Pasikliauk Dievo dvasia keičiantis gyvenimo aplinkybėms

„Uoliai stenkis pasirodyti Dievui tinkamas.“ (2 TIMOTIEJUI 2:15, Brb)

1. Dėl kokių permainų gali kilti pavojų mūsų dvasinei gerovei?

PASAULIS nuolat keičiasi. Matome įspūdingus mokslo bei technologijos laimėjimus ir sykiu dramatišką moralinių vertybių nykimą. Jau ankstesniame straipsnyje kalbėjome, kad krikščionys turi priešintis bedieviškai pasaulio dvasiai. Tačiau pasauliui keičiantis, mes irgi daugeliu atžvilgių keičiamės. Iš vaiko tampame suaugusiais. Galbūt džiaugiamės įgytu turtu, sveikata, brangiais žmonėmis, o gal juos praradome. Nemažai permainų nuo mūsų nepriklauso, ir jos sukelia naujų, didelių pavojų dvasinei gerovei.

2. Koks permainingas buvo Dovydo gyvenimas?

² Nedaugelis patyrė tokių didelių pokyčių kaip Jesės sūnus Dovydas. Jis, niekam  nežinomas piemenukas, netikėtai virto tautos didvyriu. Vėliau tapo bėgliu, kurį lyg žvėrį medžiojo pavydus karalius. Paskui Dovydas pasidarė karaliumi ir nugalėtoju. Jis patyrė ir skausmingas sunkios nuodėmės pasekmes. Teko išgyventi šeimos tragediją bei susiskaldymą. Šis vyras įgijo turtų, sulaukė garbaus amžiaus, kentė senatvės negalias. Kad ir kaip keisdavosi Dovydo gyvenimas, jis visą amžių pasitikėjo ir rėmėsi Jehova bei jo dvasia. Kaip galėdamas stengėsi „Dievui pasirodyti tinkamas“ ir buvo jo laiminamas. (2 Timotiejui 2:15) Nors mūsų aplinkybės skiriasi nuo Dovydo, galime iš jo mokytis, kaip viską tvarkyti. Šio karaliaus pavyzdys padės suprasti, kaip neprarasti Dievo dvasios paramos, kai tenka išgyventi permainas.

Dovydo nuolankumas — puikus pavyzdys

3, 4. Kaip Dovydas iš nežinomo piemenuko virto tautos garsenybe?

³ Piemenukas Dovydas net savo šeimoje niekuo neišsiskyrė. Pranašui Samueliui atėjus į Betliejų, Dovydo tėvas pristatė septynetą iš aštuonių sūnų — jauniausiąjį sūnų Dovydą taip ir paliko prižiūrėti avis. Vis dėlto Jehova būsimuoju Izraelio karaliumi buvo pasirinkęs Dovydą. Jaunuolį pašaukė iš laukų. Toliau Biblijoje sakoma: „Paėmęs ragą aliejaus, Samuelis patepė jį brolių akivaizdoje. Nuo tos dienos Viešpaties dvasia galingai užvaldė Dovydą.“ (1 Samuelio 16:12, 13) Dovydas pasikliovė ta dvasia visą gyvenimą.

⁴ Netrukus šis piemenukas išgarsėjo savo šalyje. Jis buvo pakviestas pas patį karalių jam groti. Dovydas nukovė karžygį Galijotą — nuožmų milžiną, kurio bijojo net patyrę Izraelio kariai. Paskirtas karo vadu, jaunuolis sėkmingai įveikdavo filistinus. Žmonės mylėjo Dovydą. Net sukūrė jį aukštinančių dainų. Jau anksčiau karaliui Sauliui vienas iš patarėjų buvo minėjęs, kad Dovydas ne tik „mokantis groti“ arfa, bet ir „šaunus vyras ir karys, protingos kalbos ir orios išvaizdos“. (1 Samuelio 16:18; 17:23, 24, 45-51; 18:5-7)

