Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kristaus meilė ir mus skatina mylėti

Kristaus meilė ir mus skatina mylėti

Kristaus meilė ir mus skatina mylėti

„Jėzus, [...] mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo“ (JN 13:1).

1, 2. a) Kokia meile pasižymėjo Jėzus? b) Ką apie meilę kalbėsime šiame straipsnyje?

JĖZUS paliko tobulą meilės pavyzdį. Jo kalba, elgesys, mokymas, pasiaukojama mirtis — visa bylojo apie meilę. Iki pat gyvenimo žemėje pabaigos Jėzus rodė meilę kiekvienam, kas pas jį ateidavo, ir ypač savo mokiniams.

2 Didi Jėzaus meilė rodo, kokios aukštos normos turi laikytis jo sekėjai. Savo pavyzdžiu jis ir mus skatina mylėti dvasinius brolius ir seseris, taip pat kitus žmones. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip bendruomenės vyresnieji gali mokytis iš Jėzaus rodyti meilę tiems, kas suklysta, netgi sunkiai nusideda. Dar pakalbėsime, kaip Jėzaus meilė skatina krikščionis padėti bendratikiams ir visiems tiems, kuriuos užklumpa sunkumai, stichinės nelaimės, liga.

3. Kaip į Petrą, nors ir padariusį didelę klaidą, žiūrėjo Jėzus?

3 Paskutinį Jėzaus gyvenimo žemėje vakarą apaštalas Petras tris kartus jo išsigynė (Mk 14:66-72). Bet Jėzus atleido Petrui, kada, kaip ir buvo jam išpranašavęs, šis sutvirtėjo. Jėzus net patikėjo apaštalui atsakingų įpareigojimų (Lk 22:32; Apd 2:14; 8:14-17; 10:44, 45). Ko pasimokome iš to, kaip Jėzus žiūrėjo į žmogų, padariusį didelę klaidą?

Laikykis tokio kaip Kristaus požiūrio į nusižengusį

4. Kokiomis aplinkybėmis ypač būtina laikytis tokio kaip Kristaus požiūrio?

4 Iš daugelio aplinkybių, kuriomis turime būti tokio nusistatymo kaip Kristus, mums itin nelengva tada, kai kas nors šeimoje arba bendruomenėje sunkiai nusižengia. Šėtono sistemos dienoms baigiantis, pasaulio dvasia, deja, renka sau dar didesnę moralinę duoklę. Aplinkui vyraujantis neigiamas arba abejingas požiūris į moralės normas gali paveikti tiek jaunus, tiek senus ir palaužti jų ryžtą eiti siauruoju keliu. Pirmajame amžiuje kai kuriuos teko atskirti nuo krikščionių bendruomenės, kitus sudrausminti. Taip nutinka ir šiandien (1 Kor 5:11-13; 1 Tim 5:20). Bet jeigu vyresnieji, spręsdami šiuos klausimus, rodo tokią kaip Kristaus meilę, daro didžiulį poveikį nusižengusiam asmeniui.

5. Kaip vyresnieji parodo, jog laikosi Kristaus požiūrio į nusižengusį?

5 Kaip ir Jėzus, vyresnieji teisingų Jehovos normų turi laikytis visokiausiomis aplinkybėmis. Taip per juos pasireiškia Jehovos romumas, maloningumas ir meilė. Jeigu asmuo dėl savo nusižengimo tikrai atgailauja ir jo ‘širdis sudužusi’, „dvasia nusižeminusi“, vyresniesiems tikriausiai nesunku ‘pataisyti tokį romumo dvasioje’ (Ps 34:18, Brb; Gal 6:1, Brb). O kaip su tuo, kuris neklusnus ir rodo tik menką atgailą arba jos visai nerodo?

6. Kaip neturėtų elgtis vyresnieji su nusižengusiu asmeniu ir kodėl?

6 Jeigu nusidėjėlis atmeta Šventuoju Raštu grindžiamą pamokymą arba dėl savo nusižengimo bando kaltinti kitus, vyresnieji gali jausti apmaudą. Jiems, žinantiems, kad tas asmuo jau pridarė bėdos, gali kilti noras išsakyti jam viską, ką patys mano apie jo elgesį bei požiūrį. Tačiau taip pykti būtų žalinga ir tai nesiderintų su „Kristaus protu“ (1 Kor 2:16, Brb; perskaityk Jokūbo 1:19, 20). Štai Jėzus kai kuriuos ano meto žmones aiškiai įspėjo, bet niekada neliejo jiems neapykantos, jų neskaudino (1 Pt 2:23). Ne, jis leisdavo suprasti nusidėjėliui, jog šis atgailaudamas vėl gali pelnyti Jehovos malonę. Juk vienas tikslas, dėl ko Jėzus atėjo į pasaulį, — „gelbėti nusidėjėlių“ (1 Tim 1:15).

