Kosomar nuejaas toma

Skip to table of contents

ESULA LO 7

Iyait Kereka Ijo Aijar Kwape Eyaitor Edeke

Iyait Kereka Ijo Aijar Kwape Eyaitor Edeke

“Naarai neijai ijo nges ejai atan naka aijar.”​—ISABULIN 36:9.

1, 2. Inyoin bo ainakinet naka etiai naeinakinit Yawe oni?

AINAKI Yawe nginidiope kaoni ainakinet naeumokina noi. Ainakinet naka aijar. (Ageun 1:27) Ekoto ngesi oni ajaut keda aijar naejok. Ejaiki ngesi oni aicoreta nuingarakinete oni aitolomunun aseununeta nuajokak. Ekoto oni aitosom aicoreta nu tetere ingarakinete oni ‘atiakun’ kiding akiro “nuejok ka nueroko da.” (Iburanian 5:14) Iswama oni kwangin, apolouke ebe iwuta oni acamakin Yawe aituutoor oni aomoom ejok. Arai ibwaik oni aicoreta nuka Edeke toma aswamisioit kasodete aanyun epone loitojokaarata kesi aijarawok, imisiikini oni jokan ebe eraasi nuimedaete oni.

2 Epedorete atiokisio alomun kotoma aijar. Elomununete duc atiokisio nuemamei ekisil loko Obaibuli loitemokini. Kwape aanyunet, aticepak ikoto oni aitolomun aseunet naka amukian naikamanara keda eitosomae loka aokot. Epone bo ani ipedoria oni aitolomun aseununeta nuisiyalamikinete Yawe? Ejaasi aicoreta Obaibuli nuingarakinete oni ajenun epone loesesena Yawe aijar ka aokot. Arai imisiik oni aicoreta ngun, ibuni oni aitolomunun aseununeta nuajokak ka ajaut keda aomisio nuajokak. (Awaragasia 2:6-11) Erereosi ber oni aicoreta adis.

EPONE BO ANI EYAITOR EDEKE AIJAR KEDA AOKOT?

3, 4. (a) Epone bo ani etodunia Edeke epone loeyaitor nges aokot? (b) Inyoin bo ebwoikinitos aokot?

3 Isisianakini Ebaibuli ebe eraasi aokot ibore yenalaunan naarai ebwoikinitos aijar. Aijar da erai naketiai kaneejai Yawe. Akaulo Kain aiyar onaceke Abel, abu Yawe kotema atiar: “Kamonyia eporoto loka aokot nuka onacekon kakwap.” (Ageun 4:10) Abwoikinitos aokot nuka Abel akeijar; naayaria Kain Abel, abu komudia akeijar.

4 Akaulo naka akalele kapaarasia nuka Noa, abu Yawe ocamak itunga ainyam akiring. Konye abu icorak ebe: “Akiring naejai aijar tomake, kes akeokot, mam inyamenenete.” (Ageun 9:4) Imoriarit aicorakinet ngin itunga kere luelomunitos kaneejai Noa, kitoni oni da. Kaneejai Yawe, ebwoikinitos aokot aijar. Ekoto oni da asesen aokot koipone kangon.​—Isabulin 36:9.

5, 6. Epone bo ani etodunitor ekisil loka Musa epone loeyaitor Yawe aijar keda aokot?

5 Okisil loabu Yawe ijaik Musa, abu ngesi kotema atiar: “Itunganan kere . . . yenenyami aokot kere; aluikini eong itunganan ngin yenenyami aokot, agelari ngesi kotungake. Naarai aijar naka akuan ejai toma aokot.”​—Ilebin 17:10, 11.

6 Abala Ekisil loka Musa ebe arai ekoto itunganan aiyar itiang kanuka ainyam, ebusakinit ngesi aitub, koiutu ber aokot kosodi anukakin aokot ngun kwap. Etodunit ngin ebe enyakakin aijar naka itiang kangin neejai Yawe, Lokasuban. (Ikisila 12:16; Esekiel 18:4) Konye mam arai ebe akoto Yawe koitasi aokot kere kaneejai itiang. Konye ketub itiang akoto Yawe koitasi aokot, tetere itunganan enyami akiring keda aomisio nuelaete. Arai kinac oni aokot nuka itiang, apolouke iyongit oni Yawe loeinakinit oni aijar. Ecorakinit bobo ekisil ngol idwe luko Isirael ainakin itiang kanu ailuc akecediakanareta.​—Koany Nuengesete 19 ka 20.