5. Dėl ko Dovydas galėjo imti didžiuotis ir iš kur žinome, kad taip neatsitiko?

⁵ Garbė, daili išvaizda, jaunystė, iškalba, muzikiniai gabumai, kario drąsa, Dievo palankumas — ar dar ko trūko Dovydui? Jaunuolis galėjo imti didžiuotis bet kuriuo iš šių dalykų, tačiau taip neatsitiko. Atkreipk dėmesį, ką Dovydas atsakė karaliui Sauliui, pasiūliusiam jam dukterį į žmonas. Tikro nuolankumo skatinamas, Dovydas tarė: „Kas aš, kas mano giminės ir kas mano tėvo namai Izraelyje, kad tapčiau karaliaus žentu?“ (1 Samuelio 18:18) Šią eilutę vienas biblistas komentuoja taip: „Dovydo žodžiai reiškė, kad nei dėl savo gabumų, nei dėl padėties visuomenėje, nei dėl kilmės jis nė trupučio netroško garbės būti karaliaus žentu.“

6. Kodėl privalome ugdytis nuolankumą?

⁶ Dovydas buvo nuolankus, nes pripažino, kad Jehova visais atžvilgiais daug aukštesnis už  netobulą žmogų. Šį vyrą stebino, kad Dievas apskritai kreipia dėmesį į žmogų. (Psalmyno 144:3) Be to, Dovydas žinojo, kad tik dėl Jehovos nuolankumo, maloningos paramos, apsaugos ir rūpinimosi gali būti didis. (Psalmyno 18:36 [18:35, Brb]) Kokia puiki pamoka mums! Niekada nedera išpuikti, jei esame talentingi, ko nors pasiekėme ar turime tarnybinių užduočių. „Ką gi turi, ko nebūtum gavęs? — rašė apaštalas Paulius. — O jei esi gavęs, tai ko giriesi, lyg nebūtum gavęs?“ (1 Korintiečiams 4:7) Kad turėtume šventąją dvasią ir džiaugtumės Dievo pritarimu, privalome ugdytis ir išsaugoti nuolankumą. (Jokūbo 4:6)

„Nekeršykite patys“

7. Kokia proga pasitaikė Dovydui nužudyti Saulių?

⁷ Nors išgarsėjusiam Dovydui išdidumas nepavergė širdies, jaunuolio šlovė sukėlė mirtiną pavydą karaliui Sauliui, nuo kurio Dievo dvasia buvo pasitraukusi. Dovydas nepadarė nieko blogo, tačiau gelbėdamas gyvybę turėjo bėgti ir gyventi dykumoje. Nepaliaujamai persekiodamas Dovydą, karalius Saulius kartą įėjo į olą ir nežinojo, kad joje slepiasi su savo vyrais tas, kurio jis ieško. Dovydo draugai skatino jį pasinaudoti, atrodo, paties Dievo duotomis aplinkybėmis nužudyti Saulių. Galime įsivaizduoti, kaip jie tamsoje Dovydui kužda: „Žiūrėk, štai diena, apie kurią Viešpats tau kalbėjo: ‘Aš įduosiu tavo priešą tau į rankas. Gali pasielgti su juo, kaip tau patinka.’“ (1 Samuelio 24:3-7 [24:2-6, Brb])

8. Kodėl Dovydas nekerštavo?

⁸ Dovydas atsisakė nužudyti Saulių. Kupinas tikėjimo ir kantrybės, jis viską paliko Jehovos rankose. Karaliui išėjus iš olos, Dovydas pašaukė jį ir pasakė: „Tebūna Viešpats mūsų teisėjas! Tegu jis pats tau atkeršija už mane, bet mano ranka nebus pakelta prieš tave!“ (1 Samuelio 24:13 [24:12, Brb]) Nors Saulius elgėsi neteisingai, Dovydas nekeršijo ir jo neįžeidinėjo. Dovydas taip darė ne vienu atveju ir neabejojo, kad Jehova pats išspręs reikalus. (1 Samuelio 25:32-34; 26:10, 11)