7, 8. Kokios dvasios vedami vyresnieji turi spręsti teisminius reikalus?

7 Kaip Jėzaus pavyzdžiu patys turėtume žiūrėti į tuos, kuriuos bendruomenei būtina sudrausminti? Nepamirškime, jog Šventojo Rašto pagrindu taikomos teisminės priemonės apsaugo kaimenę ir gali paskatinti sudrausmintą nusidėjėlį atgailauti (2 Kor 2:6-8). Kai kurie, deja, nesigaili dėl savo elgesio ir turi būti atskirti nuo bendruomenės. Čia gera žinoti, jog daugelis tokių asmenų vėliau sugrįžta prie Jehovos ir vėl priimami į jo bendruomenę. Jeigu vyresnieji rodo tokį kaip Kristaus požiūrį į nusidėjėlį, jie darys viską, kad šiam būtų lengviau pasikeisti širdyje ir galiausiai susitaikyti su Dievu. Paskui tas ar kitas asmuo galbūt nebeatmins visų pamokymų, kuriuos iš Biblijos jam davė vyresnieji, bet tikrai atsimins, kad šie gerbė jo orumą ir meilingai su juo elgėsi.

8 Todėl net nelengvomis minėtomis aplinkybėmis vyresnieji privalo rodyti „dvasios vaisių“, labiausiai meilę, kokią rodė Kristus (Gal 5:22, 23). Jie niekada neturi skubėti atskirti nusidėjėlio nuo bendruomenės, bet dėti pastangas, kad jis sugrįžtų prie Jehovos. Jei vėliau asmuo pasikeičia į gera, kaip dažniausiai ir būna, jis tikriausiai yra labai dėkingas ir Jehovai, ir „žmonėms dovanoms“, kurių dėka jam buvo lengviau vėl tapti bendruomenės nariu (Ef 4:8, NW; 4:11, 12).

Pabaigos laiku rodyk tokią kaip Kristaus meilę

9. Pateik pavyzdį, kaip Jėzus akivaizdžiai parodė savo meilę mokiniams.

9 Vienas Luko paminėtas atvejis liudija, kaip akivaizdžiai pasireiškė didi Jėzaus meilė. Žinodamas, kad ateis diena, kai romėnų kareiviai apsups pasmerktą Jeruzalę ir iš ten nebebus galima išbėgti, Jėzus meilingai perspėjo savo mokinius: „Kai matysite Jeruzalę, supamą kariuomenės, žinokite, jog prisiartino jos nuniokojimas.“ Ką jie turėjo daryti? Jėzus nurodė konkrečiai: „Tuomet, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, kas mieste, teišeina iš jo, kas apylinkėse, tenegrįžta. Tai bus bausmės dienos, kad išsipildytų Raštai“ (Lk 21:20-22). Kai romėnų pulkai 66 m. e. m. apsupo Jeruzalę ir vėliau iš ten atsitraukė, klusnūs Jėzaus sekėjai pasielgė, kaip buvo prisakyta.

10, 11. Kaip mes, turėdami mintyje aplinkybes, kuriomis pirmieji krikščionys bėgo iš Jeruzalės, galime pasirengti „dideliam suspaudimui“?

10 Bėgdami iš Jeruzalės, krikščionys privalėjo rodyti vienas kitam meilę, kokią jiems rodė Kristus. Jiems reikėjo tarpusavyje dalytis viskuo, ką turėjo. Bet minėta Jėzaus pranašystė buvo ne tik apie aną senovės miestą. Jis nusakė: „Tuomet bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus“ (Mt 24:17, 18, 21). Prieš artėjantį „didelį suspaudimą“ ir per jį mums gal irgi teks kęsti sunkumus, nepriteklių. Vadovaudamiesi tokia kaip Kristaus nuostata, pajėgsime ištverti.