7. Epone bo ani abu Daudi kitodunia ebe ayongit ngesi aokot?

7 Isisiauni bobo oni kaneejai Daudi ebe eraasi aokot nuketiai naetijio ngesi Ipilisitian. Apotu itunga luka Daudi koanyutu ebe ajakit ngesi akure, kosodete aipal akeceijar alosit aimoo akipi aiboisit naajaasi lukasurupikec, konye eyautu kesi akipi, abu Daudi onger aimat konye abu ngesi “kiwela mama ejai EJAKAIT.” Kotema Daudi atiar: “Madi akuj eong aswam ngin, wu EJAKAIT: amasi kereka aokot nuka itunga lualosito akangas naka aijarakec?” Amisiikinit Daudi ebe eraasi aijar keda aokot nuketiai kaneejai Edeke.​—2 Samuel 23:15-17.

8, 9. Epone bo ani ibusakinitor Ikristayon aiyait aokot?

8 Apakio nuka ikiyakia, mam bobo itunga ainanakinete itiang kanu ailuc. Konye akoto kesi ayait aokot ejok. “Kinaca . . . aokot” ngesi ediope kokisila loabu Yawe kijaik Ikristayon. Aputosi ekisil ngol keda ainac adoteu ka aima aputosia.​—Aswamisio 15:28, 29.

Epone bo ani apedoria eong aitetem nuikamunitos aseuneteka naka amukian naka itutubena ludidik luka aokot?

9 Oni da Ikristayon luka lolo ijeni ebe Yawe ngesi alibunet naka aijar ido aijar kere ebunit kama ejai ngesi. Ijeni oni bobo ebe ebwoikinitos aokot aijar. Ngesi ekotor oni aitup aicoreta nuka Ebaibuli neiutar oni aitolomun aseununeta nuka amukian nuikamanara keda aokot.

AMUKIAN NAIKAMANARA KEDA AOKOT

10, 11. (a) Epone bo ani esesenata Ajenak Luka Yawe aiyat aokot arai bo iwaitin iwongon luepolok nuka aokot? (b) Ani bo aseununeta nuebeit kangin Ikristayot ilopet aseun nuikamanara keda amukian?

10 Ejenete Ajenak Luka Yawe ebe ‘ainac aokot,’ mam imoriarit amamut ainyam arai bo aimat bon. Imoriarit ainger aiyatakinio, akorar, arai bo nat aingad aokot tetere itosomao kapak naka amukian. Imoriarit bobo ainger aiyatakino atutubena nuka aokot kwape nat​—red cells, white cells, platelets, keda plasma.

11 Epedorio atiakun itutubena ludidik luka aokot kotoma iwaitin iwongon luka aokot. Ekoto kangon Ikristayot aseun arai ecamuni ngesi amukian naitosomaere itutubena ludidik luka aokot. Ibusakinit kesi aseun ngun kwape eseuniata kesi iponesio ice luka amukian naiyakakinere itunganan aokotoke ilope. Ekoto kanginidiope kaoni aseun epone loibusakinitor aitosom akeokot kapak naejengere, nainwakere, arai amukian naakwana.​—Koany Nuengesete 21.

12. (a) Kanukinyo epodokinikinitor Yawe aseununeta nuka aomisiowok? (b) Epone bo ani ipedoria oni aitolomun aseununeta nuajokak nuikamunitos amukian naka iponesio luipu?