9. Kodėl neturime keršyti patirdami priešiškumą ar persekiojimą?

 ⁹ Kaip ir Dovydui, tau gali susiklostyti sunkios aplinkybės. Gal bendramoksliai, bendradarbiai, namiškiai bei kiti, nepritariantys tavo tikėjimui, yra priešiškai nusiteikę ar net persekioja. Nekerštauk. Lauk, kol Jehova išties ranką, prašyk jį šventosios dvasios paramos. Galbūt tuos netikinčiuosius paveiks tavo geras elgesys ir jie įtikės. (1 Petro 3:1) Kad ir kas nutiktų, būk tikras: Jehova mato tavo padėtį ir ko nors imsis deramu laiku. Apaštalas Paulius rašė: „Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite tai Dievo rūstybei; juk parašyta: ‘Mano kerštas, aš atmokėsiu, — sako Viešpats.’“ (Romiečiams 12:19)

„Paklusk drausmei“

10. Kaip Dovydas nusidėjo ir kaip bandė tai nuslėpti?

¹⁰ Bėgo metai. Dovydas tapo mylimu, labai garsiu karaliumi. Atrodė, kad šis nepaprastai ištikimas Jehovai vyras, sukūręs puikių psalmių jo šlovei, niekada sunkiai nenusidės. Deja, tai nutiko. Sykį karalius nuo savo namo stogo stebėjo, kaip prausiasi viena graži moteris. Pasiteiravo, kas ji. Sužinojęs, kad tai Batšeba ir kad jos vyras Ūrijas kare, Dovydas liepė atvesti moterį ir su ja svetimavo. Vėliau ji pasijuto nėščia. Koks skandalas kiltų viskam paaiškėjus! Pagal Mozės įstatymą už svetimavimą buvo baudžiama mirtimi. Karalius turbūt manė, kad šią nuodėmę galima nuslėpti. Jis nusiuntė pranešimą kariuomenei ir liepė Ūrijui grįžti į Jeruzalę. Dovydas tikėjosi, kad Ūrijas praleis naktį su Batšeba, bet apsiriko. Netekęs vilties, karalius išsiuntė Ūriją atgal į karą ir perdavė armijos vadui Joabui laišką. Jame liepė Ūriją per mūšį pasiųsti į tokią vietą, kad žūtų. Joabas pakluso — Ūrijo nebeliko. Batšebai pagal paprotį baigus gedėti vyro, Dovydas paėmė ją į žmonas. (2 Samuelio 11:1-27)

11. Ką Natanas papasakojo Dovydui ir kaip šis reagavo?

¹¹ Sumanymas, atrodo, pasisekė, bet Dovydas neabejojo, kad Jehovai viskas žinoma. (Hebrajams 4:13) Praėjo mėnesiai ir gimė vaikas. Tada pas Dovydą Dievas siuntė pranašą Nataną. Šis jam papasakojo, kaip vienas turtuolis vietoj avies iš savo bandos paėmė vienintelę mylimą skurdžiaus avelę ir ją papjovė. Dovydas pasipiktino tokia neteisybe nė neįtardamas tikrosios pasakojimo prasmės. Karalius nedelsdamas pasakė, kokio nuosprendžio vertas turtuolis. Įširdęs tarė Natanui: „Žmogus, kuris tai padarė, turi mirti!“ (2 Samuelio 12:1-6)

