Kuris požiūris logiškesnis?

NĖ VIENAS žmogus nėra matęs, kaip žemėje atsirado gyvybė. Niekas nematė ir kaip iš vienos gyvybės formos išsivystė kita, pavyzdžiui, roplys virto žinduoliu. * Todėl apie gyvybės kilmę galime spręsti tik iš mums žinomų faktų. Užuot interpretavę juos taip, kaip mums norisi, leiskime kalbėti patiems už save.

Daugelis ateistų į mokslą žiūri per materialumo prizmę — filosofiją, kuri pripažįsta tik materialias gyvybės atsiradimo priežastis. „Mes ištikimi [...] materializmo idėjai, — rašė evoliucionistas Ričardas Levontinas (Richard C. Lewontin). — Materializmas yra absoliuti tiesa, todėl negalime leisti, kad moksle atsirastų vietos Dievui.“ Taigi materialistai renkasi vienintelę alternatyvą — evoliuciją.

Religingi žmonės irgi kartais turi išankstinę nuostatą, iškreipiančią jų pažiūras į mokslą. Pavyzdžiui, kaip jau minėta, kai kurie kreacionistai laikosi klaidingo įsitikinimo, kad prieš kelis tūkstančius metų Dievas pasaulį sukūrė per šešias paras. Būdami tuo įsitikinę, jie stengiasi pritempti faktus, kad šie atitiktų pažodinį Biblijos supratimą. (9 puslapyje skaitykite rėmelį  „Kokia kūrimo „dienos“ trukmė?“) Tie, kas palaiko tokį kraštutinį požiūrį į Bibliją ir mokslą, bandydami įrodyti savo tiesą, taip ir neranda svarių argumentų.

Koks požiūris paremtas faktų visuma?

Svarstydami, iš kur galėjo atsirasti sudėtingos molekulės, sudarančios gyvus organizmus, kai kurie evoliucionistai yra įsitikinę štai kuo:

 1. Pagrindiniai elementai kažkaip susijungė ir suformavo pirmąsias molekules.

2. Jos išsidėstė griežtomis sekomis, ir taip susidarė DNR, RNR bei baltymai, kur yra informacija, būtina gyvybei funkcionuoti.

3. Molekulės kažkaip susidėliojo į tam tikras sekas, reikalingas, kad vyktų replikacijos procesas. Be jo nebūtų evoliucijos ir, savaime suprantama, — gyvybės apskritai.

Kaip be protingo Kūrėjo galėjo susidaryti gyvybei būtinos molekulės, turinčios tokių nepaprastų savybių? Evoliucionistams nepavyksta logiškai paaiškinti, kaip atsirado gyvybė. Tiesą sakant, tie, kas teigia, kad gyvybė vystėsi be Kūrėjo, dieviškas galias priskiria intelekto neturinčioms molekulėms ir gamtos jėgoms.

O ką rodo faktai? Molekulės nesivysto į sudėtingas gyvybės formas. Priešingai, fizikos dėsniai veikia taip, kad sudėtingi daiktai, kaip antai prietaisai, namai ir net gyvos ląstelės, ilgainiui suyra. * Tačiau evoliucionistai teigia, kad gali įvykti ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, knygoje Evolution for Dummies rašoma, jog evoliucija prasidėjo dėl to, kad „į žemę patenka daug saulės energijos, kuri skatina vystymąsi“.

Kad būtų aiškiau, norint netvarką paversti tvarka, pavyzdžiui, iš plytų, medžio ir vinių pastatyti namą, būtina energija. Tačiau šią energiją reikia valdyti ir nukreipti tinkama linkme, nes nevaldoma energija tik pagreitina irimo procesą — saulės ir vėjo veikiamas pastatas sudūlėja greičiau. * Evoliucijos šalininkai nesugeba išsamiai paaiškinti, kaip energija gali būti kūrybinga.

 Kita vertus, jeigu gyvybę ir visatą laikome išmintingo Kūrėjo, turinčio „beribę jėgą“, rankų darbu, galime paaiškinti ne tik, kodėl gyvybė tokia sudėtinga, bet ir kas valdo taip tiksliai suderintus dėsnius, pradedant neaprėpiamomis galaktikomis ir baigiant smulkučiais atomais * (Izaijo 40:26).

Tikėjimas, jog yra Kūrėjas, taip pat suderinamas su šiuo metu visuotinai priimta nuomone, kad fizinė visata turėjo pradžią. „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“, — teigiama Pradžios 1:1.

Mokslui atrandant naujų faktų, apginti materialistinę filosofiją darosi vis sunkiau. Kai kuriuos ateistus tai paskatino keisti požiūrį. * Taigi buvę ateistai kartais daro išvadą, jog nuostabi visata yra mūsų Kūrėjo Dievo Jehovos „neregimųjų ypatybių“ ir „amžinosios galybės“ regimas įrodymas (Romiečiams 1:20). O kaip jūs? Ar neprieinate prie panašios išvados? Joks kitas dalykas nėra svarbesnis ir negali turėti didesnės įtakos jūsų gyvenime. *

[Išnašos]

[Rėmelis 8 puslapyje]

AR ŽMONĖS TOBULĖJA, AR DEGRADUOJA?

Kai kurie mokslininkai rimtai susirūpinę tuo, jog, daugėjant žmogaus genomo mutacijų, jo kokybė prastėja. Jei tai tiesa, šis faktas turėtų paneigti požiūrį, kad mes tobulėjame. Bet jei genomą sukūrė Dievas, kodėl jo kūryba turi trūkumų? Biblija paaiškina, ko negali paaiškinti mokslas, — žmogaus netobulumas yra nuodėmės, arba nepaklusnumo Dievui, padarinys. „Per vieną žmogų [Adomą] į pasaulį įėjo nuodėmė ir per nuodėmę — mirtis“, — sakoma Romiečiams 5:12. Taigi faktas, kad genomas prastėja, paneigia evoliucijos teoriją, bet neprieštarauja tam, kas rašoma Biblijoje. Ar šitai reiškia, kad genomo kokybė nepaliaujamai blogės? Ne! Dievas pažadėjo sutvarkyti žmonijos reikalus ir pašalinti bet kokią pirmųjų tėvų padarytą žalą. Vadinasi, genomą ištobulins ne atsitiktiniai evoliucijos procesai, o mūsų Kūrėjas (Apreiškimo 21:3, 4).

[Rėmelis 9 puslapyje]

 KOKIA KŪRIMO „DIENOS“ TRUKMĖ?

Žodis „diena“ Biblijoje gali reikšti įvairios trukmės laikotarpį. Štai Pradžios 2:4 visas šešias dienas trukęs kūrimo laikotarpis pavadintas „diena, kai Viešpats Dievas padarė žemę ir dangų“. Akivaizdu, jog kiekviena diena truko ilgą laiko tarpą. Įdomu tai, kad nors Biblijoje tiksliai nurodyta kiekvienos iš šešių „dienų“ pabaiga, joje visiškai nekalbama apie septintosios pabaigą. Kodėl? Ši diena tebesitęsia (Pradžios 2:3; Hebrajams 4:4-6, 11).

[Iliustracija 8 puslapyje]

Neprižiūrimi daiktai prastėja

[Iliustracija 8, 9 puslapiuose]

Dievo galybė ir kitos savybės akivaizdžiai matomos stebint visatą