12 Epodokinit kereka Yawe aseununeta nuka aomisiowok? Eebo epodokinit ngesi. Epodokinit Yawe aomisiowok ka alosikinetawok. (Kosiom Awaragasia 17:3; 24:12.) Kanuka ngun, ekoto oni ailip neejai Yawe keda aimo akiro ace nuiyatakinitai nuikamanara keda amukian tetere kitolomuni aseunet. Ngesi konye itosoma oni aomisiowok nuituutoorit Ebaibuli kanu aitolomun aseunet. Mam ekoto oni aitolomunun nuiswama katupitos aseununeta kaluce. “Edaki nginidiopet abwokonike.”​—Igalatian 6:5; Iromayon 14:12.

ITODUNITOS IKISILA LUKA YAWE AMINAKE

13. Anyoika bo nuisisiauni oni kotoma okisila ka aicoreta nuka Yawe nuikamunitos aokot?

13 Kanginibore kere yenelimokini Yawe oni aswam erai kanu ajokisiwok ido itodunit ebe emina ngesi oni. (Isabulin 19:7-11) Konye mam ekoto oni arimaarit ngesi kanu ameda bon. Ekoto oni arimaarit ngesi naarai imina oni ngesi. Arai imina oni Yawe ibuni oni ainac aiyat aokot. (Aswamisio 15:20) Ingarakini ngin oni aidar angaleuwok. Itunga luipu lolo ejenete ebe ipu atiokisio nuikamanara keda aiyat aokot, ido ecamunitos imurwok ice luadekis ebe aijeng itunganan komam aiyatakin aokot ejok kanu angaleu naka adekakakec. Erai abeit cut ebe iponesioke Yawe eraasi luajokak ido luka amina.​—Kosiom Isaia 55:9; Yokana 14:21, 23.

14, 15. (a) Inyoika bo ikisila luabu Yawe kijaik iketunga kanu ayuwar kes? (b) Epone bo ani ipedoria jo atupakin aicoreta nuka ikisila kangun?

14 Ikisila duc luka Edeke imedaete iketunga. Abu Yawe ijaik idwe luka Isirael ikisila luapotu koyuwasi kesi kotoma akangas. Kwape aanyunet abala ekisil ediopet ebe ibusakinit loeduki etogo loipadalal adukokin arwatat nadidi airimor kujuke arai bo toma oswike. (Ikisila 22:8) Ekisil ece arai loikamanara keda itiang. Arai ejai itunganan emong loededeng, ibusakinit nges aiyen emong ngol tetere mam ikangasi arai aiyar idiotunganan. (Anyoun 21:28, 29) Arai mam elope emong ngol erimaari ikisila lu kosodi idiotunganan atwanare, erai adiakareteke.

15 Kokisila kalu, ianyuni oni ebe erai aijar naketiai kama ejai Yawe. Epone bo ani etiroriata nu oni? Ibusakinit oni aitodun ebe iyongit oni aijar koipone loidaritor oni ireriawok keda amotokan, ka epone loirengia oni kes ka epone loiseunia oni aboliasiowok. Icetunga, kanoinoi atumunak eomitos ebe emamei ibore erono yenepedori atakanikin kes, aso epalunitos kes ido mam epodokinitos akangasia nuepedorete atakanun. Konye mam Yawe ekoto oni amamut apodokinit. Ekoto nges oni ayait aijar kwape naketiai​—aijarawok kede aijar naka luce da.​—Ekalimonokinan 11:9, 10.

16. Epone bo ani esesenia Yawe aicik akoikes?

16 Erai aijar naka itunga kere naketiai kama ejai Yawe. Arai da idwe luepotio eraasi luketiai kama ejai nges. Kokisila luka Musa arai kimusung itunganan aberu naepotiei kosodi aberu ngin arai kosodi ikekoku atwanare, etubokini Yawe itunganan ngin kanuka eyarit. Apolouke ebe arai da erai akangas, eyaritai itunganan kanuka ngun, ibusakinit aigel. (Kosiom Anyoun 21:22, 23.) Kaneejai Edeke ikoku yenepotio erai itunganan yenejari. Kanuka ngun iwomit ijo epupi Edeke biai kanuikamunitos aicik akoikes? Epone bo ani epupio Edeke asesen akoikes nuipu icikanario kangolikaru?