12. Koks buvo Jehovos nuosprendis Dovydui?

¹² „Tu esi tas žmogus!“ — pasakė pranašas. Dovydas nuteisė pats save; pasipiktinimas, aišku, išgaravo, apėmė didelė gėda  ir širdgėla. Priblokštas karalius klausėsi Natano, koks neišvengiamas Jehovos nuosprendis jo laukia. Dovydas negalėjo tikėtis nė menkiausios paguodos. Jis nusidėjo paniekindamas Jehovos žodį. Argi nepražudė Ūrijo priešų kalaviju? Dabar kalavijas nuolat lydės Dovydo namus. Ar nepaėmė slapčia Ūrijo žmonos? Tokie pikti dalykai dėsis ir jam, tik ne slapčia, o viešai. (2 Samuelio 12:7-12)

13. Kaip Dovydas reagavo į Jehovos drausminimą?

¹³ Pagirtina, kad Dovydas neneigė savo kaltės, nesupyko ant pranašo Natano, nekaltino kitų ir nesiteisino dėl to, ką padarė. Prakalbus apie jo nuodėmes, Dovydas pripažino kaltę ir pasakė: „Nusidėjau Viešpačiui!“ (2 Samuelio 12:13) Kaip Dovydas kamavosi dėl savo kaltės ir kaip nuoširdžiai atgailavo, rodo 51 psalmė. Jis maldavo Jehovą: „Neatstumk manęs nuo savo veido ir savo šventos dvasios neatimk nuo manęs.“ Karalius tikėjo, kad Jehova dėl savo gailestingumo nepaniekins „sudužusios ir nusižeminusios širdies“. (Psalmyno 51:11, 17, Brb) Jis ir toliau pasikliovė Dievo dvasia. Jehova neapsaugojo Dovydo nuo sunkių nuodėmės pasekmių, bet jam atleido.

14. Kaip turime reaguoti į Jehovos drausminimą?

¹⁴ Visi esame netobuli ir nusidedame. (Romiečiams 3:23) Kartais kaip Dovydas galime sunkiai nusikalsti. Bet Jehova, it mylintis, savo vaikus drausminantis tėvas, pataiso tuos, kurie nori jam tarnauti. Tiesa, klausyti drausmės, nors ji ir naudinga, nėra lengva. Kartais ji būna karti. (Hebrajams 12:6, 11) Bet jei ‘paklūstame drausmei’, galime būti sutaikyti su Jehova. (Patarlių 8:33, NW) Kad visada būtume laiminami Jehovos dvasios, leiskimės pataisomi ir elkimės, kaip Dievui patinka.

Nesudėkite vilčių į nepatikimus turtus

15. a) Kam kai kurie žmonės panaudoja savo turtus? b) Kam Dovydas troško aukoti turtą?

¹⁵ Nepasakyta, kad Dovydas buvo kilmingas ar kad jo šeima garsėjo turtais. Tačiau karaliaudamas jis tapo nepaprastai turtingas. Žinia, daug kas kaupia turtus, godžiai juos didina arba savanaudiškai išlaidauja. Kiti už pinigus perkasi šlovę. (Mato 6:2) Dovydas kitaip panaudojo vertybes. Jis troško šlovinti Jehovą. Karalius Natanui išsakė norą pastatyti Jehovai šventyklą, kad sandoros skrynia būtų ten, o ne Jeruzalėje stovinčioje palapinėje. Jehovai patiko Dovydo sumanymas, bet Jis per Nataną perdavė, jog šventyklą pastatys Dovydo sūnus Saliamonas. (2 Samuelio 7:1, 2, 12, 13)

16. Ką Dovydas parūpino šventyklos statybai?

¹⁶ Dovydas sukaupė medžiagų šiai didžiulei statybai. Saliamonui jis pasakė: „Atidėjau Viešpaties Namams šimtą tūkstančių  talentų aukso, vieną milijoną talentų sidabro, o vario ir geležies tiek daug, kad neįmanoma pasverti. Atidėjau taip pat rąstų ir akmens. Tu prie jų dar pridėsi.“ Iš savo paties sankaupų karalius paaukojo dar 3000 talentų aukso ir 7000 talentų sidabro. * (1 Metraščių 22:14; 29:3, 4) Taip dosniai jis aukojo ne dėl žmonių akių, o kupinas tikėjimo ir atsidavimo Jehovai Dievui. Suprasdamas, kas yra jo turtų Šaltinis, Dovydas Jehovai pasakė: „Visa iš tavęs ateina, o mes duodame tau tik tai, ką iš tavo rankos esame gavę.“ (1 Metraščių 29:14) Dosnios širdies skatinamas šis vyras kiek galėdamas stengėsi remti tyrą Dievo garbinimą.

