Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Saugokis, kad nebūtum apgautas

Saugokis, kad nebūtum apgautas

Saugokis, kad nebūtum apgautas

DON KICHOTAS yra gerai žinomas XVI amžiaus ispanų rašytojo Migelio de Servanteso klasikinio romano veikėjas. Romane pasakojama, kaip Don Kichotas prisiskaito pasakų ir legendų apie narsius riterius spindinčiais šarvais, skubančius vaduoti į bėdą pakliuvusių garbingų damų. Greitai jis įtiki pats esąs kilnus riteris. Viename garsiausių romano epizodų skaitome, kaip Don Kichotas puola vėjo malūnus tvirtai įsitikinęs, jog tai pavojingi milžinai. Įsikalęs į galvą, kad užmušdamas milžinus pasitarnaus Dievui, riteris galiausiai lieka visiškai pažemintas.

Don Kichoto asmenybė, aišku, pramanyta, tačiau yra žmonių, kurie iš tikrųjų gyvena iliuzijomis, ir tai jau nejuokinga. Pavyzdžiui, alkoholikas mano galįs gerti, kiek nori, bet galų gale jis neteks sveikatos, sugriaus šeimos laimę. Arba štai anoreksija serganti mergina yra įsitikinusi, kad gerai maitinasi, yra sveika, o iš tikro lėtai marinasi badu.

Ar mums gresia pavojus patekti į apgaulės spąstus? Deja, taip. Tiesa ta, kad suklaidintas galime būti kiekvienas. Klaidingi gali būti netgi mums brangūs religiniai įsitikinimai, o tai ypač pavojinga. Kodėl? Kaip apsisaugoti, kad nebūtum apgautas?

Pavojus likti apgautam

Pasak vieno žodyno, apgaulė yra veiksmai, elgesys ar žodžiai, kuriais sąmoningai norima suklaidinti. Apgauti reiškia klasta įpiršti neteisingą mintį ar įsitikinimą, dėl ko žmogus liks nežinioje, visiškai susipainios ar net jausis bejėgis. Žmogaus, nenutuokiančio, jog papuolė į tokias pinkles, be abejo, tyko didelis pavojus.

Liūdna, bet labai dažnai apgautasis net ir gavęs aiškių įrodymų, jog klysta, vis tiek tvirtai laikosi savo įsitikinimų. Galbūt tie įsitikinimai žmogui tapo tokie brangūs ir savi, kad jis nenori nei matyti, nei girdėti jokių įrodymų, priversiančių jais suabejoti.

Ar saugotis derėtų visiems?

Tau gali kilti klausimas: „Ar tik neperdedama teigiant, jog visiems mums iškilęs pavojus būti suklaidintiems, pavyzdžiui, kad mūsų religiniai įsitikinimai gali būti klaidingi?“ Visiškai ne. Šėtonas, kurį Jėzus pavadino „melo tėvu“, yra pasiryžęs visus mus apgauti (Jono 8:44). Biblijoje Šėtonas dar vadinamas „šio pasaulio dievaičiu“. Per visą istoriją jis „apakino protus“ milijonams žmonių (2 Korintiečiams 4:4). Net ir šiandien jis ‘suvedžioja visą pasaulį’ (Apreiškimo 12:9).

Žmoniją Šėtonas ėmė klaidinti nuo pat jos istorijos pradžios. Pavyzdžiui, jis įtikino Ievą, kad jai nereikia paklusti savo Kūrėjo įstatymams ir kad ji gali „būti kaip Dievas, žinantis, kas gera ir kas pikta“, tai yra pati spręsti, kas yra gera, o kas pikta (Pradžios 3:1-5). Tai buvo pirmoji apgaulė. Žmogus, nors ir apdovanotas laisve pasirinkti, kaip pasielgti, nebuvo sukurtas su gebėjimu spręsti, kas yra gera, o kas bloga. Tik Kūrėjas, Visavaldis Dievas, turi tokią teisę ir galią (Jeremijo 10:23; Apreiškimo 4:11). Kaip klaidinga manyti, kad teisė pasirinkti, kokiu keliu eiti — geru ar blogu, yra tapati teisei nuspręsti, kas gera ir kas bloga! Mes, netobuli žmonės, deja, lengvai papuolame į šiuos spąstus.

Ar gali į juos įpulti ir tu?

Religiniai mokymai, kurių laikaisi, tikriausiai gyvuoja jau ne vieną šimtmetį ir yra perduodami iš kartos į kartą. Tačiau tai nereiškia, kad jie teisingi. Kodėl? Atsakymą randame Biblijoje. Tuoj po Kristaus apaštalų mirties krikščionių bendruomenėje atsirado apgavikų, kurie ‘klastingomis kalbomis stengėsi patraukti paskui save mokinius’ (Apaštalų darbų 20:29, 30). Jie daugelį suklaidino „suktais įrodinėjimais“ bei „filosofija ir tuščia apgaule, paremta žmonių padavimu“ (Kolosiečiams 2:4, 8).