17. Inyoin bo italakaari aberu nakolo icikunitor akoik eroko isisiaunia abeit naikamunit Yawe?

17 Do bo arai icikunit aberu akoik eroko isisiauna abeit naikamunit Yawe? Ekoto nges ajenun ebe itimi Yawe nges kitosomai alucet naka Yesu Kristo. (Luka 5:32; Ipeson 1:7) Mam ibusakinit aberu naiswamat kolo adiakar kwape kangin aipup erono arai edaunit ngesi aitodun aitoronikin nakabeit. “Ileleba EJAKAIT aisioni, esiana da . . . Kwape elwaniar kide anyoun koto, esieka kwangin aibucanaretawok.”​—Isabulin 103:8-14.

KINAC AOMISIO NUKA ELAIT

18. Kanukinyo ibusakinitor oni alemar aomisio nuka elait?

18 Ayait ejok ainakinet naka Edeke naka aijar egeuni kotoma otauonowok. Imoriarit epone loipupio oni kanuikamunitos luce. Abu ekiyakia Yokana kiwadik ebe: “Ngin kere yenelai onaceke, erai ikaaran.” (1 Yokana 3:15) Egeuni elait motimot, ekaulo epoloor. Epedori elait aijaikin itunganan amamut ayongit luce, asabanakin kesi akiro arai bo nat akote luce otwakata. Ejeni Yawe epone loipupio oni kanuikamunitos luce. (Ilebin 19:16; Ikisila 19:18-21; Matayo 5:22) Arai egeutu aomisio nuka elait alomakin ijo, ekoto ijo aswam agogong alemar aomisio ngun.​—Yakob 1:14, 15; 4:1-3.

19. Epone bo ani ipedoria oni da aila amumu kwape elaitor Yawe?

19 Ejai bobo ecerot loingarakini oni ayait aijar ejok. Ebakas Isabulin 11:5 kanuikamunitos Yawe ebe: “Elait eketau . . . ngin yenekot nukagogong [nukamumu].” Arai kiseu oni aitelelio naejai amumu, itodunit oni ebe imina oni amumu. Mam ekoto oni aileleb aomisiowok keda aitelelio naejaas akiro, aomisio arai aputosia nuka amumu. Konye ekoto oni aileleb aomisiowok keda aitelelio naejok.​—Kosiom Ipilipin 4:8, 9.

SIRIKILOMA ATUKONA NUMAM EPODOKINITOS AIJAR

20-22. (a) Epone bo ani esesenia Yawe akwap naka Satan? (b) Epone bo ani epedoriata ejaanakinak luka Edeke aitodun ebe “mam kes eraas luka akwapin”?

20 Akwap naka Satan mam eyait aijar ejok ido itoronit Yawe kes kanuka eyarit. Adaun ikar luipu eduposi apuganisinei imilionin luka itunga etwakete aimoriarit Ajenak Luka Yawe. Itupusit Ebaibuli apuganisinei nu kwape itiang luededeng noi. (Daniel 8:3, 4, 20-22; Apukokinio 13:1, 2, 7, 8) Kakwap lolo epol agwelanario naka imuudun ka iboro luka ijiisinei. Abarata itunga luipu kotoma agwelanar iboro lujiis lueyarere itunga luipu. Kotoma abeit, “iboiete da akwapin kere kotoma lokaronon.”​—1 Yokana 5:19.

21 Ikristayon lukabeit ‘mam eraas luka akwapin.’ Mam Ajenak Luka Yawe elomaritos toma akiro nuka politikis arai nuka ejie. Kwape mam kes itingiata imuudun ayaria itunga, mam bobo kes igangete aswamisinei nuka abukor aokot kwape nat ajore. (Yokana 15:19; 17:16) Arai kereun Ajenak Luka Yawe, mam kes emumuoros. Abu Yesu isisianak ebe ibusakinit oni amina lukasurupiwok da.​—Matayo 5:44; Iromayon 12:17-21.

