ Kas padėtų Jėzaus sekėjams nepaliaujamai budėti tariamo vėlavimo metu? Getsemanės sode prieš pat savo suėmimą Jėzus trims apaštalams pasakė: „Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą“ (Mato 26:41). Ten buvęs Petras  vėliau panašiai patarė bendrakrikščionims: „Visų dalykų galas arti. Todėl būkite santūrūs ir blaivūs, kad galėtumėte melstis“ (1 Petro 4:7). Be abejo, krikščioniui būtina reguliariai karštai melstis. Tikrai turime nuolat prašyti Jehovos padėti mums budėti (Romiečiams 12:12; 1 Tesalonikiečiams 5:17).

12. Kuo skiriasi spėliojimas nuo budėjimo?

¹² Atkreipk dėmesį, ką dar Petras pasakė: „Visų dalykų galas arti.“ Kiek arti? Žmonės negali apskaičiuoti nei dienos, nei valandos (Mato 24:36). Biblija skatina ne spėlioti, o laukti pabaigos, nes tai yra skirtingi dalykai. (Palygink 2 Timotiejui 4:3, 4; Titui 3:9.) Kaip galime laukti pabaigos? Vienas būdas — atidžiai stebėti artimos pabaigos įrodymus. Aptarkime šešių rūšių įrodymus, liudijančius, jog gyvename paskutinėmis šio bedieviško pasaulio dienomis.

Šešių rūšių įtikinami įrodymai

13. Kaip Pauliaus pranašystė iš 2 Timotiejui 3 skyriaus įtikina tave, kad gyvename „paskutinėmis dienomis“?

¹³ Pirma: mes aiškiai matome Pauliaus pranašystės apie „paskutines dienas“ išsipildymą. Paulius rašė: „Paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus savimylos, godūs pinigų, pasipūtę, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs gimdytojams, nedėkingi, nedorėliai, nemeilūs, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, storžieviai, nekenčiantys to, kas gera, išdavikai, pramuštgalviai, pasipūtėliai, labiau linkę į malonumus negu į Dievą, dedąsi maldingi, bet atsižadėję maldingumo jėgos. Tu saugokis tokių žmonių! Pikti žmonės, suvedžiotojai eis dar blogyn, klaidindami ir klysdami“ (2 Timotiejui 3:1-5, 13). Ar neakivaizdu, jog ši pranašystė išsipildo mūsų dienomis? Tai gali neigti tik faktus ignoruojantys žmonės! *

14. Kaip šiandien pildosi žodžiai iš Apreiškimo 12:9 apie Velnią ir kas jam netrukus nutiks?

¹⁴ Antra: matome pasekmes, kurių reikėjo tikėtis pašalinus Šėtoną bei jo demonus iš dangaus, kaip išpranašauta Apreiškimo 12:9. Šioje pranašystėje sakoma: „Buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai.“ Tai sukėlė didelį vargą žemei. Tikrai daug nelaimių kankina žmoniją, ypač nuo 1914 metų. Tačiau Apreiškimo pranašystėje priduriama, jog žemėn išmestas Velnias žino „mažai beturįs laiko“ (Apreiškimas 12:12). Šiuo metu Šėtonas kaunasi su pateptaisiais Kristaus sekėjais (Apreiškimas 12:17). Šiais laikais tikrai akivaizdūs jo puolimo padariniai. * Tačiau greit Šėtonas bus įmestas į bedugnę, kad „nebegalėtų suvedžioti tautų“ (Apreiškimas 20:1-3).

15. Kaip Apreiškimo 17:9-11 pranašystė patvirtina, jog gyvename pabaigos laikais?

¹⁵ Trečia: gyvename Apreiškimo 17:9-11 pranašystėje paminėto paskutinio, aštuntojo, „karaliaus“ laikais. Šioje pranašystėje apaštalas Jonas kalba apie septynis karalius, vaizduojančius septynias pasaulines imperijas — Egipto, Asirijos, Babilono, Medijos ir Persijos, Graikijos, Romos bei dvilypę Anglijos ir Amerikos galybę. Jis  taip pat regi „aštuntąjį“ karalių, „kilusį iš septynių“ (NW). Paskutinis, aštuntasis, Jono matytas karalius yra Jungtinių Tautų Organizacija. Pasak Jono, aštuntasis karalius eina „į pražūtį“, o po jo daugiau žemiškųjų karalių nebeminima. *