11 Tuo laiku irgi turėsime sekti Jėzumi, rodyti nesavanaudišką meilę. Čia tinka Pauliaus patarimas: „Kiekvienas mūsų tesirūpina būti artimui malonus jo labui ir pažangai. Juk ir Kristus gyveno ne savo malonumui [...]. Ištvermės ir paguodos Dievas teduoda jums tarpusavyje būti vienos minties Kristaus Jėzaus pavyzdžiu“ (Rom 15:2, 3, 5).

12. Kokią meilę turime ugdytis dabar ir kodėl?

12 Petras, pats patyręs Jėzaus meilę, skatino ir krikščionis ugdytis „neveidmainišką brolių meilę“ ir „klusnumą tiesai“. Jie turėjo ‘karštai iš širdies mylėti vieni kitus’ (1 Pt 1:22). Mes šiandien privalome dar rūpestingiau puoselėti tokias kaip Kristaus savybes. Visi Dievo tarnai jaučia didėjantį spaudimą. Pasitikėti kokia nors šio senojo pasaulio struktūra negalime nė vienas, kaip aiškiai matome dabar, kilus finansinei krizei. (Perskaityk 1 Jono 2:15-17.) Todėl šios sistemos galui vis sparčiau artėjant, turime kuo tvirčiau laikytis Jehovos ir vienas kito, ugdytis bendruomenėje tikrą draugystę. Paulius patarė: „Nuoširdžiai mylėkite vieni kitus broliška meile; lenktyniaukite tarpusavio pagarba“ (Rom 12:10). Tai pabrėžė ir Petras: „Visų pirma turėkite apsčiai meilės vieni kitiems, nes meilė uždengia nuodėmių gausybę“ (1 Pt 4:8).

13—15. Kaip po stichinių nelaimių nemažai liudytojų rodė tokią kaip Kristaus meilę?

13 Visame pasaulyje yra žinoma, kad Jehovos liudytojai tokią kaip Kristaus meilę rodo gerais darbais. Štai 2005-aisiais, kai audros ir uraganai nuniokojo didelius regionus Jungtinių Valstijų pietuose, liudytojai skubėjo į pagalbą. Sekdami Jėzaus pavyzdžiu, 20000 suvirš savanorių — daugelis palikę patogius namus bei savo darbą — padėjo stichinės nelaimės ištiktiems bendratikiams.

14 Viename regione uraganas taip išjudino jūrą, kad 10 metrų aukščio vandens masė nusirito 80 kilometrų į sausumą. Kai vanduo atslūgo, paaiškėjo, jog visame tame plote trečdalis namų bei kitų statinių sugriauti iki pamatų. Iš kelių šalių atvyko liudytojai savanoriai, atsigabeno įrankių, statybinių medžiagų. Visi buvo nusiteikę imtis bet kokio darbo, panaudoti savo įgūdžius. Štai dvi našlaujančios seserys liudytojos, gyvenančios už kokių 3000 kilometrų, susikrovė savo mantą į pikapą ir leidosi kelionėn norėdamos padėti šio regiono nukentėjusiems. Viena jų čia pasiliko ir toliau triūsia visur, kur siunčia tenykštis pagalbos komitetas, taip pat tarnauja reguliariąja pioniere.

15 Toje vietovėje buvo atstatyta bei suremontuota daugiau nei 5600 liudytojų namų. Ką šie mūsų bendratikiai jautė matydami didžią brolijos meilę jiems? Viena sesė, kurios namą audra sugriovė, įsikūrė mažoje priekaboje — stogas ten buvo kiauras, viryklė sugadinta. Broliai pastatė jai nedidelį, bet patogų namą. Žiūrėdama į šį dailų naują būstą, sesė pravirko iš dėkingumo Jehovai ir bendratikiams. Daugelis kitų be pastogės likusių liudytojų net tada, kai jų namai jau buvo atstatyti, glaudėsi laikinose patalpose dar metus ir ilgiau. Kodėl? Jie savo vietą užleido savanoriams. Jų požiūris į artimą tikrai buvo toks kaip Kristaus!

Kaip ir Kristus, rūpinkimės ligoniais

16, 17. Kaip Kristaus pavyzdžiu galime rūpintis ligoniais?