Ar šiandien padėtis geresnė? Ne. Apaštalas Paulius įspėjo, kad „paskutinėmis dienomis“, o dabar tuo laiku ir gyvename, bus tik blogiau. Jis rašė: „Pikti žmonės, suvedžiotojai eis dar blogyn, klaidindami ir klysdami“ (2 Timotiejui 3:1, 13).

Todėl išmintinga įsiklausyti į šį Pauliaus perspėjimą: „Kas tariasi stovįs, težiūri, kad nepultų“ (1 Korintiečiams 10:12). Paulius, be abejo, čia kalbėjo apie žmogaus reputaciją Dievo akyse. Manydami, kad Šėtonas mūsų niekuomet neapgaus, tik apgaudinėtume save. Niekas nėra apsaugotas nuo Šėtono klastų (Efeziečiams 6:11). Todėl apaštalas Paulius bendratikiams ir sakė bijąs, kad „kaip angis savo gudrumu suvedžiojo Ievą, taip ir [jų] minčių kas neatitrauktų nuo tyro ir nuoširdaus atsidavimo Kristui“ (2 Korintiečiams 11:3).

Kaip nesiduoti apgaunamam?

Taigi kaip apsisaugoti nuo Šėtono apgaulės? Kaip išsiaiškinti, ar ‘šlovini Dievą dvasia ir tiesa’? (Jono 4:24) Pasinaudok paties Jehovos teikiama pagalba. Visų pirma jis apdovanojo tave nuovoka, kad mokėtum atskirti tiesą nuo melo (1 Jono 5:20). Taip pat jis padeda atpažinti Šėtono kėslus (2 Korintiečiams 2:11). Išties Dievas suteikė tau viską, ko reikia, kad pajėgtum atlaikyti Šėtono bandymus tave suvedžioti (Patarlių 3:1-6; Efeziečiams 6:10-18).

O svarbiausia, Dievas davė vieną patikimą apsaugos priemonę. Kas ji? Tai ta pati priemonė, kuria apaštalas Paulius skatino pasikliauti savo bendražygį Timotiejų, kai iškildavo kokių klausimų dėl tikėjimo. Pradžioje įspėjęs, kad bus „piktų žmonių, suvedžiotojų“, apaštalas ragino Timotiejų pasipriešinti jiems pagrindžiant savo tikėjimą „šventaisiais Raštais“, tai yra Biblija (2 Timotiejui 3:15).

Vis dėlto kai kas galbūt teigia, jog kiekvienas, kuris tiki Dievą ir laiko Bibliją jo įkvėptu Žodžiu, jau yra suklaidintas. Bet iš tikrųjų klysta tas žmogus, kuris atkakliai ignoruoja įrodymus, kad yra Kūrėjas ir kad Biblija yra Dievo įkvėpta * (Romiečiams 1:18-25; 2 Timotiejui 3:16, 17; 2 Petro 1:19-21).

Taigi nebūk suklaidintas „tariamojo pažinimo“, gilinkis į Dievo Žodį ir atrask tiesą (1 Timotiejui 6:20, 21). Sek kilnių Berėjos gyventojų pavyzdžiu. Kai apaštalas Paulius paskelbė jiems gerąją žinią, jie „labai noriai priėmė žodį“. Tačiau berėjiečiai ne tik su entuziazmu priėmė tai, ko mokė apaštalas, bet ir „kasdien tyrinėjo Raštus, ar taip esą iš tikrųjų“ (Apaštalų darbų 17:11).

Tad ir tu neturėtum bijoti patikrinti savo įsitikinimų. Pati Biblija skatina žmogų „visa ištirti“ prieš kuo nors patikint (1 Tesalonikiečiams 5:21). Pirmojo amžiaus pabaigoje apaštalas Jonas ragino bendratikius: „Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo“ (1 Jono 4:1). Taigi net jei kuris religinis mokymas atrodo įkvėptas, kitaip tariant, nuo Dievo, išmintinga patikrinti, ar jis tikrai pagrįstas Šventuoju Raštu, ir tik tuo įsitikinus patikėti (Jono 8:31, 32).

Taikyk įgytas žinias

Iš mūsų visų yra tikimasi dar kai ko. Jėzaus mokinys Jokūbas rašė: „Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save“ (Jokūbo 1:22). Vadinasi, nepakanka žinoti, ko moko Biblija. Būtina tas žinias taikyti savo gyvenime. Turime daryti tai, ko Dievas reikalauja, ir vengti darbų, kuriuos jis smerkia.

Pavyzdžiui, ar pastebi, kaip smunka žmonių moralė? Argi tai nėra įrodymas, kaip veiksmingai Šėtonas klaidina žmones — įperša mintį, jog galima nepaisyti Dievo moralės normų ir nepatirti blogų pasekmių? Ne veltui apaštalas Paulius aiškiai perspėjo krikščionis: „Neapsigaukite! Dievas nesiduoda išjuokiamas. Ką žmogus sėja, tai ir pjaus“ (Galatams 6:7).