16. Kaip išsipildęs paaiškinimas apie Nebukadnecaro sapne regėtą statulą liudija, jog gyvename paskutinėmis dienomis?

¹⁶ Ketvirta: mes gyvename tokiu laikotarpiu, kurį simbolizavo Nebukadnecaro sapne matytos statulos pėdos. Pranašas Danielius išaiškino tą paslaptingą sapną apie milžinišką žmogaus pavidalo statulą (Danieliaus 2:36-43). Keturios metalinės statulos dalys vaizduoja įvairias pasaulines imperijas, pradedant Babilonu (statulos galva) ir baigiant šiandien valdančiomis vyriausybėmis (pėdos ir kojų pirštai). Vìsos statula pavaizduotos pasaulinės imperijos jau valdė. Dabar vyrauja toks valdymas, kurį vaizduoja statulos pėdos. Daugiau valdžių nebeminima. *

17. Kaip mūsų Karalystės skelbimo veikla įrodo, jog dabar yra pabaigos metas?

¹⁷ Penkta: matome pasaulinį skelbimą, kuris, pasak Jėzaus, turi vykti prieš pat šios sistemos pabaigą. Jėzus pasakė: „Bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas“ (Mato 24:14). Nūdien ta pranašystė pildosi neregėtu mastu. Be abejo, dar yra vietų, kur nebuvo skelbta, ir galbūt Jehovos skirtu laiku šis darbas plėsis (1 Korintiečiams 16:9). Tačiau Biblijoje nepasakyta, kad Jehova lauks, kol bus paliudyta kiekvienam žmogui žemėje. Geroji naujiena turi būti paskelbta tiek, kiek Jehovos numatyta. Tada ateis pabaiga. (Palygink Mato 10:23.)

18. Kaip gali būti su kai kuriais pateptaisiais prasidėjus dideliam suspaudimui ir iš kur tai aišku?

¹⁸ Šešta: tikrų pateptųjų Kristaus mokinių gretos retėja, nors kai kurie iš jų, matyt, tebebus žemėje, kai prasidės didis sielvartas. Dauguma likučio narių yra garbaus amžiaus ir metams bėgant tikrų pateptųjų lieka vis mažiau. Tačiau štai ką pasakė Jėzus apie didelį suspaudimą: „Jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas žmogus. Bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos“ (Mato 24:21, 22). Tad aišku, jog užėjus dideliam suspaudimui kai kurie iš Kristaus „išrinktųjų“ dar gyvens žemėje. *

Kas priešakyje?

19, 20. Kodėl dabar labiau negu kada nors anksčiau mums svarbu budėti, o ne miegoti?

¹⁹ Kas mūsų laukia ateityje? Jaudinantys įvykiai. Paulius perspėjo, kad „Jehovos diena užklups lyg vagis naktį“. O apie pasaulio išmintinguosius jis pasakė taip:  „Kai žmonės kalbės: ‛Gyvename ramiai ir saugiai’, tada juos ir ištiks netikėtas žlugimas.“ Todėl Paulius ragina savo skaitytojus: „Nemiegokime kaip kiti, bet budėkime ir būkime blaivūs!“ (1 Tesalonikiečiams 5:2, 3, 6; NW) Tie, kurie viliasi žmonių institucijų pastangomis įkurti taiką ir saugumą, tiesiog ignoruoja tikrovę. Tokie žmonės miega!

²⁰ Šios sistemos sunaikinimas užklups visai netikėtai. Tad lauk Jehovos dienos! Dievas aiškiai pasakė Habakukui: „Jis nesuvėluos“! Išties nėra nieko svarbesnio kaip nepaliaujamai budėti.

[Išnašos]

Ar tu prisimeni?

• Kokie Rašto pavyzdžiai gali padėti mums budėti?

• Kokiu palyginimu Jėzus nurodė būtinybę budėti?

• Kokie šešių rūšių įrodymai liudija, jog gyvename paskutinėmis dienomis?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 9 puslapyje]

A. Makmilanas ištikimai tarnavo Jehovai beveik šešis dešimtmečius

[Iliustracija 10 puslapyje]

Jėzus prilygino savo mokinius vergams, kurie budi