16 Palyginti nedaug kas iš mūsų nukenčia nuo didelių stichinių nelaimių. Bet štai kone visus — mus pačius arba artimuosius — vargina sveikatos sutrikimai. Kaip čia turime rūpintis vieni kitais, pavyzdys yra Jėzus. Jis, kupinas meilės, gailėjosi ligonių. Minios sugabendavo pas Jėzų sergančių žmonių ir jis ne kartą „išgydė visus ligonius“ (Mt 8:16; 14:14).

17 Dabar krikščionys neturi tokios kaip Jėzaus galios išgydyti, bet, sekdami juo, yra atjautūs. Iš ko tai matyti? Pavyzdžiui, vyresnieji, pasirūpindami, kad bendruomenė sergančiam nariui teiktų pagalbą, rodo tokią kaip Kristaus nuostatą ir iš esmės daro tai, apie ką kalbama Mato 25:39, 40. * (Perskaityk.)

18. Kaip dvi liudytojos parodė tikrą meilę ir kaip tai visiems išėjo į gera?

18 Žinia, daryti kitam gera turi ne vien vyresnieji, bet ir kiekvienas iš mūsų. Štai 44-erių Šarlen sirgo vėžiu ir buvo pasakyta, kad jai beliko gyventi dešimt dienų. Matydamos ligonės būklę ir kokia našta tenka jos rūpestingam vyrui, dvi tikėjimo seserys, Šaron ir Nikolet, ėmėsi slaugyti ją visą likusį laiką. Tai tęsėsi pusantro mėnesio ir abi sesės parodė savo meilę iki galo. Šaron dalijasi patirtimi: „Nelengva, kai žinai, jog žmogus nebepasveiks. Bet mus stiprino Jehova. Tuo laikotarpiu dar labiau suartėjome su juo ir viena su kita.“ Šarlen vyras sako: „Niekada nepamiršiu maloningos šių brangių sesių paramos. Savo nuoširdumu, gera nuotaika jos padėjo mano mielai Šarlen ištverti paskutinį išmėginimą ir teikė man, išsekintam tiek fiziškai, tiek emociškai, tikrą paguodą. Visuomet būsiu be galo joms dėkingas. Dėl jų pasiaukojimo dar labiau sustiprėjo mano tikėjimas Jehova ir meilė mūsų brolijai.“

19, 20. a) Kokias penkias Kristaus nuostatos ypatybes aptarėme? b) Ką esame pasiryžę daryti?

19 Šioje trijų straipsnių serijoje aptarėme penkias Jėzaus nuostatos ypatybes ir tai, kaip patiems mąstyti ir elgtis sekant jo pavyzdžiu. Tegu kiekvienas iš mūsų būna kaip ir Jėzus „romus ir nuolankios širdies“ (Mt 11:29). Taip pat stenkimės rodyti maloningumą kitam žmogui, net jeigu aiškiai matome jo netobulumą bei silpnybes. Ir nepristikime drąsos paklusti Jehovos reikalavimams net mėginami.

20 Svarbiausia, savo bendratikiams rodykime tokią meilę, kokią „iki galo“ rodė Kristus. Mūsų tarpusavio meilė liudija, jog esame tikri Jėzaus sekėjai (Jn 13:1, 34, 35). Taigi „teišsilaiko brolių meilė“ (Hbr 13:1). Negailėkime jos! Būkime pasiryžę savo gyvenimą aukoti Jehovos šlovei ir kitų labui! Jehova palaimins mūsų nuoširdžias pastangas.

[Išnaša]

^ pstr. 17 Skaityk straipsnį „Nepakanka vien sakyti: ‘Sušilkite, pasisotinkite’“, išspausdintą Sargybos bokšto 1986 m. spalio 15 d. numeryje (anglų k., rusų k. 1987 m. kovo 15 d. numeris).

Ar gali paaiškinti?

• Kaip vyresnieji parodo, jog laikosi Kristaus požiūrio į nusižengusį?

• Kodėl sekti Kristaus meilės pavyzdžiu ypač svarbu šiais paskutiniais laikais?

• Kaip Kristaus pavyzdžiu galime rūpintis sergančiais bendratikiais?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 17 puslapyje]

Vyresnieji nori, kad nusižengęs asmuo grįžtų prie Jehovos

[Iliustracija 18 puslapyje]

Kaip krikščionys, palikdami Jeruzalę, parodė, jog vadovaujasi Kristaus nuostata?

[Iliustracija 19 puslapyje]

Yra žinoma, kad Jehovos liudytojai tokią kaip Kristaus meilę rodo gerais darbais