17. Kaip patarimas iš 1 Timotiejui 6:17-19 tinka tiek turtuoliui, tiek vargšui?

¹⁷ Mes irgi galime savo vertybes panaudoti geram. Nesusiviliokime materialistine gyvensena, verčiau siekime Dievo pritarimo, nes tai tikrosios išminties ir laimės kelias. Paulius rašė: „Šio pasaulio turtuoliams įsakyk, kad nesididžiuotų ir nesudėtų vilčių į nepatikimus turtus, bet viltųsi Dievu, kuris apsčiai visko mums teikia mūsų džiaugsmui. Tegul jie daro gera, lobsta gerais darbais, esti dosnūs, dalijasi su kitais. Šitaip jie susikraus lobį — gerus pamatus ateičiai, kad pasiektų tikrąjį gyvenimą.“ (1 Timotiejui 6:17-19) Kad ir kokia būtų mūsų ekonominė padėtis, pasikliaukime Dievo dvasia ir stenkimės tapti ‘turtingi pas Dievą’. (Luko 12:21) Nieko nėra vertingesnio kaip užsitarnauti gerą vardą mylinčio dangiškojo Tėvo akyse.

Stenkis būti tinkamas Dievui

18. Kuo puikus Dovydo pavyzdys krikščionims?

¹⁸ Visą savo amžių Dovydas siekė Jehovos pritarimo. „Būk man malonus, būk malonus man, Dieve!“ — giedojo jis psalmėje. — „Nes pas tave ieškau prieglobsčio.“ (Psalmyno 57:2; Vl [57:1, Brb]) Jis ne tuščiai pasikliovė Jehova. Dovydas sulaukė žilos senatvės, ‘pasisotino dienomis’. (1 Metraščių 23:1, Jr, išnaša) Nors padarė didelių klaidų, yra minimas kaip vienas iš daugelio Dievo liudytojų, kurie rodė tvirtą tikėjimą. (Hebrajams 11:32)

19. Kaip galime pasirodyti Dievui tinkami?

¹⁹ Keičiantis gyvenimo aplinkybėms nepamiršk: kaip Jehova palaikė, stiprino ir pataisė Dovydą, taip ir tau gali padėti. Kaip ir Dovydo, apaštalo Pauliaus gyvenimas buvo labai permainingas. Jis irgi liko ištikimas Dievui ir pasikliovė jo dvasia. Paulius rašė: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina.“ (Filipiečiams 4:12, 13) Jei pasitikėsime Jehova, jis padės viską įveikti. Dievas nori, kad mums sektųsi. Jei klausysime Jehovos ir glausimės prie jo kuo arčiau, jis tikrai sustiprins mus, kad vykdytume jo valią. Ir toliau pasikliaudami Dievo dvasia, sugebėsime ‘Dievui pasirodyti tinkami’ dabar ir visą amžinybę. (2 Timotiejui 2:15)

[Išnaša]

Kaip atsakytum?

• Kaip saugotis išdidumo?

• Kodėl neturime keršyti patys?

• Kaip reikia reaguoti į drausminimą?

• Kodėl būtina pasitikėti ne turtais, o Dievu?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Dovydas pasikliovė Dievo dvasia ir siekė jo pritarimo. Ar ir tu taip darai?

[Iliustracija 18 puslapyje]

„Visa iš tavęs ateina, o mes duodame tau tik tai, ką iš tavo rankos esame gavę“