22 Eduposi idiinin itunga luipu eyario. Ebala Ebaibuli nuikamunitos Babulon Nakapolon, idiinin kere lukaisab ebe: “Kotakanut da kotomake aokot nuka inabin ka nuka lukalaunak, ka nuka ngul kere luaario kotoma akwap.” Imisiikinit do kwana jo apolou naicorakinitor Yawe oni ebe: “Ikatunga, kolomutu kotomakeng”? Ngul luijaanakinete Yawe mam ejaas toma odiinin lukaisab.​—Apukokinio 17:6; 18:2, 4, 24.

23. Inyoin bo imoriarit ‘alomun kotoma’ Babulon nakapolon?

23 ‘Alomun kotoma’ Babulon nakapolon imoriarit ijo aitacaun jokan ebe mam bobo jo ijai toma odiini lokaisab. Kwape aanyunet, ekoto jo aanyun ebe elemaritai ekonikiror kotoma aiwadikaeta nuka ediini lolem ijai jo. Ejaa bobo ace nuebeit aswam. Ekoto oni aila ka aisac iboro luiswamai ediini lokaisab. Ecamakinit ediini lokaisab ido iswamai ngesi akiro nuka adoteu, politikis ka eranga. (Kosiom Isabulin 97:10; Apukokinio 18:7, 9, 11-17) Ikar luipu luatuboros, atwakata itunga luipu kotoma akiro kangun.

24, 25. Epone bo ani idumunia oni ainapakin keda aomisio nukajokak kanu aijen Yawe?

24 Aticepak eroko oni isisiauna abeit, apotu oni eswamata ka aigang iboro luarokok luka akwap naka Satan. Konye kwana idau oni aijulakin. Icamunit oni ainakinet naka alucet ido iinak oni Edeke aijarawok kanu aijaanakin ngesi. Apolouke ebe ijai kwana oni toma “apakio nuka aisikwarunio . . . kama ejai Ejakait.” Ijaatar kwana oni keda ainapakin ka aomisio nukajokak, naarai ijeni oni ebe isiyalamikinit oni Edeke.​—Aswamisio 3:19; Isaia 1:18.

25 Karaida ijai lem oni atukot naka akwap naka Satan naiswamai iboro luarokok, ebuni Yawe aitim oni itosomai alucet. Ngesi ekotor oni aisiyalamikinit Yawe kanuka ainakinet naka aijar. Itoduni oni ebe iyalama oni kanuka ainakinet naka aijar arai ingarak oni itunga aisisiaun abeit naikamunit Yawe, ajalakin akwap naka Satan ka adukun eidicane loegogong keda Edeke.​—2 Ikorinton 6:1, 2.

ALIMONOKIN NUIKAMUNITOS AJAKANUT

26-28. (a) Ani bo aswam naabu Yawe kijaik Esekiel? b) Anyoin bo aswam naekoto Yawe oni da aswam lolo?

26 Apakio nuka idwe luka Isirael, abu Yawe kolimok Esekiel aikwenyar itunga ebe ebunio amudiar Yerusalem ka aitijenikin kesi nuibusakinit kesi aswam tetere ekuete amudiario ngin. Arai komam Esekiel ikwenyarit itunga ngul, abeit Yawe aitepesen ngesi. (Esekiel 33:7-9) Abu Esekiel kitodu ebe eyait ngesi aijar ejok koipone lo ngesi aswam nuepedori kere kotoma alimonokin.

27 Ejaiki Yawe oni da aswam naka aikwenyar itunga ebe eyapie amudiario naka akwap naka Satan ka aingarakin luce aisisiaun abeit tetere kesi ekuete amudiario ngin. (Isaia 61:2; Matayo 24:14) Ekoto oni da aswam nuipedori kere kotoma alimonokin. Arai kiswama oni kwangin, ipedori do oni da alimun kwape abu Paul kolimunio ebe: “Mam akusiwokot kabeikinete eong, naarai mam abu kenac alimonokin yes ainerun kere naka Edeke.”​—Aswamisio 20:26, 27.

28 Konye ejaasi iceponesio kotoma aijar nuipedoria oni araut luilai. Isisiauni oni ngun kosula kaloetupakini.