2 Petro 1:1–21
1 Simonas Petras, Jėzaus Kristaus vergas ir apaštalas, tiems, kurie dėl mūsų Dievo ir dėl Gelbėtojo Jėzaus Kristaus teisumo yra, kaip ir mes, įgiję brangų tikėjimą.
2 Tesuteikia jums Dievas apsčiai malonės ir ramybės* dėl to, kad stengiatės gerai pažinti+ jį ir mūsų Viešpatį Jėzų.
3 Savo galybe Dievas suteikė mums visa, ko reikia, kad galėtume gyventi dievotai, nes jį gerai pažįstame – pažįstame tą, kuris mus pašaukė,+ taip apreikšdamas savo šlovę ir gerumą.
4 Kadangi yra šlovingas ir geras, jis padovanojo mums brangiuosius ir didinguosius pažadus,+ kad pabėgę nuo sugedimo, išplitusio pasaulyje dėl geidulystės, taptumėte dieviškos prigimties.+
5 Todėl kuo uoliausiai stenkitės+ praturtinti savo tikėjimą dorybingumu,+ dorybingumą – tiesos supratimu,+
6 tiesos supratimą – susivaldymu,+ susivaldymą – ištverme, ištvermę – dievotumu,+
7 dievotumą – broliškumu, broliškumą – meile.+
8 Juk jeigu tie dalykai jumyse tarpsta, tuomet visa, ką žinote apie mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, neleis jums likti neveikliems ar bevaisiams.+
9 O kam viso to trūksta, tas yra aklas ir užsimerkęs, kad nematytų šviesos*.+ Jis pamiršo, kad jo senosios nuodėmės buvo nuvalytos.+
10 Todėl, broliai, kaip įmanydami stenkitės išlikti verti savo pašaukimo+ ir išrinkimo. Jei tai darysite, tikrai nenupulsite.+
11 Tada jums plačiai atsivers durys į amžinąją mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus Karalystę.+
12 Todėl aš visada priminsiu jums šiuos dalykus, nors juos žinote ir tvirtai laikotės jums apreikštos tiesos.
13 Kol tebesu šioje palapinėje*,+ jaučiu pareigą jus žadinti ir visa tai jums priminti.+
14 Aš žinau, kad jau greitai mano palapinė bus nugriauta, – tą man leido suprasti mūsų Viešpats Jėzus Kristus.+
15 Tad aš darysiu viską, kad man išėjus visus tuos dalykus prisimintumėte.
16 Mes pasakojome jums apie mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus galybę ir apie metą, kai jis bus grįžęs,* remdamiesi ne gudriais pramanais, o tuo, kad savo akimis regėjome jo didybę.+
17 Jis gavo nuo Dievo Tėvo garbę ir šlovę ir iš didingosios šlovės jam nuskambėjo žodžiai: „Šitas yra mano mylimasis sūnus, kuriuo aš džiaugiuosi.“+
18 Išties, mes girdėjome šiuos žodžius skambant iš dangaus, kai buvome su juo ant šventojo kalno.
19 Taip mūsų pasitikėjimas pranašišku žodžiu dar labiau sustiprėjo, ir jūs gerai darote žvelgdami į jį tarsi į žiburį,+ šviečiantį tamsioje vietoje, jūsų širdyse, kol ims aušti diena ir patekės priešaušrio žvaigždė.+
20 Jūs žinote, kad jokia Raštuose užrašyta pranašystė nėra pagrįsta žmonių samprotavimais.
21 Jokia pranašystė nėra atėjusi žmogaus valia+ – pranašai kalbėjo tai, kas nuo Dievo, nes buvo įkvėpti šventosios dvasios.+