Nebūk panašus į „paiką žmogų“ iš vieno Jėzaus palyginimo. „Paikam žmogui“ Jėzus prilygino tą, kuris klausosi jo žodžių, bet „jų nevykdo“. Kaip ir Don Kichotas, kurį apgavo jo paties gyva vaizduotė, tas žmogus taip pat apsigavo, nes manė galįs pasistatyti tvirtą, saugų namą ant netvirto, lakaus smėlio pagrindo. Geriau būk panašus į žmogų, „pasistačiusį namą ant uolos“. Jėzus pavadino jį išmintingu ir sakė, kad į jį panašūs tie, kas klausosi jo žodžių ir atitinkamai elgiasi (Mato 7:24-27).

[Išnaša]

^ pstr. 18 Daugiau informacijos rasite Jehovos liudytojų išleistose knygose Ar yra Kūrėjas? Ar jis rūpinasi tavimi? ir „Biblija — Dievo ar žmogaus žodis?“ (anglų, rusų ir kitomis kalbomis).

[Rėmelis/iliustracija 12, 13 puslapiuose]

Ar akys tavęs neapgauna?

Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje švedų menininkas Oskaras Reutersvėrdas nupiešė ir visuomenei pristatė darbus, kurie vėliau buvo pavadinti „neįmanomomis figūromis“. Nuotraukoje matome vieną šiais laikais sukurtą pavyzdį. Pažvelgus į tokius piešinius, iš pirmo žvilgsnio visai įtikima atrodo tai, kas akivaizdžiai prieštarauja logikai. Tačiau, patyrinėję atidžiau, pastebime menininko gudrybę, jo pastangas supainioti žiūrovą, apgauti jo akis bei protą.

Apgaulingos, beje, yra ne tik „neįmanomos figūros“. Prieš beveik du tūkstančius metų Biblijoje buvo užrašytas perspėjimas: „Žiūrėkite, kad kas jūsų nepasigrobtų filosofija ir tuščia apgaule, paremta žmonių padavimu bei pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi“ (Kolosiečiams 2:8).

Taip pasakė žmogus, anksčiau pats įkliuvęs į apgaulės pinkles, todėl jo perspėjimas ypač svarbus. Tas žmogus mokslus buvo išėjęs pas vieną žymiausių to meto religinių vadovų, be to, turėjo pažinčių su aukščiausiais pareigūnais. Jis tikrai nebuvo iš tų, kuriuos lengva apgauti (Apaštalų darbų 22:3).

Čia kalbama apie Saulių iš Tarso. Jis buvo įtikintas, kad kiekvienas, nesilaikantis jo išpažįstamos religijos papročių bei tradicijų, yra smerktinas. Žydų religinių vadovų įgaliotas, Saulius ryžtingai puolė persekioti visus, kas nenorėjo atsižadėti krikščionių tikėjimo, — jis manė taip vykdąs Dievo valią. Saulius netgi pritarė vieno tautiečio, neteisingai apkaltinto piktžodžiavimu, nužudymui (Apaštalų darbų 22:4, 5, 20).

Vėliau su Dievo pagalba Saulius sugebėjo atskirti tiesą nuo melo, suprasti, kam Dievas pritaria ir ką smerkia. Susivokęs, kad klydo, šis uolus žmogus pasikeitė ir tapo Jėzaus Kristaus apaštalu, žinomu Pauliaus vardu. Jis išsivadavo iš melo pinklių ir ėmė garbinti Dievą taip, kaip Dievui priimtina (Apaštalų darbų 22:6-16; Romiečiams 1:1).

Kaip ir apaštalas Paulius, daug nuoširdžių žmonių anksčiau buvo suklaidinti. Jie laikėsi religinių mokymų, kuriuos galima prilyginti „neįmanomoms figūroms“. Iš pirmo žvilgsnio tie mokymai atrodo teisingi, tačiau iš tikrųjų nėra pagrįsti Dievo Žodžiu (Patarlių 14:12; Romiečiams 10:2, 3). Tuomet kieno nors padedami tie žmonės suvokė, kad jų religiniai įsitikinimai klaidingi, pamatė tikruosius jų išpažįstamos religijos vaisius (Mato 7:15-20). Įgiję aiškų Biblijos pažinimą ir norėdami įtikti Dievui, jie pakeitė savo įsitikinimus bei gyvenimo būdą.

Gal ir tu norėtum sekti apaštalo Pauliaus pavyzdžiu ir patyrinėti savo įsitikinimus, ar jie derinasi su Dievo Žodžiu, Biblija? Jehovos liudytojai mielai tau padėtų.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 10 puslapyje]

Engravings by Doré